Lenkijos žiniasklaidai ir politikams prabilus apie prasčiausius Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius per 20 metų ir pasiektą dugną, politologas Tomas Janeliūnas tikina, jog reaguojant į tokius pasisakymus būtų realu įžvelgti ir teigiamą to pusę, kad pagaliau pasiekus dugną galėsime ieškoti atspirties taškų ir nuosekliai pradėti gerinti dvišalius santykius. Kaimyninės šalies spaudos ir politinių sluoksnių reakciją sukėlė trečiadienį Prezidentės pasirašytos Švietimo įstatymo pataisos.
„Taip reaguojant į tokias frazes, būtų realu pradėti džiaugtis – jeigu pagaliau pasiekėm dugną, kažkada galime ir pradėti gerinti santykius. Iš esmės tokios situacijos buvo galima tikėtis, turint galvoje, kiek iš anksto buvo paruošta dirva tokiai reakcijai, ir kad lenkų žiniasklaida, politikai tų įstatymo pataisų, sakykim, laukė pakankamai seniai. Tad akivaizdu, kad reakcija buvo tokia prognozuojama. O iš Lietuvos pusės, tai aš manau, kad įstatymas priimtas, pasirašytas, dėl jo diskusijų, bent jau tarp Lietuvos politikų, kaip ir nebuvo. Visi pritarė šitai logikai, kad tikrai būtina stiprinti mažumų galimybes integruotis į visuomenę visapusiškai, įskaitant ir kalbų mokėjimą“, – ketvirtadienio popietę Eltai sakė T. Janeliūnas.
Politologo teigimu, Švietimo įstatymo pataisas realu būtų kritikuoti tik dėl tos priežasties, kad jos priimtos gerokai pavėluotai, kadangi žengti tokį žingsnį buvo galima prieš dešimtmetį ar dar anksčiau.
„Tai šia prasme taip, mes pavėlavome, bet, matyt, yra taip, kad geriau vėliau negu niekada. Ir tai yra tikrai geras atspirties taškas dabar į šituos reikalus žiūrėti žymiai racionaliau, paprasčiau, galbūt atrasti tą diplomatinę atmosferą gerinančių ženklų, kurie leis atsispirti nuo to dugno ir po truputėlį gerinti situaciją“, – pabrėžė T. Janeliūnas.
Anot jo, visos lenkų tautinės mažumos galimybės atkreipti užsienio žiniasklaidos bei politikų dėmesį buvo maksimaliai išnaudotos, o dėl to Lenkijos spaudoje buvo padaryta kontraversiška išvada, jog Lietuva sąmoningai rengiasi asimiliuoti lenkų tautinę mažumą.
Tiesa, tarptautinių santykių eksperto nuomone, Lenkijos politikams turėtų užtekti solidumo, išskyrus skambią retoriką, jokių atsakomųjų veiksmų nesiimti.
„Turint galvoje, kad Lietuvos mažuma Lenkijoje kartais turi ir prastesnes švietimo sąlygas, negu Lenkijos mažuma Lietuvoje, aš manau, kad jeigu bus einama tuo keliu – “akis už akį, dantis už dantį„, tai jis gali priversti iki labai nelogiškų, neteisingų sprendimų ir taip gali tik dar labiau bloginti situaciją. Kažkada pagaliau reikia liautis eskaluoti tokias potencialiai neigiamas pasekmes, kurios yra interpretuojamos kaip darančios žalą vienai ar kitai tautinei mažumai“, – apibendrino T. Janeliūnas.
