Praėjus pusantro mėnesio tvora apjuosta teritorija vis dar nėra išvalyta, o ją saugo gausios vietos pareigūnų pajėgos. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ši vieta tiek latviams, tiek visam pasauliui primins apie tą skaudų 2013 metų lapkričio 21-sios įvykį.
Balsas.lt lankėsi tragedijos vietoje ir klausė praeivių, ar jie tiki, kad nukentėjusieji ir žuvusiųjų artimieji ras teisybę teisme? Juk pirmasis bendras trijų žmonių ieškinys jau pasiekė Rygos apygardos teismą, o nukentėjusiųjų prašoma atlyginti žala įvertinta beveik 500 mln. litų.
Straipsnio pabaigoje pateikiame galeriją, kurioje matyti, kaip atrodo tragedijos vieta praėjus beveik pusantro mėnesio.
Pensininkė Anna:
„Abejoju, ar nukentėjusiesiems per „Maxima“ pastato griūtį pavyks rasti teisybę teismuose. Kodėl? Todėl, kad nuo pat pradžių požiūris į šią situaciją buvo itin pasyvus. Išskyrus tų žmonių, kurie dirbo ir prisidėjo gelbėdami žmones.
Sugriuvusio pastato savininkai visą laiką elgėsi labai neprotingai – jie net neatsiprašė žmonių. Taip pat neatleido (arba nenušalino) asmenų, kurie galėjo būti atsakingi už įvykusią tragediją. Visa tai yra baisu.
Gyvenu netoli šios vietos, bet tragedijos dieną buvau išvykusi į kaimą. Būtent ten ir sužinojau apie tai, kas nutiko. Netoli šios vietos yra kelios mokyklos – viena pradinė ir viena vidurinė. Vaikai dar ilgai negalėjo nusiraminti. Jie bėgdavo iš pamokų, labai dėl visko išgyveno. Juos tai itin paveikė, todėl su vaikais mokyklose dirbo psichologai.“
Netoli tragedijos vietos gyvenanti Joana:
„Manau, kad teisme žmonės turėtų surasti teisybę, nors nežinau, gal suras, o gal ir ne... Iš esmės tiek daug žmonių žuvo per šią tragediją... Pati dažnai pagalvoju, kaip galėjo nutikti tokia baisi nelaimė... Siaubinga.
Girdėjau, kad žmonės teisme prašo daug milijonų latų. Bet tai yra visiškai teisinga. Tegul prašo, tai visiškai normalu. Jiems reikia, net būtina padėti. Juk tokia tragedija įvyko.
Visa tai, ką čia matau (rodo į tvora apjuostus „Maximos“ griuvėsius), primena, kad daug vaikų liko be tėvų, o kiti žmonės – be artimųjų. O juk tame prekybos centre tada galėjo būti daug vaikų... Teisingai elgiasi žmonės, kad prašo pinigų iš šios tragedijos kaltininkų.“
Šalia sugriuvusio pastato gyvenantis Vladimiras:
„Atvirai pasakysiu, galvoju, kad žmonėms nepavyks surasti teisybės teisme. Gyvenu šalia šios vietos, bet tą akimirką buvau kitur. Atvirai kalbant, kokią teisybę gali rasti žmonės? Kas kaltas dėl šios tragedijos? Pirmiausia reikia sužinoti, kas dėl visko kaltas...
Vietinė spauda kaltina tuos, kas vykdė statybas ant pastato stogo. Parduotuvė atidaryta, o ten kažkas kažką stato. Nenormalu... Kranas kažką kelia, o žmonės netoliese vaikšto. Juk visi žino, kokių nelaimių įvyksta statybose.
Yra daug įrodymų, todėl reikia surasti kaltuosius. Bet kažkaip netikiu, kad taip nutiks. Kiek jau laiko praėjo, tačiau tyla ir nieko daugiau. Kuo daugiau laiko praeis, tuo mažiau vilčių ką nors įrodyti ir surasti.
Žmonėms skaudu matyti griuvėsius kaip kokį paminklą kapinėse. Juk čia miegamasis rajonas, visi vieni kitus pažinojo. Didelė bėda. Reikia nepriklausomų ekspertų, nes vietinės pajėgos gali ir nesusitvarkyti su spaudimu. O nepriklausomi ekspertai įvardytų kaltuosius.“
