„Matyt, nepradžiuginsiu, bet 2027 metai – tai optimistiškiausia data, kada Lietuva gali tikėtis brigados dydžio NATO vieneto savo teritorijoje. Ir taip, didžioji dalis tų karinių pajėgų mums atsiųs tie mūsų žiniasklaidinės ir socmedijinės erdvės „blogiečiai" vokiečiai. Tai įvyks tada ne dėl to, kad jie lėti, pažadukai, išdavikai ir pan. Tai įvyks dėl to, kad mes anksčiau fiziškai, infrastruktūriškai negalime sudaryti sąlygų pastoviai jiems mūsuose bazuotis. Pakartosiu – mes nesame pasiruošę šiuo metu priimti tiek, kiek prašome, ir kiek Vokietija galėtu atsiųsti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigia mokslininkė.
Pasak D. Jakniūnaitės, susidaro įspūdis, kad NATO viršūnių susitikimo Madride laukiantys lietuviai mano, jog paskelbus, kad Aljansas stiprins rytinio flango gynybą, kariai ir įranga atsiras iškart. Bet, deja, taip nebus.
„Taip negalėjo įvykti ir neįvyks. Kaip neįmanoma per savaitę Ukrainai pristatyti haubicų - reikia ir planavimo, ir parengimo, ir apmokymų, ir kuo šaudyti irgi reikia turėti, taip neįmanoma per mėnesį kitą privežti karių, palapinių miestelio nepastatysi - reikia ir namų, ir erdvės pratyboms, ir vietos ginkluotei ir taip toliau“, – pastebi mokslininkė.
„Jei atidžiai klausytume, ką sako ministras, kariuomenės vadas, prezidento patarėjas nacionaliniams saugumui, visa tai tikrai išgirstume. Tik kartais tarp kitų žodžių pasimeta ar susimakaluoja, kaip šiandien ministrui. Tad bent jau man tas vakarykštis „Financial Times“ leak'as apie tai, kad Vokietija nesiųs karių į Lietuvą, o pas save laikys, sako tik tai, kad bent jau šioje stadijoje yra modeliuojamos skirtingos situacijos ir joms tikrai yra įvairiausių priežasčių. Ir gali būti taip, gali būti ir kitaip. Nežinau konteksto ir detalių, bet gal geriau ties trys su puse tūkstančio pasiruošę bet kada atlėkti, nei nulis ar besiilsinčių Švarcvaldo miškuose“, – sako D. Jakiūnaitė.
Mokslininkė taip pat siūlo turėti mintyje, jog po brigadą nori gauti ir Latvija su Estija, kuriose šiuo metu priešakinių pajėgų batalionams vadovauja Kanada ir Jungtinė Karalystė.
„O ten jau kalbame apie Kanados ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimus, su kuriais irgi ne viskas aišku. Ir tikrai ne dėl to, kad joms nerūpi mūsų saugumas. Kartais butelio kakliukas yra butelio kakliukas, kartais sprendimai užtrunka, stringa, neįvyksta ne dėl to, kad nenorime ar kad visi per mažai Ukrainą (ir mus) myli. O dėl to, kad tiesiog yra už ko strigti“, – teigia politologė.
Portalas tv3.lt primena, kad „Financial Times“ remdamasis savo šaltiniais paskelbė, jog Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį komentuodamas LRT radijui minėjo, kad Lietuvai reikia laiko pasirengti priimti vokiečių brigadą. Tam, anot jo, reikia mažiausiai penkerių metų. Tiesa, iš pradžių ministro žinutė nuskambėjo kiek kitaip: esą galutinį sprendimą, kur dislokuoti naujus pajėgumus, priims ne politikai, o kariškiai, bet paskui žinia buvo patikslinta.
Tiki, BROILERI ???
