Labai reikėjo šarvojimo patalpų
Besibaigiančios kadencijos savivaldos rinkimai (2011 m.) tytuvėniškius užklupo tuo metu, kai jie bandė išspręsti vieną aktualiausių bendruomenei klausimų – kaip įsirengti šarvojimo patalpas. Tokių patalpų verkiant reikėjo, nes Tytuvėnuose jų nebuvo, o miestelis yra spėriai senstantis. Žmonės prie sienos ėmė remti savo bendruomenės pirmininkę, labai aktyvią visuomenininkę mokytoją I.Ridikienę kaip nors susitarti su valdžios atstovais, kad šie rastų tam tinkamą kampą ir skirtų jį bendruomenės poreikiams. Ir netgi grasino, kad pasiims karstą ir važiuos piketuoti prie rajono savivaldybės. Vienas sunkiai sergantis senolis net juokavo: „Jei aš jau būsiu miręs, mane su karstu prie savivaldybės nuneškite ir palikite valdžiai...“ Metas atrodė palankus
Kas šiais laikais dar nežino, kad lengviausia iš valdžios ką nors išpešti prieš rinkimus? Tytuvėniškiams metas buvo labai palankus – artėjo 2011-ųjų savivaldos rinkimai, politikai atsiminė, kad provincijoje taip pat žmonės gyvena, ir metėsi jų lankyti, stengdamiesi kuo daugiau pažadėti. Vienas tokių – dar nuo partkomo laikų valdžioje buvęs Zenonas Mačernius, kuris „labai jautriai“ reagavo į bendruomenės pageidavimus. Kiti politikai tam tarsi irgi neprieštaravo (juk visi norėjo būti išrinkti).
Buvo nuspręsta šarvojimo patalpas rengti senojoje klebonijoje, kuri yra kultūros paveldo objektas. Suderėta buvo ir tai, kad dalį lėšų surinks bendruomenė, prie to prisidės bažnyčia, o kitą dalį savivaldybė skirs iš savo biudžeto. Ir taip, likus pusmečiui iki rinkimų, 2010 m. liepos 9 d. atsirado „Lėšų naudojimo sutartis“. Šia sutartimi savivaldybės administracija (jos direktorius tuo metu buvo Gipoldas Karklelis) įsipareigojo pervesti 15 tūkst. Lt Tytuvėnų parapijai, kad būtų parengtas parapijos pastato pritaikymo visuomenės poreikiams projektas. Kai iki savivaldos rinkimų liko savaitė (2011 m. vasario 19 d.), rajono taryba nutarė Tytuvėnų bendruomenei skirti 50 tūkst. Lt. Tame pačiame tarybos posėdyje patvirtintoje 2011 m. Biudžeto asignavimų lentelėje kultūros ir sporto objektams finansuoti numatyta 267 tūkst. Lt suma, sutampanti su šarvojimo salės įrengimo išlaidomis.
Toliau reikalai sukosi, kaip tada rodėsi, labai sparčiai: jau kovo 8 d. Tytuvėnų klebonas Rimantas Žeromskis gavo leidimą atlikti paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o balandžio 14-ąją rajono vyriausiojo architekto parašu jau buvo patvirtintas projektas. Šiame projekte buvo numatyta, kad šarvojimo salę įrengs parapija ir tai kainuos 276,607 tūkst. Lt.
Negaišuojant buvo paskelbtas rangovo konkursas, kurį laimėjo vienintelė konkurse dalyvavusi UAB „Račkausko AGROTECH“, nuo numatytos sąmatos „numetusi“ per 10 tūkst. Lt. Tačiau kai atėjo metas pasirašyti rangos sutartį, kažkodėl suabejota, kad savivaldybė tarsi negerai atrodys, jei parapijai skirs pinigų. Girdi, gražiau bus, jei šarvojimo patalpų įrengimu rūpinsis bendruomenė. Jos pirmininkė I.Ridikienė nieko blogo neįtarė: koks skirtumas, kaip bus įforminta, juk svarbu, kad tytuvėniškiai pagaliau turės šarvojimo salę, be to, sandoris gimsta ne prie butelio susėdus, o dalyvaujant valdžios vyrams. Buvo sutarta, kad per 2011-uosius bendruomenė gaus 200 tūkst. Lt ir kad kas ketvirtį į jos sąskaitą įkris po 50 tūkst. Lt, o kiek trūks, bus atiduota 2012-aisiais.
Užvirė darbai
Rangovas UAB „Račkausko AGROTECH“ darbus pradėjo iškart po sutarties pasirašymo, jau kitą dieną. Statybininkai sukosi spėriai, patalpos buvo įrengtos per pusšešto mėnesio. Buvo įrengtos dvi šarvojimo salės, poilsio patalpos, mini virtuvėlės ir tualetai.
Tačiau ne taip spėriai sekėsi valdžios atstovams tesėti savo pažadus: pervedė pirmus 50 tūkst. Lt ir daugiau nedavė. Tikriausiai, nematė reikalo, nes rinkimai jau buvo įvykę, daugiausia pažadų tytuvėniškiams dalijęs Z.Mačernius tapo administracijos direktoriumi.
Bendruomenės pirmininkė I.Ridikienė pradėjo lipti žadėtojams ant kulnų, kol galų gale 2012 m. vasario mėnesio rajono tarybos sprendimu bendruomenei buvo skirta dar 150 tūkst. Lt, kurie nedelsiant, kaip ir ankstesni pinigai, buvo pervesti rangovui. Paskui Tytuvėnuose vyko rajono tarybos Kontrolės komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame buvo nuspręsta įpareigoti savivaldybės administraciją padengti įsiskolinimą. Šis klausimas taip pat buvo svarstytas rajono tarybos kolegijos posėdyje ir nuspręsta 2013 m. biudžete numatyti lėšas skolai padengti. Tačiau jų taip ir neskirta. Visomis išgalėmis prie atsiskaitymo su rangovu stengėsi prisidėti ir bendruomenė ir kiekvieną savo uždribtą litą pervedė į rangovo sąskaitą.
Kreipėsi į teismą
Galop tapo akivaizdu, kad bendruomenė tokių pinigų niekada neturės, o bernelių prieš rinkimus dalyti pažadai liks tik pažadais. Verslininkui Petrui Račkauskui neliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą ir atsakovais patraukti rajono savivaldybės tarybą, savivaldybės administraciją ir... Tytuvėnų parapiją. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad po rinkimų susiformavusi nauja savivaldybės taryba „apsisprendė nutraukti ankstesnės tarybos įsipareigojimų Tytuvėnų bendruomenei tęstinumą ir skirti finansavimą ritualinių paslaugų projektui“.
Teisme visu gražumu pasirodė tikrasis pažadų dalytojų veidelis: girdi, nėra jokių su bendruomene rašytinių sutarčių, kuriomis savivaldybė įsipareigotų padengti išieškomą sumą... Atrodo, savivaldybė, kurioje dirba du juristai, apie viską buvo pagalvojusi dar prieš pasirašydama sutartį su visuomeniniais pagrindais dirbančia bendruomenės pirmininke.
Tad Šiaulių apygardos teismas ir nusprendė, kad nepakanka įrodymų, jog savivaldybė buvo įsipareigojusi finansuoti šarvojimo patalpų įrengimą, ir P.Račkausko prašytą 170 tūkst. 700 Lt sumą priteisė iš Tytuvėnų bendruomenės. Bendruomenė liko vienintelė atsakovė, jai prie viso to priteista sumokėti 3 tūkst. Lt ieškovo advokatui ir 3 tūkst. 330 Lt žyminio mokesčio. Buvo areštuotos visos bendruomenės sąskaitos ir paralyžuota bendruomenės veikla, nes bendruomenė, net ir labai norėdama, nebegali uždirbti.
Taigi savivaldybė ir joje šiltai sutūpę politikai nusiplovė rankas, nors jie netgi dalyvavo šarvojimo salės atidaryme ir didžiavosi savo nuopelnais Tytuvėnams. O ypač Tytuvėnais „rūpinęsis“ Z.Mačernius žurnalistams net taip sakė: „Jeigu pažadai – nusikaltimas, tai už gražius žodinius pažadus reikėtų susodinti visus politikus.“
Nijolė Petrošiūtė
