Kauno apygardos teismas pasiuntė kalėti 9 metus kaunietį Rimantą Burneikį (46 m.), nes jis nužudė 20 metų kartu gyvenusią sugyventinę. Kalbama, kad moteris dažnai patirdavusi vyro smurtą, tik niekur nesiskundusi.
Kentėjo ir gėrė
Nors Kauno policijoje nėra oficialių duomenų, kad šis anksčiau neteistas vyras būtų smurtaudavęs prieš savo bendraamžę Romą S., su kuria gyveno apie 20 metų, tačiau nužudytosios sūnus, jos pusseserė ir keli kiti liudytojai teisme tvirtino, jog Roma neretai būdavo sumušta ir paklausus neslėpdavo, jog tai – sugyventinio darbas. Taigi prieš moterį buvo smurtaujama, bet ji pagalbos policijoje neieškojo.
Šią porą pražudė ne tik smurtas, bet ir alkoholis. Pastaruoju metu, anot poros aplinkos žmonių, jiedu vis išgerdavo. Ir kartu, ir atskirai. Bedarbė moteris – net bene dažniau. R. Burneikis dirbo betonuotoju vienoje bendrovėje, kur apie jo šeimos problemas arba buvo nežinoma, arba vyras buvo tik užjaučiamas dėl esą girtaujančios sugyventinės.
Lovoje – su svečiu
Tragedija sugyventinių šeimoje įvyko 2012-ųjų gegužės 5-osios vėlų vakarą, kai po savo mamos gimtadienio namo parėjęs neblaivus R. Burneikis rado Romą lovoje, o šalia – jos tos dienos sugėrovą. Šiam buvo liepta tučtuojau nešdintis, ir šis pakluso, dar spėjęs pamatyti, kaip R. Burneikis kelis kartus smogė Romai per galvą.
Vėliau šis vyras liudijo tądien pats atėjęs pas Romą į svečius ir atsinešęs išgerti, nes žinojęs, kad ji dažnai būna namie ir mėgsta kompaniją, o paskui abu apsvaigę ir atsigulę, bet tik ne dėl intymių reikalų, o iš nuovargio.
Bet R. Burneikiui tai buvo nežinoma. Įsivaizduodamas, kad Roma buvo jam neištikima, girtas vyras, kaip nustatė ekspertai, mažiausiai 5 kartus rankomis smogė moteriai per galvą ir paliko gulėti. „Pykau, kad ji buvo net išpurtusi nuo alkoholio ir dar iš buto darė landynę“, – aiškino teisme R. Burneikis.
Naktį Roma mirė. Ją, gulinčią tarp lovos ir veidrodžio, aptiko pats sugyventinis, esą naktį atsikėlęs atsigerti vandens. Pajudinęs savo moterį ir išsigandęs, R. Burneikis išskubėjo pas savo mamą ir viską jai papasakojo. Tik tada sumuštai Romai buvo iškviesta greitoji pagalba, o grįžus namo dar bandyta daryti dirbtinį kvėpavimą, tačiau moteris buvo jau mirusi.
Jeigu sumuštajai būtų skubiai suteikta kvalifikuota medikų pagalba, galbūt ji būtų išgyvenusi.
Kaltino epilepsiją
Teisiamasis dar bandė aiškinti, kad nuo jo „kelių smūgių“ Roma negalėjusi mirti – ji sirgusi epilepsija ir galėjusi pati patirti sunkią galvos traumą. Tačiau ekspertai tai paneigė, nes nustatė, kad jokių epilepsijos požymių prieš mirtį moteriai nebuvę. O tokie tikrai būtų išlikę.
Anot specialistų išvados, kaunietė mirė nuo sunkios galvos traumos, kuri nebūdinga žmogui griūnant.
R. Burneikis teisme kartojo, kad sugyventinės nužudyti nenorėjo, tik nesusilaikė neužtvojęs, nes buvo girtas. Esą blaivus taip nebūtų reagavęs net ir į tai, kad jo moteris gulėjo vienoje lovoje su savo svečiu.
Sūnus nelaidojo
Be teismo paskirtosios nelaisvės bausmės, R. Burneikis įpareigotas atlyginti moralinę žalą nužudytosios sūnui (23 m.) – sumokėti 70 000 litų. Pats nuteistasis, iš pradžių išgirdęs, kad sugyventinės sūnus, kurį jis kartu augino nuo mažens, patirtą moralinę žalą įvertino 400 000 litų, su tokiu dideliu ieškiniu nesutiko. Jis ir jį palaikę liudytojai teisme įrodinėjo, kad sūnaus, pastaruoju metu gyvenusio „zonoje, ir neva pastarąjį pusmetį nuolat girtaudavusios motinos ryšys buvo gerokai atšalęs. Greičiausiai todėl teismas minėtą ieškinį gerokai sumažino.
Beje, už grotų tuo metu buvęs sūnus nedalyvavo motinos laidotuvėse, o apie jos mirtį sužinojo tik iš draugės laiško. Tai vaikiną ir skaudino, ir siutino.
„Visa bėda, kad Roma tyliai kentė vyro smurtą, jam atleisdavo, kai tik šis išsiblaivęs žadėdavo jos nebeskriausti, ir pati vis tiek gerdavo, nors žinojo, kad tai vyrą pykdo“, – po teismo teigė viena šių sugyventinių pažįstamoji. Deja, taip kantriai su smurtaujančiais vyrais gyvena dar daug Lietuvos moterų. Bet pareigūnai teigia, kad pastaruoju metu, kai apie didžiulę smurto šeimoje problemą kalbama labai plačiai ir garsiai, smurto aukos darosi drąsesnės ir kovingesnės.
Irena ZUBRICKIENĖ
