Naujienų portalas tv3.lt pristato ciklą „Kandidatų portretai“, kuriame kviečiame susipažinti su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą. Vienodi klausimai – skirtingi atsakymai: nuo miesto vizijos iki mėgstamiausių knygų ir filmų.
Didžiausia Vilniaus problema
Patogaus judumo problema. Reikia daryti darbus, kad būtų patogu ir su automobiliu, ir pėsčiomis, ir dviračiais, ir viešuoju transportu judėti išvengiant kamščių. Čia yra labai didelė problema, ir manau, kad ji yra svarbiausia, visiems įsiskaudėjusi.
Didžiausias Vilniaus privalumas
Vilnius tampa atviras kultūriniams renginiams. Manau, kad miestas yra labai teigiamai pažengęs šia linkme. Bet žinoma, jeigu būčiau merė, tai atverčiau visas erdves, kurios šiuo metu priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kad jomis galėtų naudotis nemokamai menininkai, kultūros darbuotojai. Kad dar daugiau būtų meno, kultūros Vilniuje. Man patinka, kas yra dabar, bet turėtų to būti daug daugiau.
Pirmas darbas tapus mere
Darbas gali būti iš biurokratinės pusės žiūrint, ką tu, kaip vadovas, turi padaryti, kad galėtum dirbti. Tai biurokratine prasme yra komandos suformavimas ir pokalbiai su dirbančiais savivaldybės administracijoje ir su išrinktais tarybos nariais. Suformuočiau komandą, nes be to tu negali padaryti nieko. Vienas esi lauke ne karys.
O jeigu kalbėti apie darbus vilniečiams, kas yra prioritetiniai dalykai, tai didžiausias prioritetas – švietimo sektorius. Nuo to reikia pradėti ir transporto kamščių problemų tvarkymą. Nėra nei pakankamai mokyklų gyvenamosiose vietose, nei darželių. Todėl tėvai yra priversti savo atžalas vežioti su mašinomis per visą miestą.
Taip pat trūksta mokytojų. Reikia žiūrėti, kaip prisikviesti mokytojų ir kaip spręsti, kad švietimo kokybė o Vilniaus mieste didėtų taip, kaip iš tiesų sostinėje gyvenantys vaikai yra nusipelnę. Visose mokyklose ugdymo kokybė turėtų būti vienodai gerai, kokybiška, kad žmonėms nereikėtų atiduoti savo vaikų už didelius pinigus į privačias mokyklas ir privačius darželius.
Ko trūksta Vilniui, kad būtų kaip didžiosios Europos sostinės: Paryžius, Londonas, Berlynas?
15 minučių koncepcijos įgyvendinimo. Tai vėlgi yra susiję su judumo problematikos sprendimu. Pradėčiau ilgai negaišdama kalbėtis su visomis politinėmis partijomis, atstovais Seime ir Vyriausybe, kokiu būdu Vilnius gali spręsti šias problemas.
Man pavyzdys yra Berlynas. Berlynas po ilgų debatų su ekspertais, politinėmis partijomis priėmė Berlyno mobilumo aktą – atskirą specialų įstatymą, kuriame pirmiausia buvo apsispręsta, kaip reikia sukombinuoti į vieną vietą lėšas iš įvairių šaltinių. Tuomet jie ėmėsi spręsti problemą, kad būtų patogu judėti Berlyne. Aš imčiausi irgi tokios iniciatyvos, kad ir kur žmonės begyventų, kad būtų įmanoma per 15 minučių pasiekti viešąsias paslaugas – darželį, mokyklą, biblioteką, kavinę. <…> Pradėčiau kalbėtis su visais, kaip galėtume tai padaryti.
Nauja viešojo transporto rūšis: metro, tramvajus – už ar prieš?
Aš nesu į tai įsigilinusi, nes tai nėra mano idėja. Aš tik žinau vieną dalyką – metro yra labai brangi priemonė. Tramvajus irgi nepigiai kainuojantis dalykas. Niekaip nesuprantu, kaip Zuokas, kuris šitiek metų buvo meru, dabar eina vėl su ta idėja. O kodėl jis nieko nepadarė, kad būtų tam pagrindai sudėti? Kodėl, kai jis buvo meras, nepasirūpino, kad būtų pradėta tramvajaus koncepcija? <…> Aš apie tramvajų daug pasakyti negaliu, bet žinau, kad mažiau turtingos šalys, kai negali pasirinkti metro, renkasi greitąjį viešojo transporto variantą – papildomas linijas greitiesiems autobusų maršrutams, daugiau autobusų ir t.t. Eina pigesniu keliu, kuris, matyt, ir Vilniaus atveju galimas. Nes tramvajų padaryti užims labai daug laiko.
Mėgstamiausia Vilniaus vieta
Vilnius neturi mėgstamiausios vietos. Vilniuje verta turėti kažkokią kultūros vietą, kurioje galėtų lankytis tiek vaikai, tiek senjorai. Tai turėtų būti vieta, kurioje būtų galima išmokti ir su siuvimo mašina padirbėti, ir pažiūrėti parodas, ir paskaityti knygas, laikraščius, susipažinti su skaitmeninimo dalykais. Kažkokios bendros didelės kultūrinės erdvės, kad nereikėtų per visą miestą judėti ir keliose skirtingose vietose stebėti parodas. Man atrodo, kad Vilnius vienos vietos neturi. Mes esame išsibarstę.
Mėgstamiausia knyga
Neturiu vienos mėgstamiausios knygos. Jei žmogus turi vieną mėgstamiausią knygą, tai rodo didelį jo kvadratiškumą, mano supratimu. Knygų ir rašytojų yra begalė. Bet pastaruoju metu teko skaityti labai nemažai gerų knygų. Labai patinka Dona Tartt. Taip pat dabar skaičiau gerą knygą apie Gruziją, kuri vadinasi „Aštuoni gyvenimai“. Ji yra gruzinų rašytojos Nino Haratischwili, kuri gyvena Vokietijoje. Man patinka knygos, kurios turi daug išminties pačios savyje. Ir vienos tokios mėgstamiausios knygos aš negaliu pasakyti.
Knyga, kurios niekam nerekomenduotumėte
Kaip neturiu mėgstamiausios, taip neturiu ir nemėgstamiausios. Aš be galo mėgstu skaityti knygas, ir daug laisvo savo laiko leidžiu prie knygų. Bet aš nemėgstu lėkšto detektyvo. Tai tikrai nerekomenduoju tokių skaityti.
Mėgstamiausias filmas
Neturiu.
Kokia daina skambės, jei laimėsite mero rinkimus?
Tikrai ne „Metallicos“ kūrinys.
Dienos darbai baigti, kokį vakarą rinktumėtės
Vakarienė namuose su šeima. Įprastai žiūriu ir žinias, nes man, kaip politikei, reikia tam skirti laiko. Taip pat gero filmo pažiūrėjimo ir geros knygos paskaitymo. Savaitgaliais susitinku su draugais ir kitais šeimos nariais, kurie negyvena kartu su mumis.
Užaugęs norėjau būti...
Norėjau būti chemike.
tai madingos socialdemokratinės vertybės.
