Seimo posėdis prasidėjo pirmininko Viktoro Pranckiečio paskelbta tylos minute, skirta mirusiam Seimo nario Rokui Žilinskui.
Prezidentė pradėjo sveikinimu ir priminė ir Lietuvos valstybės šimtmečio svarbą. „Reikia reikliai pažiūrėti į svarbiausius uždavinius“, - sakė prezidentė.
Skaitydama metinį pranešimą prezidentė Dalia Grybauskaitė išskyrė švietimo reformą, siūlomą šalies finansų pertvarką, kovą su alkoholizmu, vaistų rinkos pokyčio svarbą.
„Užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis kelia nerimą. Stringa urėdijų pertvarka, įtartini sandoriai. Švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas“, - kalboje sakė šalies vadovė.
„Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ar šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų. Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą tvirtino valstybės vadovė.
Anot jos, stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas.
Valdantieji yra pradėję svarstyti urėdijų pertvarką sujungiant visas 42 nepriklausomas urėdijas į vieną juridinį darinį. Seimui taip pat pateiktas universitetų optimizavimo planas, Vyriausybė siūlo mokesčių pakeitimus, tačiau kol kas po ilgų ginčų pavyko priimti tik alkoholio prieinamumą turinčias riboti įstatymų pataisas.
Šalies vadovė teigė, jog politinė atsakomybė yra ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą: „Jiems priimti reikalingos politinės valios nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto“.
Kovai su korupcija reikia daugiau pastangų
Prezidentė kritikavo valdančiuosius politikus, kad jie pakankamai stengiasi kovoti su korupcija - pasak Dalios Grybauskaitės, vis nesutvarkoma pranešėjų apie korupciją apsauga.
„Nors ekonomikos šešėlis ir korupcija apvagia kiekvieną – nuo kūdikio iki pensininko, vis dar trūksta sąmoningumo ir pilietinės drąsos. Kovai su korupcija reikia kur kas daugiau pastangų, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečią Seimo kadenciją“, - Seime skaitydama metinį pranešimą sakė D. Grybauskaitė.
Anot jos, šalyje turėtų įsigalėti visuotinis nepakantumas korupcijai, kai valstybės pinigai būtų naudojami svarbiems tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams.
„Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams įsigyti Paverskime užsibrėžtą tikslą garbės reikalu – visiems atsiras ir valios, ir galimybių“, - teigė prezidentė.
Kasmetiniame Korupcijos suvokimo indekse Lietuva šiemet nukrito šešiomis vietomis. Reitinge, kuris sudaromas pagal ekspertų ir verslo lyderių vertinimus, Lietuva užėmė 38-tą vietą tarp 176 šalių. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Latviją, bet atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos.
Kirtis švietimo reformai
Prezidentė teigė, kad dabartinė švietimo reforma jai primena imitaciją. Šalies vadovė sakė, jog nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu, o jis yra emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastis.
„Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis sutarimas“, - teigė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, turime skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius.
„Ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai“, - sakė šalies vadovė.
„Neapibrėžtumas ir chaosas, koks matosi dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema“, - pridūrė ji.
Alkoholio ribojimai veda į šešėlį
Kova su alkoholizmu yra visos šalies garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę, sakė šalies vadovė.
„Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir pogrindį“, - ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą Seime, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Mūsų užduotis - ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos nesispręs, o tik gilės“, - pridūrė šalies vadovė.
Seimas praėjusią savaitę gerokai sugriežtino alkoholio prekybą, vartojimą ir reklamą. Vieni draudimai įsigalios nuo 2018 metų, kiti - nuo 2020-ųjų.
Netesėtų pažadų sezonas
Prezidentė mano, kad finansų reforma primena pokyčių parodiją. „Iš vienų atimant pridedam kitiems socialinio teisingumo nepridės. Neparuoštų reformų manija gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija“, - mano šalies vadovė.
„Matoma netesėtų pažadų sezonas ir veiklų imitacija. Politikos naujokas – ne pasiteisinimas. Visa tai demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą ir nepastienkinimą, o žmonių nuvilti nebeturime teisės. Nes jie ir toliau balsuos kojomis“, - tvirtino D.Grybauskaitė.
Šalies prezidentė kartoja, jog priimdami naują Darbo kodeksą, valdantieji, per rinkimus žadėję subalansuoti darbo santykius, vengė politinės atsakomybės ir ją permetė Trišalei tarybai.
„Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę. Nors galiausiai kodeksas buvo dalinai pataisytas, įtraukiant daugumą mano teiktų pasiūlymų, jį vetuojant anksčiau“, - Seime skaitydama metinį pranešimą, ketvirtadienį sakė Dalia Grybauskaitė.
Seimas antradienį priėmė nuo liepos įsigaliojančio naujojo Darbo kodekso pataisas.
Liberalesnis kodeksas buvo priimtas pernai birželį, bet netrukus jį prezidentė vetavo. 2016-ųjų rudenį Seimas veto atmetė, Vyriausybei su profsąjungomis sutarus kodeksą pataisyti iki Seimo rinkimų pabaigos.
Tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, kodeksas buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti antrąkart pataisytas.
Prezidentūros skaičiavimais, Seimas atsižvelgė į į 18 iš 22, arba daugiau kaip 80 proc. prezidentės pastabų, kurias ji buvo nurodžiusi dar pernai.
Tikisi perversmo vaistų rinkoje
Vaistų rinkoje būtinas perversmas, jam įgyvendinti reikia tvirtos laikysenos, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus“, – ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą tvirtino valstybės vadovė.
Anot jos, pokyčiai priklausys nuo to, ar Sveikatos apsaugos ministerijai pavyks atlaikyti spaudimą.
„Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau“, – kalbėjo prezidentė.
Vyriausybė balandžio pabaigoje įtvirtino reikalavimą, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse. Iki tol buvo nustatyta, kad vaistai nebūtų brangesni daugiau nei 40 proc., palyginti su referencinėmis šalimis.
Dabar valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar per 50 mln. eurų.
Didžiosios grėsmės saugumui
Pasaulis aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kyla mūsų regione dėl Karaliaučiaus srities militarizavimo, pratybų „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusios Astravo atominės jėgainės, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau labai aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizacija, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė“, - metiniame pranešime teigė prezidentė.
Ji taip pat įvardijo, kad šiemet Lietuva sulaukė „istorinio palaikymo“ iš NATO sąjungininkų, kuomet buvo dislokuotas batalionas, kurį sudaro 7 valstybių kariai, įskaitant Jungtines Valstijas. Tačiau ji pažymi, kad nepaisant esamų garantijų būtina siekti greitesnio NATO sprendimų priėmimo proceso, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos.
D.Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuva ir pati prisideda prie saugumo užtikrinimo būdama strategine Ukrainos ir Gruzijos partnere, talkindama kovoje su migracijos krize, aktyviai dalyvaudama „globalioje antiteroristinėje koalicijoje“.
Ji taip pasisakė už didesnę Europos šalių integraciją, kuri „gali tapti atsvara nestabilumui ir įtampai, tvyrančiai pasaulyje“, o narystė ES, anot jos, yra „garantija, užsitikrinant ilgalaikę taiką, stabilumą ir gerovę“.
„Tačiau Europa neapsaugos mūsų nuo politinės trumparegystės: turime patys apsivalyti nuo išorinių įtakų ir didinti pilietinį atsparumą“, - sakė šalies vadovė.
„Troliai“ ir „elfai“ žiniasklaidoje
Laisva žiniasklaida yra priešakinė linija vykstančiame informaciniame kare, tuo tarpu per pastaruosius metus valdžioje buvo iškeltos bent keturios iniciatyvos su pasikėsinimu į žodžio laisvę, skaitydama metinį pranešimą pažymėjo prezidentė.
„Nors Lietuva didžiuojasi demokratine visuomene, Lietuvos demokratijos tėvo Kazio Griniaus metinės palydėtos net keturiais pasikėsinimais į žodžio laisvę. O juk kaip ir prieš šimtą metų žiniasklaida yra mūsų ginklas, Tėvynės sargas ir tiesos kardas. Neretai – vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis ir socialiniu nejautrumu“, – ketvirtadienį per metinį pranešimą pareiškė šalies vadovė.
Šalyje politikai ėmėsi siūlymų riboti žodžio laisvę, kai tuo tarpu priešiškus „trolius“ ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje stabdantys Lietuvos „elfai“ sulaukė net tarptautinio dėmesio, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku, pastebėjo prezidentė.
Naujoji vadžia buvo registravusi bent kelias iniciatyvas, kurios susilaukė kritikos dėl žodžio laisvės varžymo, ir jų buvo atsisakyta. Viena iš daugiausiai diskusijų sukėlusi kelių „valstiečių“ registruota nuostata – įpareigoti žiniasklaidą užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. turinio sudarytų pozityvios naujienos.
Taip pat Kultūros komitetas buvo registravęs pataisas, draudžiančias skelbti juridinio asmens reputaciją pažeidžiančią informaciją, tačiau po diskusijų atsisakyta ir jų. Taip pat Seime buvo registruota ir kitų iniciatyvų, pvz., politikams perduoti Lietuvos radijo ir televizijos vadovo skyrimą, jos net nesvarstytos.
Konstitucija šalies vadovui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką. Tai buvo aštuntasis D.Grybauskaitės metinis pranešimas.
Pernykščiame pranešime prezidentė kritikavo tuometinius valdančiuosius socialdemokratus, „darbiečius“ ir „tvarkiečius“, sakydama, kad šalies padaryta pažanga – ribota, valstybė praranda strateginę kryptį, daugelyje sričių trypčiojama vietoje ir skęstama vienadienėje rutinoje.
Ji tuomet atkreipė dėmesį į itin blogą padėtį socialinėje srityje, kritikavo aukštojo mokslo kokybę, valstybės įmones, pasigedo reformų sveikatos apsaugoje. Prezidentė pabrėžė būtinybę apsivalyti nuo politinės korupcijos ir oligarchinės savivalės.
