Prieš ketverius metus politinių partijų programos mirgėjo siekiais tobulinti teisėsaugos institucijų darbą, gerinti pareigūnų darbo sąlygas. Tiesa, dalis partijų apie pokyčius teisėsaugos, kovos su korupcija sferoje kalbėjo abstakčiomis frazėmis.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 2012 m. savo programoje žadėjo „tęsti kovą su korupcija, plėtojant administracinių sprendimų viešumą, numatyti veiksmingas organizacines bei teisines priemones nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto paieškai bei jų konfiskavimui, taip pat išaiškinant bei tiriant neteisėto praturtėjimo atvejus“.
Socdemai taip pat ragino „mažinti policijos veiklos neoperatyvaus reagavimo atvejus, šalinti pernelyg dideles biurokratines procedūras, kelti pareigūnų kvalifikaciją, naikinti kyšininkavimo bei korupcijos apraiškas, sudaryti paprastesnes sąlygas žmonėms kreiptis į policiją bei kitas teisėsaugos įstaigas tiek jiems patiems nukentėjus, tiek matant bet kokio pobūdžio teisės pažeidimą“.
LSDP siekė „užtikrinti, kad bausmių vykdymo politika būtų perorientuota iš skirtos nubausti nusikaltimą padariusį asmenį į skirtą perauklėti nusikaltimą padariusį asmenį, kad už nesunkius nusikaltimus nebūtų taikomos įkalinimo priemonės“.
Darbo partija savo 2012 m. Seimo programoje, žadėdami pertvarkas teisėsaugoje ir kovos su korupciją stiprinimą, kalbėjo kiek abstrakčiau: „organizuosime kvalifikuotą tyrėjų rengimą, didinsime jų darbo užmokestį, sureguliuosime jų darbo krūvius, kelsime šios profesijos įvaizdį“, „tobulinsime ikiteisminio tyrimo tyrėjo ir prokuroro procesinį bendradarbiavimą“, „atribosime teisėsaugos institucijas nuo politinės įtakos savo procesinėje veikloje“, „įstatymuose numatysime antikorupcines priemones ne tik kovai su korupcijos pasekmėmis, bet ir jas sukuriančių priežasčių šalinimui“.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ savo rinkimų programoje žadėjo, „netaikysime senaties termino sunkiems ekonominiams nusikaltimams, „griežtinti bausmes už pasikėsinimą į žmogaus gyvybę ir turtą“, o prie savivaldybių tarybų „įsteigti nepriklausomas institucijas – Piliečių skundų nagrinėjimo komisijas“.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (dabar – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)) apie permainas teisėsaugoje savo programoje svaidėsi abstaktybėmis: „sieksime užtikrinti teisėsaugos darbo efektyvumą, skatindami kelti teisėjų, tyrėjų, policininko kompetenciją“, „tęsime įstatyminės bazės kūrimą, nukreiptą ne tik į kovą su korupcijos atvejais, bet ypatingai į korupcijos priežasčių šalinimą“, „taikysime griežčiausias baudžiamąsias priemones korumpuotiems tarnautojams“.
Revoliucinės idėjos įgyvendintos nebuvo
Apie prisiekusiųjų teismą arba tarėjų institutą teismuose, tai yra visuomenės atstovus, kurie dalyvauti sprendimų priėmime rezonansinėse bylose savo 2012 m. Seimo rinkimų programose kalbėjo ir socialdemokratai, ir „darbiečiai“, ir „tvarkiečiai“, ir LLRA-KŠS, tačiau šis įstatymo projektas užstrigo derinimo stadijoje Vyriausybėje, net nepasiekęs Seimo.
Socdemai 2012 m. taip pat žadėjo įtvirtinti individaulaus kreipimosi į Konstitucinį Teismą teisę kiekvienam Lietuvos piliečiui, tačiau ši idėja taip ir liko stalčiuje.
LSDP iškeltą idėją užtikrinti apsaugą asmenims, kurie padeda kovoti su korupcija, praneša apie korupcinius nusikaldimus, rėmė „darbiečiai“, tačiau iniciatyva nevirto kūnu – Seime šiam įstatymo projektui pritarta tik po pateikimo.
Darbo partija savo ruožtu prieš ketverius metus Seimo rinkimų programoje rinkėjams žadėjo įteisinti tiesioginius visuotinius generalinio prokuroro rinkimus, įsteigti Policijos akademiją, kurioje būtų rengiami pareigūnai, saugantys viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Šie tikslai pasiekti nebuvo.
„Tvarkiečių“ 2012 m. programoje žadėjo įteisinti teisėjų, prokurorų ir vyriausiųjų policijos komisarų skyrimo tvarką, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, tačiau ši idėja taip ir liko neįgyvendinta.
Balsavimai rodo ką kita
Nepaisant to, kad partijos savo programose žadėjo aršią kovą su korupcija, nusikaltimais, jų balsavimai dėl įstatymų projektų kelia abejonių.
Pavyzdžiui, 2014 m. gruodį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis nustatytos alternatyvios bausmės asmenims, kurie pagrobė, apgaulės būdu įgijo, pasisavino, iššvaistė ar sunaikino didelės vertės turtą. Parlamentarai nustatė, kad šias nusikalstamas veikas padarę asmenys galėtų būti baudžiami ne tik laisvės atėmimu, bet ir bauda ar areštu. Už šias įstatymo pataisas balsavo 74 Seimo nariai, priklausantys tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijai, nepritarusiųjų nebuvo, 2 susilaikė.
Šias pataisas vetuoti suskubo prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėždama, kad minėtais pakeitimais sudaromos teisinės prielaidos asmenims, padariusiems sunkius turtinio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu nustatytos griežtos sankcijos, skirti švelnesnes bausmes. Šalies vadovei parlamentarai nusileido – D. Grybauskaitės veto buvo pritarta.
2014 m. rugsėjį parlamentarai balsavo dėl D. Grybauskaitės teikto įstatymų paketo, kuriuo siekta pažaboti sukčiavimą, nusikalstamų būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą ir realizavimą, fiktyvius paskolos raštelius.
Šalies vadovė siūlė numatyti, kad paskola grynaisiais pinigais nuo 3000 Eur turėtų būti deklaruota notarine forma, kad notarinė forma būtų privaloma vekseliams, kurių suma didesnė kaip 14,6 tūkst. Eur, akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, kai akcijų pardavimo kaina viršija 14,6 tūkst. Eur.
Šioms pataisoms buvo pritarta, tačiau toli gražu ne visi valdančiųjų atstovai balsavo už jas: 12 Darbo partijos atstovų susilaikė, 4 „tvarkiečiai“ balsavo prieš, dar 3 jų atstovai susilaikė, 4 socdemai susilaikė.
Namų darbus reikėjo daryti už politikus
Portalo tv3.lt kalbintas Nacionalio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel tvirtino, kad iš esmės nė viena partija per dabartinę Seimo kadenciją nepasižymėjo sisteminiu požiūriu į teisėsaugą, kovą su korupcija.
„Daugumoje partijų programų nėra aiškių kontūrų ne tik dėl pareigūnų darbo užmokesčio, bet ir apskritai, ką daryti su teisėtvarkos sistema, kaip didinti pareigūnų pajamas, užtikrinti tinkamą aprūpinimą tarnybai reikalingomis priemonėmis, apmokymus ir saugą bei sveikata darbo vietoje. Akivaizdu, kad ši sritis nėra partijų prioritetinis dalykas“, – akcentavo V. Banel.
Pasak NPPSS vadovo, nepaisant to, kad kone kiekvienoje 2012 m. Seimo rinkimų partijų programoje galime užtikti pažadą siekti didinti pareigūnų atlyginimą, pareigūnams dėl to reikėjo kovoti patiems ne tik derybų būdu, bet ir protestais.
„Visus ketverius metus statutinių pareigūnų reikalai sulaukdavo dėmesio tik nuolat apie juos primenant, prireikė net protestų. Tai rodo, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė teisėsaugos, „Programos 1000“ įgyvendinimo, pareigūnų aprūnimo, pensijų didinimo nelaikė svarbia sritimi ar prioritetu.
Visą laiką ekspertiniame lygyje turėjome daryti namų darbus už politikus – ne kartą teikėme konkrečius siūlymus, parengėme nacionalinį susitarimą viešajam saugumui stiprinti, dalyvavome derybose su Vyriausybe. Politikai, pamatę konkrečius siūlymus, sugalvodavo šimtus priežasčių, kaip nepadaryti, o ne kaip daryti“, – piktinosi V. Banel.
„Mes turime nesibaigiančią diskusiją, kur padėti FNTT, kiek turi būti statutinių institucijų, ar jų tiek turi būti Lietuvoje, Vyriausybė nesugeba išgryninti ir išsiaiškinti, kiek yra besidubliuojančių funkcijų, kas liečia statutines institucijas, kokią mes tą teisėsaugą matome, jos modernizavimą penkmečio perspektyvoje. Imamasi tik pavienių veiksmų, kitaip sakant, gaisrų gesinimo“, – kritikos negailėjo pareigūnų atstovas.
V. Banel neslėpė, kad kone labiausiai pareigūnus nustebino premjero Algirdo Butkevičiaus elgesys, kuomet jis, pasipiktinęs mažais pareigūnų atlyginimais, pažadėjo juos padidinti, tačiau šio pažado neištesėjo.
„Šių metų pradžioje ministras pirmininkas, susitikęs su žurnalistais, drebančia lūpa teigė esąs šokiruotas policininkų ir kitų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio, kuris tuomet siekė kiek daugiau nei 350 eurų per mėnesį. Galbūt prisiminęs, kad ant nosies rinkimai, ponas Butkevičius pridūrė, kad pradedantys pareigūnai jau šių metų vasarą turi uždirbti ir uždirbs bent 600-700 eurų. Neaišku, ar jis tų procesų nekontroliuoja, ar nesusigaudo, einant kadencijai į pabaigą, kad pažadai prasilenkia su realybe. […]
Kaip galima kalbėti apie programinių nuostatų vykdymą, jeigu jie pamiršta tai, ką prieš kelis mėnesius kalbėjo, nekontroliuoja situacijos ir nejaučia pareigos tesėti pažadus“, – stebėjosi NPPSS pirmininkas.
Prokurorų atstovas: kova su korucija yra labiau proginė
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys, portalo tv3.lt paprašytas įvertinti šios kadencijos Vyriausybės, Seimo bandymus kovoti su korupcija, neslėpė manantis politikai tą kovą supranta savaip.
„Pas mus ta kova su korupcija yra labiau proginė, nes sisteminio požiūrio nėra“, – teigė J. Rėksnys.
Pašnekovas labiausiai piktinosi politikų požiūriu į teisė aktų, kurie reglamentuoja teisėsaugos institucijų darbą, kaitaliojimu. J. Rėksnio manymu, tokios Seimo narių iniciatyvos, kaip mirties bausmės grąžinimas, tik parodo, jog politikai neturi sisteminio požiūrio į įstatymų pataisas.
„Baudžiamojo proceso kodeksas buvo sukurtas kaip vientisa sistema ir dabar tam tikri pakeitimai daromi, kurie nėra sisteminio pobūdžio, kurie tą sistemą išdarko ir išardo. Pavieniai pakeitimai dažniausiai susiję su pavieniais atvejais. [...]
Pagal kažkokį vieną įvykį ar atvejį, jei kažkas atsitiko ir tada pasipila pasiūlymai uždrausti, neleisti, įkurti. Kada nebūna ilgalaikio stebėjimo ir normalaus pasiūlymo pagrindimo, mes nežinome, ar tai yra taisyklė ar išimtis ir pagal tai mes kuriame taisykles“, – aiškino J. Rėksnys.
Prokurorų profesinės sąjungos vadovas apgailestavo, kad Europos valstybių prieš korupciją susivienijimas GRECO yra pateikęs ne vieną rekomendaciją, kaip patobulinti Lietuvos teisinę sistemą, gerinant kovą su korupcija, skaidrinant prokurorų veiklą, tačiau dalis šių iniciatyvų taip ir užgeso Seime.
J. Rėksnys pabrėžė, kad politikai, norėdami padėti kovoti su korupcija, privalo pateikti konkrečių veiksmų planą, mat šiuo metu dažniausiai partijų programose matomi tik tušti šūkiai.
„Mano giliu įsitikinimu, turi pasikeisti kelios kartos, turi pasikeisti žmonių mąstymas, turime dirbti ne su represiniu aparatu, ne kažką sekti, ne klausyti daugiau telefoninių pokalbių. Reikia suvokti, kad korupcija yra visuomenės problema, yda, kuria serga nemažai visuomenės narių ir, norint tą išgyvendinti, reikalingas švietimas, reikalingas ugdymas, reikalingas žmonių suvokimas, nes, jeigu kažkas eina pas gydytoją ir kažką neša, tai, man atrodo, tai yra sovietinis reliktas“, – pabrėžė prokurorų atstovas, paklaustas, ar politikai yra pajėgūs kovoti su korupcija.
