Ima aiškėti, kad lėktuvu apskritai nebuvo galima skristi, nes jis neturėjo tinkamų dokumentų. Buvęs lėktuvo savininkas, garsus aviatorius, prieš kelias dienas jį pardavė įmonei, tačiau tikina nesiaiškinęs, kokiai. Kol kas Lietuvos policija tiria įvykio aplinkybes, o Bulgarijos pareigūnai aiškinasi, ar lėktuvo skrydis nebuvo skirtas šnipinėjimui.
„Šio nedidelio Lietuvoje registruoto lėktuvo kelionė baigėsi sename Bulgarijos aerodrome. Atvykę pareigūnai rado dar šiltą variklį, tačiau įgula, palikusi orlaivį, jau buvo pasipusčiusi padus“, – teigia Bulgarijos vidaus reikalų ministras Boiko Rashkovas.
Lėktuvo kelionė iki Bulgarijos – ne tik mįslinga, bet ir tarsi iš veiksmo filmo scenarijaus. Esą lėktuvas su dviem žmonėmis skrido iš viso per 7 šalis, bet neturėjo patvirtinto skrydžio plano, jo atsakikliai buvo išjungti. Pilotai nereagavo į radijo užklausas ir vizualinius signalus.
Tad lėktuvas, jau išskridęs iš Lietuvos, netruko patraukti oro policijos dėmesio – jį lydėjo du Vengrijos naikintuvai, du Jungtinių Valstijų naikintuvai ir du Rumunijos naikintuvai.
„Aš dabar pasakysiu, kas aišku, kad jis skrido iš Lietuvos, praskrido per Lenkiją, nusileido Slovakijoje, tęsė per Vengriją, tada pralėkė ir nusileido mūsų šalyje. Koks tikslas, kas atsitiko, kas skrido ir kiti dalykai – tyrimo reikalas“, – kalba B. Rashkovas.
Tačiau pati Bulgarija tiek sąmyšio sukėlusio lėktuvo naikintuvais nepasitiko. Ministrai žiniasklaidai aiškina, kodėl.
„Lėktuvas jokiu metu nebuvo laikomas keliančiu grėsmę civilinei ar karinei Bulgarijos infrastruktūrai. Jis skrido nedideliame aukštyje, todėl naikintuvams buvo sunku jį perimti, tačiau jis visą laiką buvo stebimas“, – tikina Bulgarijos gynybos ministras Dragomiras Zakovas.
Į Bulgarijos oro erdvę lėktuvas įskrido apie 7 valandą vakaro. Tačiau, anot liudininkų pasakojimų, lėktuvo kelionė šioje šalyje galimai baigėsi tik dar po kelių valandų. Jis buvo sustojęs prisipilti degalų.
Lėktuvas iš Lietuvos išskrido trečiadienio vakarą. Tačiau Lietuvos institucijos iki šiol neturi duomenų, iš kurios vietos jis kilo. Mūsų šalies specialistai ir tarnybos vis dar tikina neturintys tikslios informacijos, iš kur tiksliai orlaivis išskrido, kam jis priklauso.
„Per paskutines 90 dienų mes neturime to lėktuvo skrydžio plano savo duomenų bazėse, reiškia, jis nepakilo iš reguliuojamų, valdomų orų uostų, keturių oro uostų. Hipotetiškai galėjo būti galimybė, kad jis pakilo iš kažkokio aeroklubo oro uosto Kyviškių, Paluknių ar kažko tokio, bet to mes nežinom“, – sako „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
O tai, kad orlaivis kilo iš mažo, nereguliuojamo oro uosto ir skrido žemutinėje erdvėje – iki trijų kilometrų aukštyje – anot jo, reiškia, kad orlaivis galėjo kilti ir be skrydžio plano.
„Sisteminė praktika tokia, kad iš valdomo oro uosto visi kylantys orlaiviai turi turėti skrydžio planus, o iš nevaldomų tai taip, jeigu orlaivis skrenda žemutinėj oro erdvėj, jis gali skristi be skrydžio plano“, – aiškina S. Batavičius.
Vis tik, pasak Civilinės aviacijos departamento direktoriaus, tai galioja tik skrydžiams Lietuvoje – pilotai, skrisdami į kitas šalis, turėjo pateikti skrydžių planą. Kartu pateikia ir scenarijų, kodėl šalys galėjo pakelti naikintuvus.
„Nepriklausomai nuo to, kokios skrydžio klasės erdvėj skraidoma, privalu pateikti vykdant tarptautinius skrydžius skrydžių planą. Tas irgi nebuvo padaryta. Tai kur jis ten maklinėjo jau kitų šalių teritorijose, nežinau, bet matomai jeigu buvo pakelti naikintuvai, reiškia, kad jau buvo įsibrovęs arba įskridęs ir į valdomas oro erdvės dalis“, – teigia civilinės aviacijos departamento direktorius Alvydas Šumskas.
Vis tik po šio mįslingo skrydžio ėmė aiškėti ir daugiau detalių – esą buvęs lėktuvo savininkas – aviatorius, Nidos aeroklubo tarybos pirmininkas Bronius Zaronskis, vos prieš keletą dienų lėktuvą jis pardavė. Anot Zaronskio, lėktuvo pirkėjai – užsieniečiai. Bulgarijos portalui buvęs savininkas sakė, kad lėktuvą jis pardavė vienai Bulgarijos įmonei. Tačiau kokiai ir kuo ji užsiima, neatskleidžia.
„Ir išvis neaišku buvo, ar jie skris, ar jie išsiveš jį išsiardę. Nutarė skristi, nors sakė, kad dar kelias dienas nieko nedarys, bet skrido“, – pasakoja B. Zaronskis.
Lėktuvą aviatorius laikė ir pardavė Panevėžyje. Vis tik Zaronskis pridūrė, kad nesidomėjo, ar lėktuvą pirkę asmenys turėjo piloto licenciją. Be to, tvirtina, kad šiuo lėktuvu, pagamintu prieš 60-imt metų, skristi negalima, mat jis neturi specialaus leidimo.
„Lėktuvas skraidymui netinkamas, jam leidimo reikia specialaus perskrist. Reikia patikrint, bet jis buvo patikrintas, viskas tvarkoj, o formintis gal ir nesiformino jie“, – sako B. Zaronskis.
Ir pridūrė, kad galbūt pirkėjai tokį skrydžio kelią pasirinko, kad išvengtų sudėtingų biurokratinių procedūrų. Tačiau Civilinės aviacijos departamento vadovas tikina, kad lėktuvas neturėjo ne šiaip kokio leidimo, o tinkamumo skraidyti periodinės patikros pažymėjimo.
„Jis neturėjo reikiamų dokumentų skrydžiams. Ir vieno iš pagrindinių dokumentų, kurių neturėjo, tai tinkamo skraidyti pažymėjimo, na, kaip automobiliui techninės apžiūros talono, kuris pasibaigęs jau 2014-ais metais. Šiuo lėktuvu skristi jau nebebuvo galima. Ir tai yra labai didelis pažeidimas. Tai buvo absoliučiai partizaninio pobūdžio skrydis“, – tikina A. Šumskas.
Šio mįslingo skrydžio aplinkybes šiuo metu aiškinasi Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
„Intensyviai bendraujame su kolegomis Bulgarijoje, renkame visą informaciją ir, manau, kad artimiausiomis, na, gal ir dienomis, paaiškės daugiau aplinkybių dėl to lėktuvo kelionės. Na bet, pirminiais duomenis, kažkokių duomenų apie tai, kad jis būtų užgrobtas ar kažkaip kitaip neteisėtai užvaldytas, neturime“, – komentuoja policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.
O paaiškėjus įvykio aplinkybėms policija spręs, ar pradės ikiteisminį tyrimą – esą gali būti, kad tai tiesiog civilinės aviacijos taisyklių pažeidimas, o ne nusikalstama veika. Aplinkybes tiria ir Bulgarijos policija, aiškinasi, ar skrydis nebuvo skirtas šnipinėjimui.
Kaip lėktuvas taip laisvai galėjo skristi per kelias šalis be reikiamų dokumentų, išsijungęs siųstuvus ir nesulaukti Lietuvos institucijų dėmesio, jau kitą savaitę šį klausimą aptars ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
„Nenormali situacija, norėtųsi, kad Lietuvoj būtų institucija, kuri labai aiškiai atsakytų, kas įvyko, kodėl taip įvyko, nes vis tik tai, praskristi 7 Europos Sąjungos ir NATO valstybes ir sužinoti apie situaciją iš Bulgarijos laikraščių tai turbūt ne pats geriausias būdas. Tai, matyt, neišvengiamai reikės parlamentinės kontrolės šitoj vietoj mes trečiadienį, rengdami Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį tikrai turėsime ir šitą klausimą“, – sako komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot Kasčiūno, tokie incidentai suteikia erdvės įvairioms provokacijoms ar nedraugiškų valstybių šnipinėjimui, todėl į juos žiūrėti pro pirštus – negalima. Kai kurie ekspertai tikina, kad tai galėjo būti ir būdas patikrinti ir šalių gynybos sistemas.
Neseniai niekieno neužfiksuotas Sovietų Sąjungos gamybos žvalgybos dronas Tu-141, kaip manoma, kovo 10-ąją paleistas iš Ukrainos teritorijos, praskrido virš Rumunijos ir Vengrijos, kol galiausiai sudužo Kroatijos sostinėje. Per šį incidentą buvo apgadinta per 100 netoliese buvusių automobilių, mat, kaip paaiškėjo, prie jo buvo pritaisyti sprogmenys.
