Pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis žmogus sutarties terminui pasibaigus išeina į gatvę be cento. O valdžios atstovų terminuota sutartis vadinama kadencija, todėl Lietuvos banko vadovui, Seimo nariams, merams ir administratoriams taikomi kiti standartai.
Lietuvos Konstitucija sako, kad prieš įstatymą visi žmonės lygūs. Tačiau įstatymų leidėjai prikepė specialių įstatymų teisėjams, bankininkams, valstybės pareigūnams ir patiems sau, užsitikrindami iš valstybės gerokai solidesnes garantijas nei turi eiliniai mokesčių mokėtojai, kurių pinigais ir finansuojamos išrinktųjų privilegijos.
Banko vadovui – solidi kompensacija
Po keleto savaičių savo postą užleisiantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas praturtės solidžia 160 tūkst. litų viršijančia išeitine kompensacija. Kad užsidirbtų tokią sumą, maždaug ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų, gaunančių minimalų 800 litų atlyginimą, turėtų arti beveik 17 metų.
R.Šarkinas jau yra sulaukęs pensinio amžiaus. Į pensiją išleidžiamiems darbuotojams Darbo kodeksas numato 2 mėn. vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją. Kolektyvas, išlydėdamas žmogų į pensiją, paprastai įteikia prisiminimui kokį laikrodį ar servizą. Tačiau R.Šarkinas – ne eilinis pensininkas. Jo išeitinę kompensaciją nustato ne koks Darbo kodeksas, o išskirtinis Lietuvos banko įstatymas.
Atlyginimo dydis taip pat įstatymu reglamentuotas – jis lygus šešiems piniginio tarpininkavimo įstaigų tarnautojų vidutiniams mėnesiniams atlyginimams, skelbiamiems Lietuvos statistikos departamento. Kadangi šis atlyginimas siekia beveik 4,5 tūkst. litų, R.Šarkinui priklauso 6 kartus didesnė alga, o nuo jos – ir atitinkama kompensacija.
Tiesa, prieš metus, kai kilo skandalas dėl atlyginimo dydžio, R.Šarkinas viešai teigė pažeidęs įstatymą ir susimažinęs algą iki 13,5 tūkst. litų. Tačiau keisti paties įstatymo iniciatyvų neatsirado.
Absurdiškas dosnumas
Niekam iš įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių Seimo narių ar Vyriausybės nekyla ranka siūlyti ištaisyti kitą absurdą – Vietos savivaldos įstatyme nustatytas išeitines kompensacijas pasitikėjimą praradusiems ir atstatydintiems merams.
Pernai spalio pabaigoje, kai iš pareigų atleistam ir korupcija įtariamam Alytaus merui Česlovui Daugėlai buvo išmokėta apie 10 tūkst. litų išeitinė kompensacija, Seimo pirmininkė Irena Degutienė baisėjosi, kad tokie dalykai nesuvokiami sveiku protu.
I.Degutienės raginimas peržiūrėti įstatymus, reglamentuojančius išeitinių kompensacijų skyrimą, iki šiol neišgirstas.
Beje, Č.Daugėla ne vienintelis įstatymo globojamas įtariamasis. Dar 2008 m. kompensacijos buvo skirtos ir į korupcijos skandalą patekusiems buvusiems Trakų rajono vadovams.
Apsidraudę ir seimūnai
Seimo nariai pasirūpino ir savo pačių gerove, jei rinkėjai už juos nebalsuotų. Dar 2005 m. gruodį Seimo statutas papildytas nauju straipsniu, nustatančiu, kad į Seimą neišrinktiems parlamentarams išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų truko jų kadencija Seime. Bet ne mažiau nei 2 ir ne daugiau nei 6 vidutiniai atlyginimai.
Pagal Darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiami žmonės į tokio dydžio išeitinę kompensaciją gali pretenduoti tik išdirbę daugiau nei 20 metų. O Seimo nariui užtenka dviejų kadencijų, be to, ir atlyginimas, nuo kurio skaičiuojama pašalpa, gerokai solidesnis nei vidutinis šalyje. 2008 m. Seimo nario atlyginimas siekė 4,6 tūkst. litų. Į naująjį Seimą neišrinktų 68 parlamentarų, jų padėjėjų ir referentų išeitinėms prireikė arti 8 mln. litų.
2008 m. ekonominės krizės išvakarėse ragindamas taupyti valstybės pinigus, tuometis Seimo narys Kęstutis Čilinskas buvo registravęs Seimo statuto pataisą, kuria siūlė atsisakyti išeitinių išmokų, tačiau buvo už tai kolegų pasmerktas ir išvadintas populistu. Vis dėlto K.Čilinskas kompensacijos atsisakė. Vienintelis.
Po rinkimų – naujos išlaidos
Po vietos savivaldos rinkimų savo postų neteks daugelis merų, jų patarėjų, vicemerų, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų. Jei jiems nebus pasiūlytas darbas valstybės tarnyboje arba jie siūlomų pareigų atsisakys, bus privalu išmokėti 3 mėn. vidutinio atlyginimo dydžio išeitines kompensacijas. Kokių sumų iš savivaldybių biudžetų gali joms prireikti, paaiškės balandį, kai naujai išrinktieji pasidalys postus.
Aušra MALDEIKIENĖ – Ekonomikos mokslų daktarė:
Pas mus kiekviena grupė stengiasi išsikovoti sau privilegijas kitų sąskaita. Politikams ir bankininkams tai padaryti lengviau, bet, mano supratimu, tai yra gėdinga.
Kodėl ponas R.Šarkinas turi gauti kompensaciją, kuri siekia pusę eilinio žmogelio gyvenimo pajamų? Manau, kad išeinantiems į pensiją tokie įstatymai neturėtų būti taikomi. Juk banko vadovas nelieka be pajamų – jis gaus pensiją. O jeigu jam ta pensija atrodo per maža, tai juk nuo jo paties darbo ta pensija ir priklausė. Jei vadovaudamas bankui nieko nepadarė, kad suvaldytų krizę, kad ribotų bankų savivalę ir jų brukamas visokias išvestines priemones, tvarkėsi taip, kad Lietuvos žmonėms nėra normalių pensijų, tai tegul ir jis taip pagyvena.
Na, o dėl kompensacijų politikams suabejočiau: jie iš tiesų pakliūva į labai daug įtakos zonų, ir jeigu toms įtakoms nepasiduoda, paskui jiems nėra taip paprasta susirasti darbą. Lengva tik tiems, kurie ir būdami politikoje tarnauja verslo grupuotėms.
Alia ZINKUVIENĖ
