„Produktukainos.lt“ skelbė žemės ūkio ir maisto produktų vidutines kainas Lietuvos turgavietėse 2019–2020 m. rugsėjo pradžioje.
Analizuojant statistinę informaciją, pastebima, kad labiausiai pabrango lietuviški trumpavaisiai agurkai ir pomidorai. Taip pat kiaulienos gaminiai – lašiniai, kumpis be kaulo, sprandinė be kaulo, nugarinė be kaulo.
Kiaulienos kainas lemia keli veiksniai
Kiaulienos produktų kainos, lyginant su praėjusių metų rugsėju, kilo skirtingai. Pavyzdžiui, lašiniai pabrango 23 proc., o kumpis be kaulo, sprandinė be kaulo ir nugarinė be kaulo – apie 12 proc.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius teigia, kad vienos tikslios priežasties, dėl ko pakilo kiaulienos produktų kainos pasakyti negali.
„Praėjusiais metais buvo įvykęs didelis kainų kilimas, todėl būtų galima sakyti, kad brangimas tolygus“, – teigė E. Mackevičius.
Asociacijos vadovas taip pat pastebėjo, kad turgavietėse parduodami lašiniai nėra standartiniai, todėl jų žaliavos pasiūla yra mažesnė. Tai lemia ir produkto kainą.
„Šiuolaikinėse kiaulėse lašinio yra labai nedaug. Mums gamyboje (perdirbime – aut. past.) yra reikalinga iki 3 centimetrų lašinių, o vartotojui, kuris įpratęs pirkti senų standartų lašinius, reikia 5 centimetrų lašinių. Tam reikia jau visai kitų kiaulių.
Tai jei kalbame apie lašinius, kurių pageidauja vartotojas, jų brangimas yra neišvengiamas, nes tokių kiaulių, kurios būtų auginamos iki tokio storio lašinių, yra labai mažai. Dėl to gali būti tam tikras segmentas didesnis“, – teigė E. Mackevičius.
Maras Vokietijoje turėtų pakoreguoti kainas
Asociacijos vadovas taip pat teigė, kad ateityje kiaulienos produktų kainos turėtų sumažėti dėl Vokietijoje įvykusio kiaulių maro.
„Žaliava pradėjo pigti tik po kiaulių maro Vokietijoje. Kadangi tas atsitiko neseniai, tai dar neatsispindi dabartinėje produkto savikainoje. Pagal dabartines tendencijas korekcija turėtų būti truputį į žemėjimo pusę.
Jei Vokietija ar Europos sąjunga nesuras būtų išvežti kiaulienos iš Vokietijos, kiaulienos produktai turėtų pigti, jei ras – produkcijos kaina išliks tokia pati ir kalbėti apie jų pigimą būtų sudėtinga“, – pasakojo E. Mackevičius.
Turgavietėse kainos jautriausios
Kiaulienos Lietuvoje užauginama yra nedaug, todėl jei dėl tam tikrų priežasčių būtų sustabdytas importas, kainos kiltų.
„Taip pat mes privalome daug kiaulienos žaliavos importuoti, kadangi šalyje auginamų kiaulių nepakanka. Dėl to labai stipriai priklausome ir nuo importinės kainos. Mūsų augintojai reaguoja į vidutinę rinkos kainą Europoje ir kylant jai kelia kainas šalyje.
Turgaviečių kainos yra jautriausias rodiklis. Jei bus uždraustas įvežimas, Lietuvoje bus katastrofa, viską galėsime išskersti ir vis tiek neužteks“, – pasakojo vadovas.
Daržovių kainų kilimui nėra pagrindo
Lyginant su praėjusių metų rugsėju, trumpavaisių lietuviškų agurkų kaina pakilo kiek daugiau nei 40 procentų. Lietuviški pomidorai brango 31 proc., o importuoti – 28 proc.
Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andrejevas teigia, kad turgavietėse parduodamų agurkų ir pomidorų kainos gali būti sukeltos dirbtinai.
„Turgaviečių kainas lyginti nėra tikslinga, kadangi daugelis prekybininkų turgavietėse prekiauja daržovėmis, kurios yra įvežtos iš kitų šalių, tačiau deklaruojama, kad tai yra lietuviškos daržovės. Didžioji dalis tų daržovių nėra lietuviškos ir tai labai skaudu, svarbu ūkininkams ir mūsų asociacijai.
Bendrai kainų kilimo tendencijos kalbant apie pomidorus nebuvo, nes pasaulinė rinka yra perpildyta pomidorais. Į Lietuvą buvo atvežta labai daug perteklinės produkcijos. Tai rinkos kainos buvo mažesnės, o turgavietėse kainos galbūt buvo sukeltos dirbtinai, tačiau tiksliai pasakyti negaliu“, – teigė P. Andrejevas.
Pirmininkas pastebi, kad agurkų kainos Lietuvoje stabilesnės.
„Trumpavaisių agurkų kainos irgi nebuvo ženkliai didesnės. Tačiau, kadangi agurkas nėra toks transportabilus, jis nepriklauso nuo kitų šalių ir kaina dėl to yra didesnė ir stabilesnė“, – kalbėjo P. Andrejavas
Jo teigimu, daržovių kainos ateityje kilti neturėtų, nes tam nėra priežasčių.
Kalta nauja tvarka
Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas teigia, kad tam tikrų produktų kainos galėjo pakilti dėl turgavietėse įvestos naujos tvarkos.
„Žemės ūkio ministerija paruošė naujas turgaviečių taisykles, su jomis mes nesutikome. Dabar yra reikalaujama į elektroninę erdvę suvedinėti apskaitą, kiek kilogramų produktų tu atsiveži į turgų. Po prekybos reikia suvesti, kiek yra parduota, išpjaustyta į kremzles, kiek yra išmesta ir pan.
Žmonės į turgavietes prekiauti atvažiuoja 3–5 val. ryto, kad išsidėlioti produkciją, o dabar jiems dar reikia ir poros valandų prieš prekybą ir po jos susivesti duomenis“, – kalbėjo asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius.
Jo manymu, papildomas darbo krūvis, pakilusios išlaidos galėjo atsispindėti ir produktų kainose.
„Gali būti, kad tai buvo įtrauktą į maisto produktų kainą. Visai natūralu, kad žmonės, patirdami daugiau išlaidų ir daugiau naudodami kaštų, ir produkcijos kainas pakoregavo“, – teigė V. Butkevičius.
Asociacijos vadovo manymu, tokia tvarka yra įvesta siekiant sužlugdyti smulkųjį verslą.
„Lietuvoje yra monopolizuota mažmeninė pardavimo rinka. Yra rinkoje kažkiek pagrindinių didžiųjų prekybos tinklų ir jie, mano manymu, yra sudarę kartelinius susitarimus, pagal kuriuos nusikalstamu būdu sukėlė įvairios produkcijos kainas.
Mes priešinomės naujos sistemos įvedimui, bet ji buldozeriu buvo prastumta ir patvirtinta. Mes sakome, kad tai yra stambaus kapitalo lobistinė veikla stengiantis sužlugdyti smulkųjį verslą ir turgavietes. Tai didžiųjų prekybos tinklų, didžiųjų perdirbėjų, didžiųjų gamintojų įtaka.
Ilgoje perspektyvoje mes manome, kad tai atgrasys žmones nuo prekybos turguje ir jie rinksis prekybą už turgaus tvoros“, – kalbėjo V. Butkevičius.
Kitų turgavietėse prekiaujamų produktų kainos nekilo ženkliai, o daugumos netgi nukrito.
