Pasvalio rajonui vadovaujantis G. Gegužinskas į mero postą pirmą sykį išrinktas dar 1990-aisiais. Tuomet politikui buvo vos 29-eri.
Konservatorius rajonui vadovavo iki 2000-ųjų. Iki 2003-ųjų Pasvalio mero pareigas ėjo Albertas Juozapas Petronis, kai G. Gegužinskas dirbo Pasvalio darbo biržos direktoriaus pavaduotoju. 2003-aisiais jis grįžo vadovauti rajonui ir mero pareigas eina iki šiol. Politikas šiemet siekia būti išrinktas ir dar vienai – devintai kadencijai.
Naujienų portalui tv3.lt G. Gegužinskas teigia turintis dar daug ką rajonui naujo pasiūlyti.
„Bet pasaulį nuversti, iš pamatų pakeisti naujai gali tik tie, kurie niekada nėra dalyvavę politikoje. O mano ir mano politinės partijos supratimu, svarbiausia, kad tas gyvenimas keistųsi. Kad keistųsi į gerą, kad nebūtų didelių perversmų, kad paprasčiausiai būtų užtikrinta rytdiena, kad žinotų, kad tie žmonės, kurie yra jų išrinkti, kad dirba jiems, o ne galvoja apie save. Tai turbūt ir yra svarbiausias dalykas“, – sako G. Gegužinskas.
Tiki, kad rinkėjai vertins patirtį
Su vienos kadencijos pertrauka jau 26 metus Alytaus rajonui vadovauja Algirdas Vrubliauskas.
1997 metais pirmą kartą į mero kėdę išrinktas politikas rajonui vadovavo iki 2004-ųjų. Nuo 2004-ųjų Alytaus rajono mero kėdė priklausė Monikai Ražanauskienei, kol A. Vrubliauskas ėjo Seimo nario pareigas. Nuo 2007 m. A.Vrubliauskas Alytaus rajonui vadovauja iki šiol.
Kaip ir G. Gegužinskas, taip ir jis siekia būti išrinktas dar vienai kadencijai.
Savo ilgametę patirtį mero kėdėje politikas mato kaip didelį privalumą. Jis tiki, kad tai vertins ir rinkėjai.
„Daug kas galvoja, kad gali būti meru, bet reikia ir sugebėti – turėti žinių, kompetencijų. Manau, kad dar turiu idėjų, žinių ir čia vėlgi, jeigu kas sėdi, tai užsisėdi, bet manau, kad patirtis yra labai pravarti. Galų gale ir mano amžius tarp 50-60. Manau, kad tai ne kliūtis, o privalumas“, – sako Algirdas Vrubliauskas.
Vadovauja be pertraukų
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas rajonui be pertraukų vadovauja 23 metus – nuo 2000-ųjų.
Ilgus metus priklausęs Lietuvos socialdemokratų partijai, R. Malinauskas 2016 m. pranešė apie savo pasitraukimą iš politinės partijos gretų. Tais pačiais metais jis sukūrė savo nepartinį judėjimą. Kartu su savo visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Druskininkus“ jis siekia vadovauti rajonui dar vieną kadenciją.
Svarstantiems, ar 20 ir daugiau metų rajonui vadovaujantis merai turi ką naujo pasiūlyti, Druskininkų meras yra griežtas.
„Parodykite man fizionomiją to, kuris taip kalba. Aš pažiūrėsiu, ar jis daugiau fantazijos turi, ar aš. <…> Tiek galiu daug naujo pasiūlyti, tai skaitykite programą. O su tais, kurie šneka, kad nėra ką pasiūlyti, tai aš norėčiau su jais padiskutuoti apie naujas mintis ir pasiūlymus“, – teigia jis.
R. Malinauską iki šiol lydi „Vijūnėlės dvaro“ skandalas, kuomet Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, 2013 metais buvo pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas. Specialiųjų tyrimų tarnyba istorija susidomėjo po to, kai 2014 m. Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė legalizavo dvaro statybas, panaikindamas kurorto apsaugos zoną.
20 ir daugiau metų rajonams vadovauja dar du politikai. Rietavo rajonui 23 metus – Antanas Černeckis, Utenos rajonui 20 metų – Alvydas Katinas.
Daugiausiai trys kadencijos
Pernai metų vasarą Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nuspręsta patvirtinti naują merų įgaliojimų modelį.
Juo numatyta, kad tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
Tačiau tai ilgiausiai rajonams vadovaujantys merai vertina skirtingai. Kai kurie jų tvirtina, kad analogišku principu vadovautis turėtų ir patys Seimo nariai.
„Labai gaila, kad Seimo nariai sau neįsiveda kadencijų, nes tie, kurių žmonės nerenka, bet pagal sąrašus išeina, jie kažkaip apie Seimo kadencijas nekalba – kalba tik apie merų kadencijas. Yra apgailėtina ir liūdna, kad mes turime aukščiausią Lietuvos valdžią, kuri taip žiūri ir tokį požiūrį turi“, – sako R. Malinauskas.
Kadencijų seimūnams norėtų ir A. Vrubliauskas.
„Kadangi visi iš anksto žino, kad tarp trijų kadencijų turi būti daroma pertrauka, tai normalu. Kaip ir sakiau anksčiau, taip ir dabar sakysiu, kad tai turi būti taikoma ir Seimo nariams, kad po trijų kadencijų išeitų pasižiūrėti, kaip žmonės gyvena, o tuomet galėtų tik vėl kandidatuoti“, – sako jis.
O štai G. Gegužinskas sako iš esmės pritariantis, kad merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, tačiau iškelia „vieną nedidukę sąlygą“.
„Meras netampa meru vien tik nuo jo norų. Jį renka žmonės balsuodami. Jis turi įtikinti rinkėjus, kad yra pats geriausias. Ko gero, čia turėtų būti kažkas panašaus kaip su prezidentu. Taip, tvarkoje viskas, kadencijų reikalas gali būti įvestas, bet jeigu yra apribojama žmogaus teisė dalyvauti rinkimuose, jam turi būti garantuotos ir kažkokios socialinės garantijos. Lygiai taip pat kaip prezidentui – jeigu darbo neturi, tai pensiją gauna“, – teigia Pasvalio meras.
Politologas: tai absurdas
Tai, kad kai kuriems rajonams ir toliau siekia vadovauti ne vieną dešimtmetį mero pareigas einantys politikai, signalizuoja „sunkią savivaldos ligą“, sako politologas Bernaras Ivanovas.
„Pas mus super centralizuota sistema. Pas mus centrinė valdžia nepaprastai tvirtai kontroliuoja visus regionus. Ir faktiškai tą rodo pati rinkimų sistema, partijų vaidmuo.
<…> Mes čia apie estetiką, apie detales kalbame. Bet reikia labai rimtai pademonstravus politinę valią imtis savivaldos reformų. Nekaitaliojant mero funkcijų, neskatinant santykio tarp tarybos ir kitų institucijų savivaldos, bet žiūrėti, ką daryti, kad vis tik skatinti tas pačias bendruomenes iš apačios savo kandidatus teikti. <…> Mes kalbame apie cenzus, bet tai yra kvailystė. Kai būtinai kažkiek turi tame rajone, mieste gyventi, būti prisiregistravęs. Bet tai neveikia“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Vaizdas savivaldoje, anot jo, rodo, kad „užvaldyti“ vieną ar kitą regioną Lietuvoje nėra sudėtinga – tik reikia pademonstruoti noro.
„O jeigu tu neprastas menedžeris, tai tu nukonkuruosi visus – niekas neturės jokių šansų. Tai šia prasme visos idėjos, kandidatų siūlymai nieko nereiškia. Ir dėl to mes matome, kad farsu virsta rinkimai. Ir tai yra labai blogai, nes žmonės nusivylę pačiomis institucijomis, pačia demokratija. Žmonės visa tai, kas vyksta, tapatina su demokratija. Bet tai nėra tikroji demokratija, tai yra posovietinė, iškreipta ir serganti sistema. Todėl aš liūdžiu dėl to, kadangi akivaizdu, jog artimiausiu metu mes nieko gero nepamatysime“, – teigia B. Ivanovas.
„O žmonės pasižymi mitologine savimone. Jie tiki gera ir bloga valdžia, jie galvoja, kad už juos merai, politikai turi kažką padaryti, ir visiškai nenori prisiimti patys atsakomybės už savo gyvenimus. Čia yra problema. Aišku, kuriasi kažkas paralelaus. Bet bėda su ta mūsų savivalda, o rinkimai galbūt signalą pasiųs tai mūsų centrinei valdžiai“, – sako B. Ivanovas.
Kalbėdamas apie merų pasvarstymus, kad kadencijas reiktų įvesti ir Seimo nariams, politologas pažymi, kad niekur pasaulyje neegzistuoja parlamentarų kadencijos, todėl nematytų pagrindo tą taikyti Lietuvoje.
„Tai yra visiškas absurdas. Atvirkščiai, kai mes kalbame apie parlamentarus, mes kalbame apie profesionalių politikų svarbą. Užsienio šalyse partijos atlieka socialinio, karjeros lifto funkciją. Jų branduolį sudaro profesionalūs politikai, ir jie iš tiesų sudaro politinę kokybę. Bet kokiu atveju, net ir esant tai mūsų neidealiai situacijai, tų kadencijų jokiu būdu nereikia parlamentarams, nes bus visiškas bardakas.
Suprantate, su savivaldybėmis yra kitaip. Čia jos (kadencijos – aut. past.) gal ir būtų gerai, jeigu būtų vienas momentas – jeigu veiktų savivaldos demokratijos modelis. Pas mus gi centrinė valdžia užsiima estetika. Namas dega, o jie tapetus keičia. Tai merų kadencijų įvedimas yra estetinis tapetų keitimas. Bet reikia iš esmės reformuoti. Aišku, kad tie merai nepatenkinti dėl tų kadencijų“, – nurodo B. Ivanovas.
Rinkimai prasidės kovo 5 dieną, 7 valandą ryte ir baigsis 20 valandą vakare. Pakartotinis balsavimas vyks kovo 19 dieną nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Galutiniai rinkimų rezultatai turės būti paskelbti kovo 26 dieną.
Ar gyventojai turės už ką balsuoti? Savivaldos rinkimai jau artėja:
