„Ten tiek įvairių pikantiškų įdomybių, kad aš noriu palikti tyrėjams, profesionalams pasakyti, kiek jie gali pasakyti. Bet tikrai istorija įdomi, tai panašu labiau ne į tą provokaciją karinę, apie kurią mes buvome linkę galvoti. Tai daugiau pusiau kriminalinė, į tą pusę, bet ne saugumo prasme“, – po NSGK posėdžio trečiadienį kalbėjo jo pirmininkas.
Kriminalinė policija: artimiausiomis dienomis spręsime dėl tyrimo pradėjimo
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Birginas pasakojo, kad vis dar atliekamas įvykio aplinkybių tikslinimas ir vertinimas.
„Renkami visi duomenys, artimiausiu metu bus priimtas sprendimas, ar bus pradėtas oficialus ikiteisminis tyrimas, ar medžiaga bus perduota kompetentingoms institucijoms dėl administracinio nusižengimo padarymo – skrydžio taisyklių pažeidimo“, – po komiteto posėdžio kalbėjo S. Birginas.
Kriminalinės policijos biuro atstovas teigė, kad lėktuvas nebuvo pavogtas.
„Šita pirminė versija nėra pasitvirtinusi. Pagal mūsų surinktus duomenis, lėktuvas buvo parduotas“, – teigė jis.
Pasak S. Birgino, pagal pirminius duomenis, lėktuvu skrido jį nusipirkę asmenys.
„Galėsime iškelti versijas ir padaryti išvadas tik surinkę visas aplinkybes. Vertinami keli aspektai. Pirmiausia, skrydžio teisėtumo, ar buvo pažeidimas, ar ne. Taip pat vertinamas ir sandoris, jo teisėtumas ir atitikimas keliamiems reikalavimams“, – sakė jis.
„Matome požymius labai aiškius administracinės atsakomybės, skrydžio taisyklių pažeidimus. Kaip žinote iš viešosios erdvės, orlaivis neturėjo skrydžio leidimo ir negalėjo apskritai vykdyti skrydžio“, – pridūrė kriminalinės policijos atstovas.
S. Birginas teigė, kad sprendimas, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, bus priimtas artimiausiomis dienomis.
Kariuomenė imtis veiksmų negalėjo
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas teigė, kad jo vadovaujamų pajėgų užduotis – stebėti oro erdvę, ją ginti.
„Ir tuomet yra skrydžių taisyklių pažeidimai, kurie neįeina į karinių oro pajėgų užduotis, imtis prevencijos dėl skrydžių taisyklių pažeidimo. Šio orlaivio skrydis buvo rinkinys skrydžio taisyklių pažeidimų“, – sakė D. Guzas.
Pasak jo, dėl šios priežasties Lietuvos kariuomenė negalėjo imtis jokių žingsnių prieš mįslingąjį skrydį.
„Mes neturėjome juridinės teisės imtis veiksmų“, – teigė jis.
D. Guzas tvirtino, kad pats lėktuvas buvo pastebėtas į pietvakarius nuo Panevėžio, Stetiškių aerodromo.
„Buvo stebima iki pat Lenkijos, net ir Lenkijoje matėme“, – pasakojo pulkininkas.
Iškelti siūlymai mažinti nevaldomą oro erdvę
Kalbėdamas, ką galima būtų keisti ir kokias problemas šis mįslingas skrydis išryškino, L. Kasčiūnas akcentavo, kad ši situacija parodė teisinio reguliavimo trūkumus.
„Tai susiję su europiniais reglamentais. [Teisinis reguliavimas] sudaro tokią pilką zoną, kai gali būti tokie skrydžiai vykdomi, kurie kažkada gali tapti provokacija ir turėtų padarinių, ypač, kai mes esame pafrontės valstybė ir čia visai netoliese vyksta karas“, – teigė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas pasakojo, kad Lietuvos oro erdvėje yra vadinamoji G zona, kuri yra iš esmės nevaldoma. Ji yra iki 3 kilometrų aukštyje.
„Tai šitas lėktuvėlis, žiūrint formaliai, pakilęs ir skridęs tuo keliu, toje G erdvėje, iš principo, jis neturėjo pateikti nei skrydžio plano, galėjo neatsikinėti, nesinaudoti radijo ryšiu. Dėl europinių reglamentų, šiai minutei, tai nėra joks pažeidimas“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Europinis reglamentas, matyt, yra sukurtas kokiems nors prabangiai gyvenantiems vakariečiams, kurie mėgsta savaitgaliais skraidyti ir, natūralu, kam čia kažką informuoti. Sėda, nuskrenda. Kadangi mes esame pafrontės valstybė, kyla klausimas, ar tai yra adekvatu mūsų geopolitinėje situacijoje“, – pridūrė jis.
„Variantai, ką galima daryti – mažinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą oro erdvę, kur jau atsiranda kontrolės algoritmai, t. y. skrydžio planas, būtinas radijo ryšys, atsakiklis, jei tu to nepadarai – sankcijos, nuobaudos ir panašiai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, susiaurinus nevaldomą skrydžių erdvę taip pat būtų galima „nevaldomos erdvės likučiuose įvesti labai aiškų reglamentą“.
L. Kasčiūnas svarstė, jog tai galėtų būti reikalavimas prieš skrydį užpildyti paraišką internete ar skambučiu apie skrydį informuoti Karines oro pajėgas.
„Pranešti, kad aš, toks ir toks, tokios registracijos orlaiviuku, iš čia kylu, ir oro pajėgoms ramu, kad tai registruotas skrydis, galbūt kažkoks savaitgalinis, kultūrinis pasižvalgymo skrydis. Jei tu neinformuoji, o orlaivis pakyla, į tai atkreipiamas dėmesys ir jis kitaip vertinamas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Seimo komiteto pirmininkas tvirtino, jog patį reglamentą dėl skrydžių nevaldomoje erdvėje peržiūrėti būtų sudėtinga, bet Lietuvos jurisdikcijoje yra nustatyti nevaldomo skrydžių erdvės ribas.
„Mes galim jas sumažinti nacionaliniu sprendimu, tai yra mūsų nacionalinė jurisdikcija ir mes galim tai padaryt“, – reziumavo NSGK vadovas.
Bulgarija praėjusio ketvirtadienio vakarą pranešė, kad iš Lietuvos pakilęs dvivietis lėktuvas be leidimo praskrido virš kelių Rytų Europos šalių ir pritraukė karinių oro pajėgų dėmesį, o paskui buvo paliktas Bulgarijoje nežinomos įgulos.
Bulgarija skelbė, kad iš Lietuvos pakilęs minėtas orlaivis be leidimo buvo įskridęs į Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos ir galiausiai Bulgarijos oro erdvę.
Anot Bulgarijos institucijų, dvimotoris lėktuvas „Beechcraft“ su dviem žmonėmis neturėjo patvirtinto skrydžio plano, o jo atsakikliai buvo išjungti. Pilotas nereagavo į radijo užklausas ir vizualinius signalus.
Neleistiną skrydį atlikusį lėktuvą Vengrijoje, Rumunijoje lydėjo naikintuvai, kol jis įskrido į Bulgarijos oro erdvę.
