Kas valdys Lietuvos sostinę, laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuoja kandidatai į Vilniaus merus, Seimo nariai – Tomas Vytautas Raskevičius ir Mykolas Majauskas.
Pone Raskevičiau, girdėjote, ką šneka apie jus, sako, kad jūsų nurašyti nereiktų, nors ponas Šimašius turi užsitraukęs šleifą tam tikrų darbų, kurie iš tikrųjų žmonėms nepatinka. Vienas iš tokių, bene labiausiai pykdančių, yra siaurinamos gatvės. Tęsite šitą darbą toliau ar, pavyzdžiui, kaip kiti kandidatai – Zuokas ar Benkunskas, grąžinsite gatves ir jos bus tos pačios būklės?
T. V. Raskevičius: Aš pasakysiu labai paprastai. Vilnius turi labai daug vakarietiško potencialo, bet vis dar yra įkalintas sovietinėje infrastruktūroje. Ir jeigu mes netiesime dviračių takų, tai gatvėse dviratininkų ir nebus. Jeigu netiesime pėsčiųjų takų, žmonės į darbą pėsčiomis ir neis. Nėra tai kažkoks karas prieš automobilius. Gatvių humanizavimas yra viešųjų miestų erdvių gatvių pritaikymas visiems gatvėse skirtingai judantiems žmonėms, skirtingiems būdams. Ir taip, gatvių transformaciją aš tęsiu, tik parengsiu dviejų metų planą į priekį, kaip ir kur tai bus daroma, suteikiant galimybę vilniečiams išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus, kad tai atlieptų labiau jų poreikius. O tai, ką siūlo konkurentai, esą jie sustabdys gatvių siaurinimą, kad bus daugiau mieste asfalto, betono, benzino, tai visas šitas Vakarų pasaulyje yra išbandyta. Tai nepasiteisino ir tokį gatvių humanizavimo procesą vykdo visi didieji Vakarų Europos miestai. Aš manau, kad Vilnius yra vakarietiškas miestas, ir turime judėti šia kryptimi.
Pone Majauskai, jūs grąžinsite gatves į tokias, kokios jos buvo prieš 3-4 metus, ar sakote, kad reikia gatvių sąskaita vietoje automobilių juostų įrengti dviračių takus?
M. Majauskas: Aš esu giliai įsitikinęs, kad urbanistinės inovacijos, kurios yra įgyvendinamos esamos miesto vadovybės, jos įkalina žmones kamščiuose. Galime paskaičiuoti – maždaug 100 tūkst. gyventojų kiekvieną dieną papildomai dėl eksperimentų praleidžia bent valandą kamščiuose. Vidutinis darbo užmokestis per valandą yra apie 10 eurų, 200 darbo dienų per metus – galime skaičiuoti bent kelis šimtus milijonų eurų nuostolio miesto ekonomikai, gyventojams. Pridėkime kuro išlaidas, taršą, remontą. Tai tikrai kažkam labai rimtai turėjo nurauti stogą, kad imtis eksperimentuoti su gyventojais ir įkalinti juos kamščiuose su vieninteliu tikslu, kad jie persėstu į viešąjį transportą. Juk puikiai suprantame, kad dalis žmonių neturi jokių galimybių persėsti į viešąjį transportą veždami vaikus į darželį ar į poliklinikas. Todėl, mano giliu įsitikinimu, reikia stabdyti gatvių siaurinimą, didinti sankryžų pralaidumą, inicijuoti žaliųjų rodyklių grąžinimą ir investuoti į viešąjį transportą, užtikrinant, kad greitieji maršrutai būtų tankesni ir atitiktų gyventojų poreikius.
T. V. Raskevičius: Aš norėčiau šioje vietoje paprieštarauti. Gyventojus kamščiuose įkalina ne urbanistinės transformacijos. Gyventojus kamščiuose įkalina automobiliai. Tai, ką siūlo oponentai, kalbant ir apie gerbiamą M. Majauską, – platesnės gatvės, platesnės sankryžos, dar daugiau benzino, dar daugiau asfalto, sukels efektą, kuris yra vadinamas sužadinta paklausa. Tai reiškia, kad kuo platesnės gatvės, tuo daugiau automobilių, tuo daugiau kamščių. Todėl miestas turi ieškoti tvarių sprendimų. Ir vienas iš tokių sprendimų – judumo mieste diversifikavimas. 30 proc. automobiliu, 30 viešuoju transportu, 30 pėsčiomis ir likę 10 – dviračiu arba kitais judumo būdais.
Pone Raskevičiau, ar jus galima vadinti Šimašiaus darbų tęsėju? Logiškai taip atrodo žmonėms, kada jūs esate iš tos pačios partijos, kartu pasirodote reklaminiuose klipuose ir atrodo, kad logiška, kad perimate tą darbų tęsimą, ir viską, ką darė R. Šimašius, darysite ir jūs arba daugiau.
T. V. Raskevičius: Jeigu kalbant apie darbų tęstinumą, tai tikrai skyrybų srityje to tęstinumo negalėsiu užtikrinti, nes man Lietuvos piliečiai neleidžia susituokti. Bet kitose srityse, kaip šaligatvių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros klojimas, atviros mokyklos koncepcija, gyvenamųjų rajono transformacija, miesto atvirumo kryptis, tai tikrai tuos darbus tęsiu. R. Šimašius veda partijos sąrašą, bet aš labai norėčiau, kad aiškiai suprastume, kad Vilnius per 8 metus iš tiesų prasidėjo vakarietiška transformacija, esame tikrai geroje augimo ir atvirumo kryptyje. O manau, kad dabar pagrindinė užduotis yra padaryti taip, kad tie teigiami pokyčiai, kurie vyksta mieste, pasiektų kiekvieną vilnietį. Ir aš ateinu tą padaryti.
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai turi galimybę užduoti klausimus, ir štai Ingrida iš Vilniaus klausia jūsų, pone Raskevičiau, matė, kad jūs kažkur viešai sakėte, kad tapęs pirmuoju homoseksualiu Vilniaus meru, kuris to neslepia, galėsite padaryti daugiau reklamos Vilniaus miestui, tarptautinei erdvei ir t.t. Kodėl taip manote, ar iš tiesų taip ir būtų?
T. V. Raskevičius: Aš manau, kad toks faktas tikrai leistų visam pasauliui aiškiai suprasti, kad Vilnius yra vakarietiškas, atviras ir tolerantiškas miestas rusiško pasaulio pakrašty. Kai mes dedame visas pastangas kaip valstybė, kad nutoltume nuo kaimynystėje esančių tironijų ir žengtume į Vakarus, manau, kad tai būtų labai aiškus signalas ir požymis.
