2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi. Ir nors Lietuvos bankas šių metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozę padidino iki 3,6 proc. (iki šiol prognozuotas 3,3 proc. augimas), valstybės skola po pastarosios ekonominės krizės – apie 15,5 mlrd. eurų (2016 m. duomenimis).
Papildomus pinigus verta taupyti
Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Majauskas iškėlė klausimą – ar matant reikšmingai augančias valstybės pajamas nėra metas galvoti apie rezervo kaupimą.
„Atsakingas finansų planavimas, tiek šeimos, tiek įmonės, tiek valstybės, reikalauja numatyti ne tik situacijas, kai pajamos auga, bet kai jos neauga, o gal ir mažėja. Tikrai nereikia eiti toli, kad rastume pavyzdžių, iš kurių galėtume pasimokyti. Estijai ekonominio augimo laikotarpiu pavyko sukaupti reikšmingą valstybės rezervą ir jį naudoti ekonominio sunkmečio metu. Šiandien matome, pajamos valstybės, kurios auga, lyginant praėjusius ir šiuos metus, daugiau kaip 100 mln. eurų yra didesnės vien per pirmus 8 mėn. Tokia situacija, manau, leistų valstybei galvoti, kad kažkokią dalį tų pajamų reikėtų atidėti juodai dienai“, - tv3.lt po posėdžio kalbėjo M. Majauskas.
Seimo narys siūlo kurti ilgalaikį stabilumo fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos, o fondo lėšų naudojimas būtų aiškiai reglamentuotas. Atsiradus tam tikriems nerimo rodikliams, mano M. Majauskas, galėtume naudoti sukauptus pinigus ir stabilizuoti ar sušvelninti neigiamas pasekmes.
Nepaisant to, kad valstybės skola siekia apie 40 proc. šalies BVP, M. Majauskas teigia, kad geriau kaupti atsargas, nei susikoncentruoti į skolos grąžinimą.
„Dabar, kad sukauptas lėšas iš karto atidavinėti ir mažinti skolą – vienas iš variantų. Bet atkreipsiu dėmesį, kad valstybės skola nėra tokia didelė, kokia jį yra daugelyje kitų ES šalių. Kritiniais momentais, ką matėme ir 2009 m. ekonominėje krizėje, net kai yra ir maža valstybės skola, pasiskolinti yra labai sudėtinga. Tais atvejais valstybės rezervas suteikia tam tikras galimybes veikti pakankamai greitai. Taigi skolos dydis nebūtinai apsprendžia galimybę pasiskolinti. Taip, kai gyvenimas yra geras, maža skola leidžia skolintis pigiau, bet kritiniais atvejais, paskolų rinkos užsidaro visiems“, - sakė M. Majauskas.
Svarbiau nei rezervas – reformos
Tačiau ekonomistai nelinkę aklai palaikyti Seimo nario idėjos. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas nemano, kad Lietuvai šiuo metu tikslinga kaupti ilgalaikį rezervą, bet turėti papildomų lėšų atsidėjus trumpam – įmanoma.
„Nelabai derinasi turėti skolą ir tuo pačiu rezervą, kalbant apie ilgalaikį. Bet trumpalaikį, metų, dvejų kažkokį tai finansinį buferį būtų tikslinga turėti. Bet tai yra jau Finansų ministerijos skolos valdymo strategijos klausimas. Reikia neišleisti pinigų iki paskutinio cento, ypač artėjant dienoms, kai reikia išmokėti Lietuvos skolą. Nes gali arba nepavykti pasiskolinti pigiai, gali išvis nepavykti pasiskolinti, tai kažkokį rezervėlį būtų galima turėti“, - tv3.lt sakė Ž. Mauricas.
Vis dėlto ekonomistas skatina papildomai į biudžetą surinktas lėšas skirti ne rezervui, o reikšmingoms reformoms – „Sodros“ įmokų mažinimui ir susiejimui su išmokomis, mokesčių pertvarkai bei valdžios aparato optimizavimui. Tuo tarpu krizės atveju, teigia ekonomistas, netrukdomi galėtume skolintis iš įvairių institucijų.
„Galime kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą ir geriau iš jų skolintis. Yra institucijos, jomis geriau naudotis. Jie yra mūsų rezervas. Kam kaupti savo? Kam reikia išradinėti dviratį? Lietuviai mėgsta. Mes gi turime institucijas, turim euro zoną, Graikiją gelbėjome ir mus taip pat gelbės. Aš sutinku pilnai, kad nereikia iššvaistyti. Bet geriau, nei kaupti – investuoti ir stabdyti emigraciją“, - svarstė Ž. Mauricas.
Trūks laiko ir lėšų
Trūkumų M. Majausko pasiūlyme mato ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Ekonomisto teigimu, paprasčiausiai neužtektų laiko ir lėšų sukaupti reikšmingą rezervą.
„Pirmiausia išsiaiškinkime, kokių šaltinių sąskaita mes galime tą stabilizavimo fondą suformuoti. Aš matau tik du – formuoti biudžetinį perteklių ir tą skirtumą atidėti į stabilizavimo fondą. Antras šaltinis – dar neprivatizuoto valstybės turto pardavimas. Antrasis šaltinis nebebus gausus, o pirmasis reikalauja ilgo laiko, kol bent kiek reikšmingesnį stabilizavimo fondą galėtume sukaupti. Kaupdamas po keliasdešimt milijonų eurų rimto stabilizavimo fondo per 5-10 m. nesukaupsi“, - tv3.lt kalbėjo G. Nausėda.
Nors G. Nausėda kritiškai vertina stabilizavimo idėją, ekonomistas sakosi palaikantis vien minties iškėlimą, nes ji esą galėtų paskatinti valstybę taupiau gyventi.
„Tai šitą sprendimą moraline prasme būtų galima paremti, jeigu tai prisidėtų prie didesnės finansų disciplinos ir galvojimo, kad šiandien gyvename valstybės požiūriu ne taip blogai, pasirūpinkime rytojumi. Tai šiuo požiūriu tik pasveikinti galima būtų. Palankiai vertinčiau patį klausimo iškėlimą, kad jis sukurtų tam tikrą motyvaciją valstybei stengtis gyventi pagal pajamas arba kukliau. Jeigu šiandien turime gerą situaciją, nereiškia, kad rytoj bus lygiai tokia pati gera“, - sakė G. Nausėda.
