„2014 m. spalio mėnesį 300 Eur ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 211,4 tūkst. (19,4 proc.), o 9,1 procento dirbančiųjų gyvena žemiau skurdo ribos“, – dėstoma Darbo partijos atstovų rezoliucijoje.
Anot jų, dabartinė situacija Lietuvoje verčia sparčiau didinti šiuo metu 325 Eur siekiančią MMA. Darbo partija minimalią algą siūlo 2016 metų liepos 1d. MMA pakelti iki 437 eurų per mėnesį.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis pasišovė nustatyti mechanizmą, kuriuo būtų numatyta, kad MMA dydis negalėtų būti mažesnis negu pusė paskutinių trejų metų patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje. Opozicijos atstovai valdančiuosius perspėjo, jog radikalūs MMA didinimai pareikalaus papildomų biudžeto lėšų, kurios gali siekti apie 200-250 mln. Eur.
„Biudžeto išlaidos, atmetus lėšas, kurios grįš į biudžetą per mokesčius, būtų apie 170 milijonų eurų“, – atkreipė dėmesį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas Kęstutis Glaveckas.
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė jau numačiusi nuo kitų metų sausio 1 d. padidinti 25 Eur iki 350 Eur.
Didžiausi radikalaus MMA padidinimo pavojai
Portalo tv3.lt kalbintas SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda teigė manantis, jog šiuo metu radikaliai ir staiga didinti MMA nėra pagrindo.
„Kalbėti apie tai, kad dabar vienu šuoliu galime kelti MMA 100 eurų tikrai neatrodo pagrįsta, nes to neapgrindžia ir neleidžia pagrįsti nei vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas, nei apskritai Lietuvos ekonomikos plėtra, kurie šiuo metu yra pakankamai lėta“, – aiškino G. Nausėda.
Ekonomistas akcentavo, kad staigus MMA padidinimas gali sukelti ne vieną rimtą problemą.
„Iš karto būtent tie labiau silpnesni, sakyčiau, ekonominiai regionai, įmonės atsiduria po priekalu ir galimas dalykas, kad jie būtų tie pirmieji, kurie, nepagrįstai pakėlus minimalią mėnesinę algą, būtų priversti atleisti darbuotojus. Reiškia būtent tose vietovėse, kur ir taip sunku susirasti darbą, atsirastų papildomų bedarbių ir tada jiems tektų nežinau, kuo užsiiminėti“, – aiškino finansų ekspertas.
„Pakėlus minimalią mėnesinę algą, iš karto atsiranda poreikis viešajame sektoriuje kelti algas ne tik tiems, kurie turi minimalią algą, bet ir tiems, kurie uždirba šiek tiek daugiau, nes jų atlyginimai realiai susilyginama su minimalia mėnesio alga, jei pastaroji yra padidinama. Jie, aišku, kelia teisėtą pasipiktinimą, nes laiko save nesančiais nekvalifikuotais darbuotojais, o kalbame apie ganėtinai kvalifikuotus žmones, kurie, deja, praktiškai pradeda gauti minimalią mėnesinę algą“, – tęsė G. Nausėda, pridurdamas, jog smarkus MMA padidinimas verstų didinti kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų algas ir valstybei tektų vėl patuštinti biudžetą.
Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad ūmus MMA pakėlimas gali padidinti ir atlyginimų vokeliuose problemą privačiame sektoriuje.
„Jeigu viešajame sektoriuje algos vokeliuose nėra įmanomos, tai, sakykime, privačiame sektoriuje gali persiskirstyti vokeliuose mokamų algų dalys mažiau uždirbančiųjų nenaudai. Tiesiog norėdami atstatyti tam tikras proporcijas, pavyzdžiui, po MMA padidinimo darbdaviai gali sumažinti arba net apskritai nebemokėti nieko vokeliuose tiems minimalininkams, tačiau padidinti atitinkamai vokeliuose mokamų algų dalį kvalifikuotesniems darbuotojams“, – dėstė G. Nausėda.
Paragino nepamiršti NPD
G. Nausėda sutiko, jog automatinis MMA dydžio nustatymas leistų numalšinti politikų manipuliuoti šiuo klausimu.
„Minimalią mėnesinę algą galima pririšti arba prie infliacijos, arba prie vidutinio darbo užmokesčio, arba net ir prie abiejų šitų rodiklių vienu metu. Tų modelių tikrai yra įvairiausių, tik klausimas, ar būtų politinės valios tai padaryti, kadangi tokiu būdu būtų išmušta korta iš rankos pasinaudoti MMA klausimu politiniais tikslais, ypač artėjant rinkimams“, – svarstė ekonomistas.
Anot jo, vienas tinkamiausių variantų, siekiant numatyti MMA dydį, kuris svyruotų ne nuo politikų užgaidų, o nuo realios ekonominės situacijos, nereikėtų pamiršti ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).
„Reikėtų lyginti neto minimalią algą ir neto vidutinį darbo užmokestį, kitaip tariant, atskaičius mokesčius. Ir tada šitą santykį būtų galima pagerinti ne tik keliant MMA, bet ir didinant neapmokestinamą pajamų dydį. Juk darbuotojui niekada nesvarbu, ar tas papildomas euras į jo kišenę ateina dėl to, kad buvo padidinta jo MMA, ar dėl to, kad NPD buvo padidintas. Jam euras yra vienodai mielas ir iš vieno, ir iš kito kelio atėjęs“, – patarė G. Nausėda.
