„Dieną prieš rinkimus ir per rinkimus agituoti yra draudžiama, bet kaip bus su „Facebook“, kitais socialiniais tinklais? Politikai gali gi sutarti su, pavyzdžiui, 20-30 žmonių, kad jie „Facebook“ rinkimų paskelbtų už ką balsavo ir paragintų kitus taip daryti. Tai kaip su šituo kovos Vyriausioji rinkimų komisija? Kaip sugaudys tokius veikėjus? Ar čia nėra kova su vėjo malūnais?“, – portalo tv3.lt klausė skaitytojas.
„Facebook“ išimtimi netaps
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas portalui tv3.lt tvirtino, kad draudimas agituoti 30 valandų iki rinkimų ir rinkimų dieną galioja ir socialinių tinklų vartotojams. Tiesa, pasak VRK vadovo, kontroliuoti „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų turinį nėra lengva, mat potencialūs pažeidėjai gali išsisukinėti.
„Jeigu ta medžiaga būtų skelbiama rinkimų dienomis – platinami kažkokie klipukai ar panašiai – tai aš nežinau, ar mums pavyktų nustatyti, kas ten konkrečiai tą daro. Įstatymas numato, kad socialiniuose tinkluose tokia informacija negalima keistis, agituoti. Jeigu tai būtų daroma ir būtų nustatytas pažeidėjas, jam gali tai pasibaigti taip, kaip pasibaigė vienam kandidatui, kuris buvo nubaustas. Nedažnai taip būna”, – aiškino Z. Vaigauskas.
Anot jo, draudimo agituoti nuostata socialiniuose tinkluose galioja ir kandidatams į Seimą, ir žmonėms, kurie parlamento rinkimuose nedalyvauja. „Jeigu kandidatas ten labai intensyviai reikšis, tai gali sulaukti baudos ir tiek. Bet kuris rinkimų komisijos – apylinkės, apygardos – gali jam surašyti protokolą ir į teismą perduoti. Aišku, jis gali pabandyti po to ginčytis, kad ne jis padarė, kad anūkas parašė. Visokiausių variantų gali būti sugalvojama. [...]
Ne taip detaliai galima pažeidėjus kontroliuoti socialiniuose tinkluose. Ne viską įmanoma kontroliuoti ir ne viską reikia kontroliuoti“, – tikino VRK pirmininkas.
Svarbi ir profilio auditorija
Z. Vaigauskui antrinoVRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė. Anot jos, VRK ar kitų komisijų sprendimai dėl galimų agitacijos draudimo pažeidimų socialiniuose tinkluose priklauso ir nuo agitavusio žmogaus paskyros pasiekiamumo.
„Jeigu mes susisiauriname iki socialinių tinklų, tai reikėtų vertinti, kas tai mato socialiniuose tinkluose – ar tai mato tik trys draugai, kuriuos aš turiu socialiniame tinkle, ar tai yra vieša paskyra. Reikia žiūrėti į tuos niuansus“, – aiškino L. Matjošaitytė.
„Jeigu tai būtų kandidato į Seimą paskyra, tai mes nagrinėtume, ar jis sąmoningai, ar nesąmoningai pasidalijo informacija, ar koks anūkas prisijungė, ar įsilaužė. Visas aplinkybes, bendrą kontekstą vertintume. Bendro recepto visiems nėra“, – dėstė VRK pirmininko pavaduotoja.
Visko pamatyti nepavyks
Kitas VRK komisijos narys teisininkas Justinas Žilinskas portalui tv3.lt pripažino, kad rinkimų komisija nėra pajėgi aprėpti ir kontroliuoti tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose.
„Jeigu šnekant visiškai atvirai, tai, be abejo, nėra absoliučios galimybės sukontroliuoti visko. Aš esu įsitikinęs, kad įvyksta aibė pažeidimų ir agitacijos, ir politinės reklamos reguliavimo pažeidimų. Visko nesužiūrėsime, bet reikia stengtis. Kaip ir su Kelių eismo taisyklėmis“, – komentavo J. Žilinskas.
Pasak VRK nario, sprendimas – bausti ar nebausti – už politinę agitaciją, kai ji draudžiama, socialiniuose tinkluose, priklausys nuo paskelbtos informacijos pobūdžio, formos.
„Reikia vertinti agitacijos formą. Jeigu tik įdės pavyzdį, už ką jis balsavo, tai nežinau. Kai žurnalistai nufotografavo biuletenį balsadėžėje ir ten matėsi pasirinkimas, ir tai buvo paskelbta, tai VRK buvo pripažinta, kad ta įmonė, kuri paskelbė tą nuotrauką, yra kalta dėl agitacijos pažeidimo.
Taigi, geriau rinkimų dieną savo pasirinkimo neskelbti. Iki rinkimų – prašom. Jei esate fiziniai privatūs asmenys, nesusiję su partijomis, galite pareikšti savo politines pažiūras, už ką balsuosite, už ką nebalsuosite. Šiemet žmonės tai socialiniuose tinkluose labai aktyviai tą daro ir mane tai džiugina, bet agitacijos draudimo dieną geriau to nedaryti“, – aiškino J. Žilinskas.
Kaip gi VRK ketina kontroliuoti socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją tuo metu, kai agituoti yra draudžiama? „Jokio speficinio kibernetinio padalinio agitacijai aiškintis mes neturime, tiesą sakant. Mums labai daug padeda aktyvūs piliečiai, kurie praneša, o kiekvienas skundas yra tiriamas“, – kalbėjo VRK narys, pridurdamas, kad vis dėlto svarbiausia yra ne bausti, o galimus pažeidimus viešinti.
Įžvelgia kitą dilemą
„Daug įdomesnė problema, mano manymu, yra tai, kad, kai mes kalbame apie virtualią erdvę, visos tos agitacijos, kurios yra išsakytos iki draudimo, jos gi lieka kaboti“, – atkreipė dėmesį J. Žilinskas.
VRK nario įsitikinimu, šioje vietoje teisė susiduria su tuo, ko kontroliuoti nėra įmanoma.
„Iš tiesų visas anksčiau rašytas žinutes paslėpti taip, kad tuo laiku, kai draudžiama agitacija, socialinių tinklų vartotojų nepasietų, yra neįmanoma. Čia yra tas variantas, kai teisė susiduria su neįmanomumu. Dėl to bent jau per praeitus rinkimus VRK laikėsi pozicijos, jog ta medžiaga, kuri paskelbta iki agitacijos laikotarpio draudimo, ji gali ir toliau likti internete.
Tuos didžiuosius portalus ištrinti agitaciją galbūt būtų galima priversti, bet, turinti omeny, kiek ten visko yra ir kaip ji staigiai gali išlįsti... Tas pats ,,Facebook“ kartais išmeta Jūsų trijų dienų senumo įrašą, kai, tarkime, koks draugas užtagina, palaikina ir tu tą matai. Taigi, teisė negali reikalauti to, ko neįmanoma“, – dėstė J. Žilinskas.
