Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.
Premjere, mažiau nei prieš valandą per gausią policijos pareigūnų operaciją Kaune, Garliavoje, buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti dukrą Laimutei Stankūnaitei. Ar Jūs stebėjote šitą operaciją?
Stebėti tikrai nespėjau, bet po operacijos ministro ir generalinio komisaro buvau informuotas apie įvykusią operaciją.
Kaip Jūs ją vertinate?
Galėsiu vertinti tada, kai turėsiu vaiko teisių specialistų ir psichologų, stebinčių mergaitę, išvadas apie jos būseną, situaciją. Tada bus galima įvertinti ir tarnybų veiksmus.
Jūs buvote informuotas tik po operacijos. Ar tai yra tiesa?
Taip, aš buvau informuotas tik po operacijos.
Algis Čaplikas prieš keletą savaičių man yra tvirtinęs, kad tokia operacija gali būti tik su Premjero sprendimu. Tai yra netiesa?
Gal Algis Čaplikas yra šiek tiek užmiršęs, kaip dirba Vyriausybė, specialiosios tarnybos, kaip dirba policija, kuri tokias operacijas planuoja ir realizuoja savarankiškai.
Turbūt apie mergaitės perdavimą dabar kalba visa Lietuva. Kiek teko matyti interneto komentarus, dalis žmonių reaguoja, kad, na, pagaliau tai pasibaigė, o dalis reaguoja labai stipriai ir sako, kad tai, ką jie matė yra gėdinga, kad juos tai nuvylė, nuliūdino. Kaip vertinate tokias žmonių reakcijas?
Jos yra natūralios. Tą matėm pakankamai ilgą laikotarpį po priimtų teismo sprendimų. Žmonės situaciją vertino įvairiai, todėl ir šio ryto teisėsaugos institucijų veiksmą vertins įvairiai. Lietuvoje galioja įstatymai, Konstitucija, kuriuos privalo vykdyti visi, įskaitant ir teisėsaugos institucijas.
Būdas, kuriuo tai buvo padaryta – Jūs jį pateisintumėt? Jis civilizuotas?
Tikrai nesiimu spręsti, kaip ir kokiais būdais teisėsaugos institucijos turi vykdyti teismų sprendimus. Jos yra savarankiškos, pačios planuoja visas operacijas ir tikrai nederina su Premjeru. Aš galiu vertinti tiktai rezultatus, kai žinau, koks rezultatas tokia operacija yra pasiektas. Apie rezultatą galėsime kalbėti po to, kai turėsime daugiau objektyvios informacijos apie mergaitę, jos būklę, buvimą kartu su motina. Tada galėsime daugiau komentuoti.
Bet rezultatas gali būti ir visuomenės savijauta, pasitikėjimas teisingumu, teisingumo jausmas. Ar tą rezultatą Jūs taip pat įvertintumėt?
Tikrai nesiimu vertinti tokių dalykų. Tiek visuomenės, tiek mūsų visų pareiga yra laikytis įstatymų ir gerbti atitinkamų valdžios institucijų sprendimus (šiuo atveju – teismų sprendimus), kurių tikslas ir pagrindinis uždavinys buvo rasti tinkamą sprendimą motinos ir jos dukros santykiuose.
Premjere, visa tai sutampa su rinkimų kampanija. Kaip tai gali paveikti politinius procesus?
Rinkimų kampanija lieka rinkimų kampanija, o darbai turi būti atliekami. Sutapimų galima įžvelgti įvairiausių. Tačiau nereiktų galvoti, kad jei kažkas įvyksta tą pačią dieną – tai yra tarpusavyje susieti dalykai. Šiandien Seime pradedamas labai svarbus darbas – viso energetikos paketo svarstymas. Taigi galima būtų klausti: ar gerai, kad tai sutampa su rinkimų kampanija? Yra darbai, kuriuos turime atlikti šiandien, artimiausiu metu, ir mes tuos darbus atliekame.
Tačiau tas dirglumas politikų savireklamai yra ženkliai išaugęs. Ši istorija gali būti panaudota politinėje kovoje, politiniuose sąskaitų suvedinėjimuose.
Lietuvoje yra visko buvę, matome ne pirmą rinkimų kampaniją. Svarbu, kad valstybės institucijų veiksmų dėka būtų garantuota saugi mergaitės ateitis augant su motina, rūpinantis, kad mergaitė iš trauminio periodo išeitų mažiausiai nukentėjusi. Didelis darbas laukia ir vaiko priežiūros institucijų, ir psichologų. Reiktų tuo labiausiai rūpintis, o ne kuri partija šioje istorijoje uždirbs daugiau taškų.
Ar tokios operacijos kaip tik nepadidins vaikui traumos? Kaip Jūs įsivaizduotumėte mažamečio vaiko savijautą iš ryto nubudus matyti tokius veiksmus?
Aš nesiimu spręsti tų dalykų, kuriuos turi spręsti vaiko teisių specialistai, psichologai. Jų išvados buvo labai svarbios sprendžiant šią sudėtingą problemą.
Premjere, minėjote, kad ketvirtadienis – svarbi diena. Seimas pradeda energetinių klausimų svarstymą. Vyriausybė vakar nepritarė referendumui dėl VAE statybos. Jūs sakote, kad Seimas jau yra pritaręs įstatymui. Premjere, kodėl nenorima atsiklausti, įsiklausyti į piliečių nuomonę šiuo klausimu?
Tai yra du atskiri klausimai. Pirma, Seime svarstomi įstatymų projektai, patys projektai, jų verslo planai – pateikta tikrai labai daug informacijos. Tikiuosi, kad diskusijos bus racionalios – bus diskutuojama remiantis skaičiais, verslo planais, projektų įgyvendinimo nuostatomis, o ne remiamasi vien tik emocijomis. Antra, vakar mes atsakėme į Seimo prašymą pateikti išvadas dėl Seimo narių grupės iniciatyvos skelbti referendumą kartu su Seimo rinkimais, užduodant vieną klausimą dėl pritarimo atominės elektrinės statybai. Mes atsakėme labai aiškiai – teisiniu požiūriu taip formuluojamas klausimas neatitinka visos teisinės logikos ir teisėkūros principų, nes dabar galioja AE įstatymas, kuris nustato prievolę Vyriausybei projektuoti, derėtis ir statyti AE. Referendume užduoti klausimą, prašant pritarti AE statybai, būtų lygiai tas pats, kas Seime paprašyti dar kartą priimti Visagino AE įstatymą. Turint galiojantį įstatymui vienintelis dalykas, kurį būtų galima svarstyti ir spręsti – tai, ar panaikinti tokio įstatymo galiojimą. Referendumo iniciatoriai to nesiūlo. Jie turi atkreipti dėmesį ir į faktą, kad Seimo nutarimą priėmus ir balsavimą įvykdžius iki liepos 16 d., referendumas turės vykti anksčiau nei Seimo rinkimai. Tai reiškia, kad reikės rasti papildomai keliolika milijonų litų jo organizavimui. Jei nutarimas dėl referendumo būtų priimtas iki gegužės pabaigos, tai pagal galiojantį referendumo įstatymą referendumas turėtų būti organizuojamas iki rugpjūčio pabaigos.
Yra teisiniai argumentai, Jūs jais remiatės, bet dar yra ir politiniai argumentai. Lietuva yra demokratinė valstybė. Suverenas ir pagrindinius sprendimus priimantis subjektas yra tauta. Tai numatyta Konstitucijoje. Iniciatoriai būtent šita dalimi ir remiasi.
Mes neturime jokių priekaištų piliečių iniciatyvai, kurią bando realizuoti įvairūs žaliųjų judėjimų atstovai, renkantys žmonių parašus tam, kad toks referendumas būtų organizuojamas. Jei jie surinks 300 tūkst. parašų, tai neabejotinai referendumas bus organizuojamas. Tačiau Vyriausybė buvo paprašyta išsakyti nuomonę dėl Seimo narių iniciatyvos. Išsakėme savo aiškią nuostatą, kad juridine prasme formuluotė yra netinkama. Atkreipiame Seimo dėmesį ir į tai, kada bus priiminėjamas nutarimas dėl referendumo. Referendumą galima organizuoti tik pagal galiojantį referendumo įstatymą, kuris nedviprasmiškai nustato, kad po to, kai Seimas priima nutarimą dėl referendumo, iki jo negali praeiti daugiau kaip 3 mėnesiai.
Premjere, Jūs manot, kad 300 tūkst. yra realus skaičius ir Jūs tikite, kad tokį skaičių parašų iniciatoriai gali surinkti?
Tai priklauso nuo pačių iniciatorių ir nuo to, kiek tokia idėja yra populiari tarp žmonių. Siekis referendumu spręsti ekonomiškai ir techniškai sudėtingą klausimą su daugeliu skaičių ir parametrų parodys tos iniciatyvos sėkmę. Prieš 20 metų (Sąjūdžio laikais ir vėliau) irgi rinkdavom parašus. Jeigu pati iniciatyva žmonėms atrodydavo nelabai svarbi, tai ir parašų nedaug surinkdavom. O jeigu idėja būdavo labai svarbi, pvz. 1989 m. rudenį per tris dienas surinkom pusantro milijono parašų prieš sovietinės Konstitucijos pataisas.
Jūs referendumą įvardijote kaip techninį - ekonominį klausimą. Būtent taip traktuojate VAE statybas?
Aš manau, kad pati atominė elektrinė yra susijusi su daugeliu labai svarbių techninių ir ekonominių parametrų, į kuriuos turi įsigilinti specialistai. Planai su visais skaičiais, visomis analizėmis yra pateikti Seimo nariams ir visuomenei. Tik turint tuos skaičius galima daryti racionalius sprendimus. Diskusijose dėl referendumo tenka girdėti, kad dalis žmonių tokio klausimo spręsti referendumu nelinkę, kadangi tai pernelyg techniškai ir ekonomiškai sudėtingas klausimas.
Baltarusijos užsienio ministerija stipriai sureagavo ir Užsienio reikalų ministro A.Ažubalio teiginius pavadino absurdiškais. Ministras savo interviu Carnegie centro leidiniui sako, kad Lietuva kartu su draugais Amerikoje turi galvoti apie pereinamą tarybą Baltarusijoje. Jis kalba apie nusivylimą Baltarusijos opozicija ir apie tai, kad reiktų kurti alternatyvų galios centrą. Kaip Jūs vertinate šiuos ministro teiginius?
Gerai žinant situaciją kaimyninėje valstybėje, svarstymai, kaip būtų galima padėti Baltarusijos žmonėms pasiekti permainų, o Baltarusiją padaryti kuo artimesne europinėms vertybėms, Europos Bendrijai, yra visiškai suprantami.
Ministras sako, kad „kartu su Amerikos draugais turime galvoti apie pereinamą tarybą“. Ar tokie pareiškimai nepažeidžia tarptautinės teisės, nekenkia kaimyniniams santykiams?
Tikrai nesiimsiu vertinti ministro asmeninio interviu. Galiu pasakyti tik tai, kad mes visada laikomės ir deklaruojame labai aiškias nuostatas. Mūsų parama demokratinėms permainoms Baltarusijoje yra visiškai aiški ir nedviprasmiška. Nemanau, kad nuo to turėtų kaip nors nukentėti kaimyniniai (techninio ar verslo lygio) santykiai.
Ačiū Jums už pokalbį.
