„Čia gali būti šioks toks viešas ženklas Seimui ir Vyriausybei, kad šitas medaus mėnuo, kuris tęsėsi šešis-septynis mėnesius, ilgiau negu su bet kokia Vyriausybe, baigsis. Ir jeigu nebus daroma, kaip ji nori, arba bus žaidžiama taip, kaip su švietimo reforma, bus kritikuojama ir viešai kritikuojama“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.
Politologų vertinimu, prezidentė itin susitelkė į vidaus problemas, socialinius klausimus, akcentuodama tai, kas svarbu visuomenei, tačiau mažai dėmesio skirdama užsienio politikai ir gynybai.
M.Jurkynas: valdančiajai koalicijai nelabai yra dėl ko džiaugtis
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus Mindaugo Jurkyno, šis prezidentės pranešimas buvo vienas iš kritiškiausių jos pasisakymų apie šią valdančiąją daugumą, daug dėmesio skiriant reformų, draudimų ir žiniasklaidos ribojimo iniciatyvų kritikai.
„Iš esmės tai vienas iš kritiškiausių pasisakymų valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei šios koalicijos kontekste. (...) Kritinis požiūris ypač išryškintas nuo pat pradžių ir nemanau, kad valdančiajai koalicijai būtų dėl ko labai džiaugtis“, – pastebėjo politologas, kuris teigė pasigedęs pranešime daugiau teigiamų aspektų.
K.Girnius atkreipė dėmesį, kad aštri kritika girdima netrukus po valdančiųjų patikinimų turint šalies vadovės palaikymą.
„Labai griežtai valstiečius kritikuoja, nepaisant to, kad dar prieš kelias dienas patys valstiečių vadovai sakė, kad mes turime prezidentės palaikymą“, – sakė K.Girnius.
VU TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis pastebėjo, kad iki šiol valdantieji stengėsi nekonfliktuoti su prezidente ir derino savo pozicijas. Tiek jis, tiek kiti politologai neprognozavo, kaip griežtas prezidentės tonas galėtų pakeisti santykius tarp valdančiųjų ir D.Grybauskaitės.
„Man būtų labai keista, jeigu šis pranešimas lemtų tai, kad valdančioji dauguma, „valstiečių“ vadovybė pradėtų eiti į atvirą konfliktą su prezidente. Nemanau, kad jiems ir politiškai tai išeitų į naudą“, – pastebėjo politologas.
Jo vertinimu, nepaisant išsakytų priekaištų, galima įžvelgti ir vilties aspektą ir tai, jog „prezidentė nėra visiškai nusivylusi ir galima dar kažką padaryti su šiuo Seimu“.
Palaikymas partijoms – naujas iš D.Grybauskaitės
Politologai atkreipė dėmesį, kad D.Grybauskaitė šiame pranešime kritikavo populizmą, išreikšdama paramą tradicinėms partijoms, ko anksčiau nedarydavo.
„Ta linija, kad Lietuvai reikia tvirtos partinės sistemos, ji tikrai yra nauja. Kaip politologas galiu pasakyti ačiū prezidentei, kad ji pagaliau tai pradėjo akcentuoti – kad demokratija neįmanoma be stiprių partijų“, – sakė M.Jastramskis.
Jis pastebėjo, kad šiuo požiūriu prezidentės pozicija nėra nuosekli, nes ankstesnių kadencijų metu prezidentės požiūryje į partijas jautės atstumas ir net šiek tiek – panieka. M.Jastramskio vertinimu, šis pasikeitimas D.Grybauskaitės požiūryje gali būti susijęs su pastebima didele kaita Seime po kiekvienų rinkimų.
Pasak politologo, pasikeitęs prezidentės požiūris į partinę sistemą būtų teigiamas signalas, kuris galėtų padėti sustiprinti šiuo metu itin žemą pasitikėjimą partijomis.
K.Girniaus vertinimu, prezidentės pasisakymas apie populizmą yra aiškiai nukreiptas prieš valdančiąją „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą“.
„Ji ne tik pasisako už tradicines partijas, bet pasisako prieš populizmą. Pasisakymas prieš populizmą aiškiai pasisakymas ir prieš „Valstiečius ir žaliuosius“, kurie irgi yra tokia naujadarų partija“, – teigė jis.
Per mažai dėmesio užsienio politikai
Politologai atkreipė dėmesį, kad prezidentė itin mažai dėmesio skyrė užsienio ir gynybos politikai.
„Aš manau, kad buvo per mažai pabrėžiama užsienio ir gynybos politika – iš dalies dėl to, kad prezidentė už šitas sritis yra tiesiogiai atsakinga ir ji gali priimti lemiamus sprendimus, ko negali kitose srityse“, – kalbėjo K.Girnius.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad toks akcentas pasirinktas atsižvelgus į tai, ką svarbiausiomis problemomis laiko visuomenė: „Reikia pripažinti, kad dauguma žmonių nesidomi užsienio politika“, – sakė jis.
Pasak M.Jastramskio, šis neatitikimas egzistuoja metai iš metų ir jį taip pat aiškino mažu visuomenės susidomėjimu.
„Prezidentūros nėra tiesioginė atsakomybė socialinė ir ekonominė politika. Tai tos tarptautinės dimensijos bet kurį metinį pranešimą paėmus reikėtų daugiau, pagal tai, kokios kompetencijos yra Prezidentūros. (...) Tačiau prezidentas yra priklausomas ne tik nuo savo institucijos kompetencijų, bet ir nuo to, ko tikisi visuomenė“, – sakė jis.
M.Jurkynas svarstė, kad prezidentė šiuos klausimus trumpai palietė siekdama akcentuoti reformoms išsakytą kritiką.
„Pasirinkimas (buvo) nustumti tas teigiamas naujienas, net ir iš savo srities – užsienio, saugumo politikos – būtent susitelkiant į paskutinius penkis-šešis mėnesius valdančiosios koalicijos, pabrėžiant, kad reformoms reikia proto“, – pastebėjo jis.
D.Grybauskaitė prezidente išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai kadencijai.
