Jevgenijus Bardauskas, Edvardas Špokas, Jūratė Anilionytė, Justė Navickaitė, LRT
Seimo vicepirmininkės, konservatorės Irenos Degutienės teigimu, valdantieji turėtų spręsti, ar vyriausiasis rinkimų prievaizdas Zenonas Vaigauskas yra tinkamas šioms pareigoms. „Z. Vaigauskas daugelį metų dirba Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku, tačiau laikmetis pasikeitęs. Dabar dar labiau esu įsitikinusi, kad žmogus nesusitvarko su savo einamomis pareigomis“, – mano I. Degutienė. Valdantieji sutinka, kad problemų komisijos darbe yra, bet kol kas skubėti nežada.
Z. Vaigausko darbu suabejota dar 2012-aisiais
VRK ir jos vadovas susipainiojo referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams parašuose. Dar sausio pradžioje, po to, kai komisija, priėmusi parašus, pavedė apie 9,5 tūkstančio jų tikslinti, Z. Vaigauskas nuėjo pas Seimo pirmininkę, kuri pranešė pasirašiusi už referendumą, ir išėjęs paaiškino, kad 5 tūkst. parašų tinkami.
Toliau painiavos tik daugėjo. Net ir priimdama galutinį sprendimą, komisija pasielgė negrabiai – nuomonę keitė dukart. Tai ir paskatino sugrįžti prie jau buvusių abejonių – ar tinkami komisijos formavimo principai, ar komisija su savo vadovu gali atlikti patikėtas pareigas.
„Manau, kad situacija komisijoje nėra tvirtai valdoma.“ A. Butkevičius
VRK ir jos vadovo darbu suabejota dar 2012-iais. Tam įtakos turėjo Konstitucinis Teismas, paskelbęs, kad Seimo rinkimuose komisija, nustatydama Darbo partijos kandidatų eilę, pažeidė parlamento rinkimų įstatymą, o taip pat ji negalėjo skelbti ir galutinių rinkimų rezultatų trijose vienmandatėse apygardose.
Tuomet Seimas net nutraukė VRK įgaliojimus, tiesa, vėliau savo sprendimą atšaukė.
J. Žilinskas: VRK susimovė
Šį kartą rinkimų prievaizdų darbas kai kuriems politikams ima kliūti dėl referendumo organizavimo. Be to, komisija, priimdama galutinį sprendimą, pasak vieno jos nario, susimovė. Tai iš dalies pripažįsta ir komisijos pirmininkas.
„VRK susimovė, bet aš taip pat išdėsčiau ir priežastis, kokios jos buvo. Viena, tai yra referendumo įstatymo ir visos referendumo organizavimo sistemos Lietuvoje didžiuliai trūkumai ir tuo pačiu VRK įgaliojimų klausimas. Antra, kad referendumas labai greitai iš matematinio klausimo, ką iš esmės turėjo spręsti VRK pavirto politiniu ir tada suskaičiavimo tikslumo ar kokybės nebebuvo galima tikėtis“, – teigia VRK narys Justinas Žilinskas.
Savo ruožtu VRK pirmininkas Z. Vaigauskas teigia, kad buvo pripažinta, jog yra daugiau nei 300 tūkst. parašų, tačiau tai esą padaryta šiek tiek negrabiai: „Pirmuoju atveju savo pačių pažymos nepatvirtinome, o vėliau jau palikdami tai daugiau be pakankamo pagrindimo.“
Siūlo palaukti, kol pasibaigs rinkimai
Kritiką VRK žeriantys politikai teigia, kad pastaruoju metu atskiri komisijos nariai ir net vadovas dirba nepatikimai – iš esmės keičia sprendimus, nepaiso objektyvumo. Darbo trūkumus akivaizdžiai parodė referendumo iniciatyva, kai komisija nesugebėjo nuspręsti, kiek parašų yra padirbti.
Liberalų sąjungos narys Petras Auštrevičius, mano, kad yra pagrindo suabejoti sugebėjimu komisijai tęsti darbą. „Būta ir anksčiau tokių dalykų, bet ar bus priimtas tvirtas politinis sprendimas, aš abejoju“, – sako P. Auštrevičius.
Parlamentarės I. Degutienės vertinimu, valdantieji turėtų spręsti ar vyriausias rinkimų prievaizdas Z. Vaigauskas yra tinkamas šioms pareigoms, nes būtent jie 2012-iais, tuomet dar būdami opozicijoje, priešinosi Z. Vaigausko atleidimui.
„Z. Vaigauskas daugelį metų dirba VRK pirmininku, tačiau laikmetis pasikeitęs, atsirado nauji iššūkiai, reikalavimai. Dabar dar labiau esu įsitikinusi, kad žmogus ne visai susitvarko su savo einamomis pareigomis“, – aiškina I. Degutienė.
Valdantieji sako, kad problemų komisijos darbe yra, bet kol kas skubėti nežada.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia „nenorintis užbėgti įvykiams už akių“: „Manau, kad situacija komisijoje nėra tvirtai valdoma. Manau, palauksime, galvosime, kokius sprendimus priimsime“.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys laikosi nuomonės, kad reikia palaukti, kol pasibaigs rinkimai.
„Jeigu mes matysime, kad yra visuma tų veiksnių, kad reikia keisti darbą, mes tai turėtume daryti tik po visų rinkimų, kad nesukeltume nereikalingų įtampų artimiausiu metu“, – mano V. Gapšys
Pats Z. Vaigauskas sutinka, kad jo vadovaujama komisija ne visada dirba idealiai, tačiau nuomonių išsiskyrimą jis laiko normalia darbine aplinka, nes nariai yra iš skirtingų politinių partijų ir organizacijų. Be to, pasak VRK pirmininko, koją sklandžiam darbui kiša ir profesionalumo trūkumas. Rinkimų organizavimas yra specifinis darbas ir ne visi nariai su tokiu darbu susidoroja.
„Komisija turėtų būti sudaryta iš tų asmenų, kurie turi darbo patirties apygardose, savivaldybių komisijose, turi didelę gyvenimo patirtįr aš, deja, negaliu to pasakyti. Jūs gi matėte – į mūsų komisiją praėjusios kadencijos Seimas mums ir „trolį“ buvo pasiūlęs, kuris kažkokiais keistais metodais ėmė siekti teisybės“, – aiškino Z. Vaigauskas.
Z. Vaigauskas sako, kad pakeistas VRK įstatymas turėtų taisyti padėtį. Jame atsisakyta burtų traukimo procedūros tvirtinant komisijos sudėtį – vietoje to, įteisintas slaptas balsavimas, be to, po kiekvienų rinkimų VRK privalės Seimui pateikti ataskaitą.
Politologas: VRK sprendimu turėtų susidomėti prokurorai
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad komisija pirmadienį parodė visišką neįgalumą, o jos sprendimu turėtų susidomėti ir prokurorai. Pasak politologo, sprendimų kaitaliojimas kelia įtarimą, kad komisijai galėjo būti daromas spaudimas. Tokiu atveju, būtų metamas šešėlis valstybės institucijai, diskredituojama VRK veikla, todėl valdantieji turėtų nedelsti.
„Jie turi atstovauti visuomenės viešąjį interesą sprendžiant tokius iškylančius klausimus ir nieko nelaukiant“, – sako B. Ivanovas.
Tiesa, politologas sako netikintis, kad bent jau artimiausiu metu kažkas keisis, nes politikams permainos VRK greičiausiai nėra pageidaujamos.
Tačiau, jo manymu, tai – žalinga praktika, ji pakerta pasitikėjimą valstybės institucijomis, rinkimais. Šių skaidrumas itin svarbus demokratijai.
