Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Ukrainos parlamentui svarstant, ar išleisti Juliją Tymošenko gydytis į užsienį, imta baimintis, kad lapkričio pabaigoje ji pasirodys Vilniuje. Tačiau politologas Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai vargu ar įmanoma.
„Labai sunkiai įsivaizduoju, kad net ir priimančioji šalis leistų tokį veiksmą. Tai būtų vieno kitam spjūvis į veidą“, – mano jis.
– Pranešama, kad spalio pabaigoje įvyko trys Viktoro Janukovičiaus ir Vladimiro Putino susitikimai Sočyje, kad neva prezidentų susitikimas truko net penkias valandas. Kaip reikėtų suprasti tokius veiksmus?
– Pirmiausia reikėtų suprasti, kad Rusija šiek tiek keičia savo taktiką. Nuo rugpjūčio mes porą mėnesių stebėjome brutalaus spaudimo, pasireiškusio tokiomis ekonominėmis sankcijomis, kaip konditerijos gaminių sustabdymas prie sienos, [...] tendencijas Ukrainoje. O nuo spalio pradžios Rusija, supratusi, kad tokia taktika nepasiteisina, kad tai dar labiau konsoliduoja ukrainiečius (ir sociologinės apklausos parodė, kad po Rusijos spaudimo Ukrainos visuomenės parama integracijai į Europą dar labiau išaugo), šiek tiek pakeitė veikimo modelį. Tą parodė dujų kainos nuolaida chemijos pramonės holdingui, kurį valdo vienas artimiausių Rusijai Ukrainos oligarchų D. Firtašas. Tada atsirado naujų ženklų, kad Ukrainai Rusija ne tik lazda mojuoja, bet siūlo ir saldainių.
Iškart kyla klausimas, kaip turi reaguoti V. Janukovičius. Pirmiausia – artimas jo aplinkai žmogus gauna tokią nuolaidą. Antra, V. Janukovičius mato, kad Ukrainos ekonominė padėtis sudėtinga, jam reikia išorinės finansinės paramos. O Tarptautinis valiutos fondas visą laiką kelia įvairius reikalavimus, pavyzdžiui, kad reikia baigti su lengvatinėmis šildymo kainomis, kas reikštų didžiulę politinę krizę.
Rusija tokių reikalavimų nekelia, ji tik reikalauja, kad Ukraina nepasirašytų asociacijos sutarties ir stotų į Muitų sąjungą. Taigi turbūt Rusija, supratusi tam tikras silpnąsias dabartinio Ukrainos prezidento ir pačios Ukrainos ekonomikos, politinės būklės vietas, perėjo prie daug protingesnės strategijos. Tad matome paskutinius bandymus jį perkalbėti arba įtikinti elgtis visai kitaip.
– V. Putino žinia labai aiški – šalin rankas nuo Ukrainos. Kokių veiksmų turėtų imtis Europos Sąjunga?
– Susiduria su požiūriai, nes ir ES nėra iki galo sutariama, kas ta Rytų partnerystė ir kaip ją reikėtų suvokti. Mes, lenkai, kitos Vidurio Europos šalys linksta prie geopolitinio. Taip, Ukraina iki galo nesusitvarkė, yra J. Tymošenko klausimas, bet vis tiek pasirašykime asociacijos sutartį, kitaip Ukraina dar labiau priklausys nuo Rusijos ir nedemokratiškų žaidimo taisyklių. Mes dar labiau visa tai stumsime į nedemokratišką politinę erdvę.
Kita pusė (vokiečiai, prancūzai) sako, kad jokios geopolitikos neturi būti, ES yra vertybinė sąjunga, ji kelia tam tikrus reikalavimus. Jei tų reikalavimų Ukraina neatitinka, ji neturi galimybių pasirašyti asociacijos sutarties. Taigi gali susidaryti tokia situacija, kad, kalbėdami apie vertybes, mes dar labiau nustumsime Ukrainą į Rusijos įtakos erdvę. Tai sudėtingas galvosūkis, o ES turi rinktis vieną arba kitą požiūrį. Tikėkimės, kad pasuks geopolitinio link.
– Lapkričio 13 d. Ukrainos Rada turėtų apsispręsti, ar išleisti J. Tymošenko gydytis į užsienį. Prasideda spekuliacijos: baiminamasi, kad išleista J. Tymošenko lapkričio pabaigoje pasirodys Vilniuje. Ar tai įmanoma?
– Tai labai sunkiai įmanoma, ypač pagal tą įstatymo projektą, kurį siūlo artimesni Regionų (V. Janukovičiaus) partijai žmonės: kad iš esmės ji būtų ir toliau gydoma vos ne suėmimo sąlygomis, kad bet kokiu atveju tas sprendimas gali būti peržiūrėtas, kad jis nebus įskaičiuotas į jos bausmės atlikimo laiką. Todėl labai sunkiai įsivaizduoju, kad net ir priimančioji šalis leistų tokį veiksmą. Tai būtų vieno kitam spjūvis į veidą. Abi pusės, ypač ES, šiuo metu bando rasti būdą, kaip apsisaugoti, t. y., kad niekas nepasakytų, jog ES nebėra vertybinė sąjunga, bet vis tiek pasirašytų asociacijos sutartį su Ukraina. Taigi palinkėkime sėkmės sprendžiant tai.
