Milijardų paieška
Vyriausybė pažadėjo kiekvieno žuvusiojo šeimai išmokėti po 10 000, o kiekvienam sužeistajam – po 5000 latų. Tie pinigai, dabar jau eurais, bus pradėti mokėti tik kovo ar balandžio mėnesį. Ieškinius nukentėjusieji ar jų giminės gali pareikšti ir tragedijos kaltininkams. Praėjusį kartą, kai rašėme apie „Maximos“ griūtį, keli tokie ieškiniai jau buvo įteikti Rygos apygardos teismui, tačiau dar buvo neaišku ar jie bus priimti. Advokatams tuomet buvo nurodyta pašalinti ieškinio trūkumus.
Tragedijos aukoms atstovaujantys advokatai taip ir padarė, tad dabar ieškiniai jau priimti nagrinėjimui. Pasak advokato Aldžio Gobzemo, ieškinys vienija trijų ieškovų pretenzijas. Pirmasis reikalauja priteisti 71,1 mln. eurų, antrasis – 56,9 mln. eurų, trečiasis – 14,2 mln. eurų. Advokatas pabrėžė, jog šis ieškinys nebus vienintelis, o pretenzijos tragedijos kaltininkams gali siekti 1,4 mlrd. eurų (beveik 5 mlrd. litų) ar net viršyti šią sumą. Jis sakė, kad teismo bus prašoma taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones – areštuoti atitinkamos vertės atsakovų turtą. Kai kurios Latvijos advokatų kontoros ir atskiri advokatai yra pasiūlę nemokamas teisines paslaugas per šią tragediją nukentėjusiems asmenims ir žuvusiųjų artimiesiems. Nukentėjusiesiems, kurie norės kreiptis į teismą taip pat nereikės mokėti valstybinio mokesčio.
Trys griūties versijos
Rygos prekybos centro „Maxima“ stogas įgriuvo lapkričio 21-ąją. Per tragišką incidentą žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, dar 40 žmonių buvo sužeisti. Tą vakarą sugriuvo viena pastato siena ir stogas. Pagrindinis smūgis teko tai vietai, kur buvo kasos ir daržovių skyriui. Kai gelbėtojai ėmė tvarkyti griuvėsius, griuvo ir dar viena siena. Lapkričio 23-iąją, vykdant gelbėjimo darbus, dar kartą griuvo pastato stogas, bet tą kartą apsieita be aukų.
Policija tiria tris tragedijos Rygoje versijas. Pirmoji – susijusi su klaidomis projektuojant ir eksploatuojant pastatą. Antroji su statybos technologijų pažeidimais, o trečioji – ar ant stogo laikomos statybinės medžiagos negalėjo sukelti pastato griūtį.
Valstybės policijos atstovė Sigita Pildava pranešė, kad tas versijas pareigūnams padeda tirti 11 ekspertų grupių iš Latvijos, tačiau esant reikalui bus pasitelkta ir specialistų iš užsienio. Tyrėjai nuolat bendrauja su kolegomis iš kitų šalių, kur yra įvykę panašios nelaimės ir labai atidžiai klauso jų patarimų.
S. Pildava sakė, kad buvo paimta tūkstančiai dokumentų, daugiau kaip 80 kompiuterinių laikmenų. Tad jų tyrimas pareikalaus daug kruopštaus darbo ir tai užims laiko. Šiuo metu prie šios bylos dirba 46 tardytojai, dar 40 policijos pareigūnų užsiima kitais, su tragedija susijusiais veiksmais. Nukentėjusiųjų daiktai jau atiduoti jiems patiems, o žuvusiųjų – giminėms. Šiuo metu nukentėjusiaisiais laikomi 97 žmonės, gauta daug prašymų ir iš juridinių asmenų.
Suiminėti neskubama
Policijos pareigūnų darbą kontroliuoja net keturi prokurorai. Generalinės prokuratūros Teisingumo departamento vyriausias prokuroras Arvydas Kalninšas, atsakinėdamas į „Latvijas Radio 4“ klausytojų ir korespondentų klausimus, aiškino, kodėl nebuvo iškelta byla dėl nužudymo. „Žmogžudystė – tai apgalvoti veiksmai, kaip atimti gyvybę kitam žmogui, – sakė prokuroras. – Bet juk nė vienas statybininkas, nė vienas projektuotojas nedirba taip, kad specialiai sugriūtų pastatas ir būtų aukų. Todėl procesas ir pradėtas pagal 239 straipsnį „Statybinių darbų pažeidimai, kurie turėjo sunkių pasekmių“. Vykdant tyrimą gali paaiškėti, kad atsakingi asmenys pažeidė taisykles, reglamentą, tuomet ir baudžiamojo kodekso straipsnis gali pasikeisti“.
Daug kas prokuroro klausė, kodėl pastate dažnai įsijungdavo signalizacija, o niekas į tai nereagavo. Laidos vedėjas net citavo „Vesmann“ kompanijos, rengusios pastate signalizaciją, atstovą, kuris atseit sakė, jog, jei „Maxima“ būtų išsikvietusi jų specialistą, jis būtų patikrinęs, kodėl taip atsitinka. „Aš turiu kitokių duomenų, – atsakė A. Kalninšas. – Toks žmogus buvo iškviestas. Buvo nustatyta ir kodėl suveikinėjo signalizacija – tai dėl to, kad gęsinimo sistemoje buvo nukritęs vandens slėgis. O štai kodėl taip atsitiko, dar teks nustatyti“.
Prokuroras sakė, kad kol kas nėra sulaikytų, nes tam nėra jokio juridinio pagrindo. Kai specialistai tarpusavyje sutars dėl ko sugriuvo pastatas, tuomet bus galima kalbėti ir apie įtariamuosius. Dabar sklando tik daugybė liaudyje sukurtų versijų. „Štai jau rašė, kad dėl pastato griūties kalti varžtai ir veržeklės, kurie buvo pagaminti iš nekokybiško metalo, – sakė Arvydas Kalninšas. – Kiti tvirtina, kad pati konstrukcija buvo blogai sukonstruota. Taip pat žinoma, kad ir už atskirų mazgų suprojektavimus ir statybas buvo atsakingi skirtingi žmonės, tačiau buvo ir tokių, kurie buvo atsakingi už visą statinį: ir konstrukcijų, ir montavimo, ir kitų darbų atlikimo kokybę . Tad tardymas turi nustatyti konkrečią kiekvieno kaltę, jei ji buvo, ir tuomet jau galima kalbėti apie areštus“.
Kaip ir sakė prokuroras, kalbų ir gandų – begalės. Ir ne tik gandų. Štai Latvijos statybos inžinierių valdybos narys Albertas Krolis interneto portalui freecity.lv pareiškė: „Specialistams jau kitą dieną po griūties buvo aišku, dėl ko taip įvyko. Tačiau į mūsų organizaciją niekas nesikreipė. Policija tik paprašė rekomenduoti kelis specialistus, ką mes ir padarėme. Neaišku, kodėl taip delsiama. Šiuo atveju – panašiai kaip su gaisru prezidentūroje: yra ekspertai, yra nuomonės, tačiau kol kas viskas klimpsta“.
Tačiau tai irgi bendri žodžiai. Kai A. Krolio paprašė įvardyti nelaimės priežastis, jis atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, kad nenori įgyti dar daugiau priešų.
Kratosi R. Homburgo
Sugriuvusio Latvijos sostinėje pastato rangovas yra bendrovė „Homburg International“. Būtent kanadiečių holdingas „Homburg International“, priklausantis milijonieriui Ričardui Homburgui, kilusiam iš Olandijos, per grandinę kompanijų kontroliavo bendrovę „Homburg Zolitude“. Tai jos užsakymu ir buvo statomas prekybos centras Rygoje.
Tačiau įdomiausia yra tai, kad „Homburg Zolitude“ vadovybė dabar ėmė teigti, kad skandalingasis milijonierius R. Homburgas visiškai nesusijęs su Latvijos firma. Tai ko jis tuomet buvo atvažiavęs į Latviją per iškilmes, kai buvo pradėti kloti dabar jau sugriuvusi pastato pamatai?
Tačiau laikai, matyt, pasikeitė. „Homburg Zolitude“ vadovas Džemi Torpėjus ir „Homburg Eastern Europe Fund Но“ atstovas Džosas Frauteris interviu laikraščiui „Neatkariga“ sakė: „Homburg Eastern Europe Fund Но“ akcininkai – apie 800 privačių asmenų iš Olandijos. Tai gydytojai, parduotuvių savininkai, stomotologai, verslininkai ir kiti viduriniosios klasės atstovai. Kiekvienas jų įdėjo po 50 000 eurų. Tas kapitalas ir naudojamas fondo įstatuose numatytoms investicijoms. O Ričardas Homburgas su tuo fondu neturi jokio ryšio. Jis tik buvo jo įkūrimo inciatorius. Dabar fondui vadovauja Charnas Skolte, kuris ir priėmė sprendimą finansuoti statybas Latvijoje“.
Tai ne visai logiška versija. Juk R. Homburgas įsteigė ir kompaniją „Homburg Valda“ Lietuvoje, kuri inciavo „Maximos“ statybą Latvijoje. „Homburg Zolitude“ atstovas to nepaneigė tik sakė, kad R. Homburgas investavo į tą bendrovę, tačiau jai nevadovauja. Dėl sveikatos problemų jis persikėlė į Šveicariją ir jokiems verslo projektams dabar nevadovauja.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje R. Homburgas aiškino, kad jam priklauso lietuviška kompanija „Homburg Valda“, kuri faktiškai ir kontroliavo prekybos centro statybą. Prieš 14 mėnesių ši kompanija prekybos centrą pardavė „Maxima“ tinklui. Stogas liko „Homburg Zolitude“ nuosavybė, ir ant jo buvo rengiamas žiemos sodas ir vaikų žaidimų aikštelė.
Šiaip milijonierius R. Homburgas Kanadoje vertinamas prieštaringai. Jo verslo imperija, sukurta Kanadoje ir Europoje, dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Daugelis projektų bankrutuoja. Todėl, matyt, dabar nenorima minėti bankrutuojančio milijonieriaus pavardės. Kompanija „Homburg Invest Inc“ yra nemoki ir jos administratorius R. Homburgą yra padavęs į Naujosios Škotijos Aukščiausiąjį teismą. Kaip atsakovai ten figūruoja su juo susijusios 5 įmonės. Atsakovų turtas areštuotas.
Zbignevas JANKOVSKIS
