Gamtos ir likimo nuskriausta mergina, įviliota į prekeivių žmonėmis spąstus, po mėnesio sugebėjo ištrūkti iš sekso vergijos ir įduoti savo skriaudikus.
Džiugi kasdienybė – tik svajonėse
Kauno rajone gyvenanti Birutė – daugiavaikės skurdžios šeimos atžala. Dar vaikystėje jai buvo nustatytas įgimtas lengvas protinis atsilikimas. Mergaitė mokėsi specialiojoje mokykloje.
Būdama 14 metų, Birutė tapo brutalių žagintojų auka – nepilnametę užgriuvo kankinanti išgyvenimų lavina. Negana to, būdama 17 metų, Birutė tapo mama. Neturėdama darbo ir tinkamų gyvenimo sąlygų kūdikiui auginti, sūnelį ji atidavė į vaikų namus.
Tokia apie šviesią kasdienybę tik pasvajoti galinti kaimo mergina – itin laukiamas „kąsnelis“ žmonėms, ieškantiems sekso vergijos „darbininkių“. Lengvai pažeidžiama, patikli, be užtarėjų ir gynėjų, norinti ištrūkti iš skurdo ir nepriteklių, sugundoma pamojus net ir spalvingesniu, prabangesniu drabužėliu.
Birutei taip ir nutiko – 2004-ųjų rudenį ji pateko į prekeivių žmonėmis akiratį. Kaunietę Kristiną Duonelaitienę (dabar 48 m.), kuri surezgė planą išsiųsti merginą į Angliją dirbti prostitute ir dėl to pati praturtėti, Birutei atsiuntė jos artima bendraamžė draugė Vitalija. Pati ji irgi buvo verbuojama, tačiau tuo metu laukėsi vaikelio, todėl nebuvo tinkama kandidatūra.
Lietuvoje buvo „išbandyta“
Į Birutės namus Vitalijos atlydėta K. Duonelaitienė mulkino Birutę, kad užsienyje ji dirbs aukle arba padavėja. Galų gale – skins braškes šiltnamiuose, jeigu nieko „normaliau“ neras.
Iš pradžių verbuotoja tikino važiuosianti ir pati – ieškanti kompanijos. Uždarbis užsienyje, apie kurį Birutė buvo girdėjusi iš draugių, ją gundė.
Mergina, mamai nesant namuose, pasiėmė keletą savo daiktų, pasą ir išvyko kartu su K. Duonelaitiene. Manė apie savo gyvenimo permainas mamai pranešianti jau iš užsienio.
K. Duonelaitienės draugijoje Birutė praleido apie savaitę. Moteris supažindino ją su šiuo metu Vilniuje gyvenančiu ir vienoje bendrovėje projektų vadovu dirbančiu Armandu Janausku (dabar 43 m.). Vyras, įdėmiu žvilgsniu įvertinęs Birutę, paprašė jos nuotraukos ir pažadėjo nupirkti bilietą kelionei į Londoną. Dar užsiminė, kad reikėtų ir gražesnių Birutės nuotraukų.
Laiką leisdama K. Duonelaitienės namuose, Birutė artimiau susipažino ir su jos sugyventiniu Kastyčiu Žemkausku, paslaugiai vežiodavusiu moteris pagal jų pageidavimus, ir su jos drauge Tatjana Tamulaitiene.
Pastarosios namuose Birutė praleido kelias paras kartu su K. Duonelaitiene, kai šioji susipyko su sugyventiniu. Čia šeimininkė ir naujoji globėja merginą fotografavo įvairiomis pozomis, paraginusios pasipuošti Tatjanos drabužiais ir šypsotis. Nuotraukos turėjo liudyti, kad Birutė gyvena nuotaikingai ir mėgaujasi prabanga.
Tatjanos namuose Birutė taip pat patyrė ir dviejų vaikinų, kurie pas ją vienas paskui kitą atėjo su K. Duonelaitienės žinia, lytinę prievartą.
Tai buvo būsimos prostitutės išbandymas, o jai pačiai paaiškinta, kad įvyko nesusipratimas.
Į prostitucijos liūną – lyg konvejeriu
Sutartą dieną Birutė išvyko iš Kauno į Londoną privačios vežėjų įmonės mikroautobusu. Iki šio automobilio merginą palydėjo K. Duonelaitienė ir A. Janauskas. Pastarasis bendravo su mikroautobuso vairuotoju, padavė jam Birutės pasą.
Atsisveikindama K. Duonelaitienė padavė Birutei lauknešėlį kelionei – vieną apelsiną ir traškučių. Taip pat – popieriaus lapelį, ant kurio Armandas buvo užrašęs savo draugo Gintaro, gyvenančio Londone, vardą ir telefono numerį. Birutei buvo pasakyta skambinti jam, jeigu niekas nepasitiktų nepažįstamame užsienio mieste.
Tačiau ieškoti Gintaro Birutei nereikėjo – jis pats ją pasitiko prie iš Kauno atvykusio mikroautobuso. Gintaras paėmė iš vairuotojo Birutės pasą, krepšį ir parsivedė merginą į savo namus.
„Svetingasis“ Gintaras iškart sudarė sąlygas lietuvaitę „patikrinti“ – bute paliko ją su draugu, kuris privertė Birutę patenkinti jo lytinę aistrą.
Sutrikusiai, bet svetimame krašte niekam negalinčiai pasiskųsti Birutei buvo pristatytas dar vienas jos globėjas – Vasia. Šis, perėmęs iš Gintaro merginos pasą, jai tiesiai šviesiai pasakė, kad reikės dirbti prostitute. „Už tave sumokėjau lietuviams 4000 svarų – dabar turi už juos atidirbti“, – nieko neslėpė prekeivis žmonėmis.
Taksistas padėjo pabėgti
Nuo tada Vasia vežiodavo Birutę po Londono viešbučius, kur mergina pildė perkamos meilės mėgėjų užgaidas.
Pinigus už seksą su lietuvaite klientai paduodavo viešbučių administratorėms, kurios bendraudavo su Vasia. Birutė jokio uždarbio iš klientų negaudavo.
Kiek vėliau Vasia įtaisė Birutei mobilųjį telefoną ir liepė pačiai važinėti pas jo surastus klientus. Birutė taip ir darė, nes kito kelio pragyventi Londone ji nematė.
Visą laiką, nelegaliai dirbdama prostitute, mergina kurpė planus, kaip ištrūkti iš sekso vergijos. Kartą ji paskambino savo dėdei Vytui į gimtinę. Pasakiusi, kur yra ir ką veikia, dukterėčia prašė atsiųsti jai pinigų, kad galėtų grįžti į Lietuvą. Taip pat meldė giminaičio kreiptis į policiją.
Vytui skambino ir Birutės „šeimininkas“ Vasia. Jis pareikalavo 3500 litų, kuriuos esą skaičiuoja kaip nuostolį dėl rūpesčio besispyriojančia lietuvaite. Birutės dėdė suglumo: padėti giminaitei jis negalėjo, tačiau Birutės motinai pranešė. Ši kreipėsi į policiją.
Laukdama namiškių pagalbos, Birutė toliau kūrė pabėgimo planą. Kartą, Vasios išleista į parduotuvę, ji, važiuodama taksi, rusiškai ant lapelio užrašė vairuotojui, kad iš jos atimtas pasas, ir paprašė nuvežti į policiją. Taksisto būta supratingo ir neabejingo – jis išpildė merginos prašymą.
Lapkričio pirmosiomis dienomis Birutę Vilniaus oro uoste jau pasitiko Lietuvos migracijos tarnybos darbuotoja. Mergina grįžo į gimtinę, sekso vergijoje kankinusis apie mėnesį.
Ilgas kelias iki nuosprendžio
Asmenys, apgavę Birutę dėl darbo Londone ir suorganizavę jai nelegalią kelionę į užsienį, buvo nustatyti labai greitai, tačiau teismo nuosprendį jie išgirdo tik po puspenktų metų.
Iš pradžių bausmė grėsė visam būreliui įtariamųjų: ir Birutės draugei Vitalijai, atvedusiai prekeivę žmonėmis, ir merginą fotografavusiai Tatjanai, ir moteris vežiodavusiam Kastyčiui. Po kurio laiko, pareigūnams nepajėgus surinkti pakankamai kaltės įrodymų, šie trys bendrininkai iš balos išlipo sausi. Kaltinamųjų liko tik du – K. Duonelaitienė ir A. Janauskas.
Laikas iki teismo nuosprendžio ilgėjo ir dėl Birutės sveikatos būklės. Mergina, globojama „Carito“ darbuotojų ir psichiatrijos bei psichologijos specialistų, gydėsi sielos žaizdas. Kurį laiką Birutė negalėjo liudyti teisme ir matyti teisiamuosius, nes baiminosi, alpo, ją kankino didžiuliai galvos skausmai ir triko kalba.
Psichiatrijos specialistų globos prireikė ir kaltinamajai K. Duonelaitienei. Moteriai teko skirti dvi ekspertizes, gydytis depresiją. Nustatyta, kad K. Duonelaitienė, vykdydama nusikaltimą, buvo psichiškai sveika. Šiuo metu pripažinta, kad moteris dėl sveikatos būklės yra praradusi net 65 procentus darbingumo.
Griežtos bausmės – tik kodekse
Birutės istoriją išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas pripažino, kad nusikaltimą suorganizavo K. Duonelaitienė. Našlei, anksčiau neteistai prekeivei žmonėmis teismas paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Apie porą mėnesių nelaisvėje moteris jau praleidusi, kai tik buvo pradėtas tyrimas dėl Birutės pardavimo ir nelegalaus išvežimo į užsienį.
K. Duonelaitienės bendrininkui A. Janauskui paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pagal mūsų šalies įstatymus prekeivis žmonėmis gali būti baudžiamas iki 8 metų nelaisvės. Tačiau teismų praktika rodo, kad tokiems nusikaltėliams paprastai skiriamos 2–4 metų įkalinimo bausmės.
Kol įsiteisės nuosprendis, abu nuteistieji palikti laisvėje. Teismas nurodė jiems solidariai atlyginti Birutei patirtą turtinę ir moralinę žalą – 5460 litų.
Nors nuo košmarų Londone, kai per dieną viešbučiuose tekdavo lytiškai patenkinti ir 10, ir 15 įvairiakalbių vyrų, praėjo daug laiko, Birutei iki šiol reikalinga stiprių, patariančių, globojančių žmonių pagalba. Tuo užsiima labdaringos organizacijos „Caritas“ darbuotojos.
Skeptikams ir pašaipūnams, kaltinantiems Birutę patiklumu ir neveiklumu – galėjus pabėgti nuo nusikaltėlių dar Kaune, galėtų atsakyti merginos psichikos sveikatos būklę tyrę specialistai. Jie įvertino, kad Birutė viską suprato, tačiau gyveno didžiule baime ir negebėjo aktyviai pasipriešinti.
Irena Zubrickienė