Baigiantis metams politikai nelinkę tvirtinti, kad viską darė tik gerai ir kad visos problemos – jau praeityje. Jie dirbo, klydo, bandė pasitaisyti. Tautos išrinktieji neslepia, kad buvo visko – sėkmių ir nesėkmių, diskusijų, ginčų, intrigų, tuščiažodžiavimo. Asmeniškai jie išgyveno džiugius ir liūdnus momentus.
Eltos žurnalistės Jadvygos Bieliavskos kalbinti įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai nežada, kad kitais metais gyvenimas nušvis rožinėmis spalvomis. Tačiau jie tikisi, kad žingsnis po žingsnio išsikapstysime ir kitąmet situacija šalyje ims gerėti, šviesos ir vilties bus daugiau. Kai kurie Seimo nariai prognozuoja, kad 2011–aisiais bent keliais procentais ūgtels vidutinis atlyginimas, kitų metų pabaigoje jau turėsime prielaidas nuo 2012 metų atkurti iki krizės buvusį pensijų lygį, dar ryškiau turėtų būti juntamas naujų darbo vietų kūrimas.
– Kaip vertinate Seimo ir Vyriausybės 2010–aisiais nuveiktus darbus?
Jurgis Razma, Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas:
– 2010–ieji svarbūs Lietuvai tuo, jog realiai perpratome krizės aplinkybes. Žinoma, kiekvienas žmogus žvelgia į sunkumus iš savo pastogės, bet dabar, kitaip nei pernai, pajutome – išvažiuojame iš labai slidaus kelio. Todėl tikiuosi, kad visuomenė praėjusių metų Vyriausybės ir Seimo daugumos veiklą įvertins santūriai teigiamai.
Gali būti, jog tokia išvada nebus visų padaryta iš karto, nes tik iš laiko perspektyvos būna geriausia galimybė pamatyti ir suvokti, kokį kelio ruožą įveikei. Mat reikia, kad atslūgtų ir nuožmaus opozicijos puolimo sukeltos emocijos, reikia laiko ir įsitikinti, jog pernai, ir ypač šįmet, padaryti atrodantys skaudūs ar griežti sprendimai atneša sėkmę ilgesnėje perspektyvoje. Tie, kuriems teko priimti atitinkamus sprendimus, esame iš tos pačios aplinkos – diskutuojame šeimose, su artimaisiais ir draugais, priimdami kritiką ir nusiskundimus, tačiau kartu ir prisiimdami atsakomybę už mūsų valstybės ateitį. Lietuva neturėjo būti iššvaistyta!
Efektyviai ir nuosekliai dirbdami pasiekėme, kad bene pirmą kartą per Nepriklausomybės dvidešimtmetį nebuvo pratęsta rudens sesija, neplanuojami neeiliniai posėdžiai, palyginti anksti buvo patvirtintas 2011 metų nacionalinis biudžetas.
Vyriausybė dirbo stabiliai, – kalbu ne apie problemų ar temų ginčo atvejus, bet apie racionalų, pamatuotą politikos pastovumą. Manau, tai suteikė tam tikrą ramybės ir pasitikėjimo jausmą visuomenei. Šių metų pabaigoje galime pasidžiaugti pirmaisiais ekonomikos atsigavimo ženklais, išaugusiu eksportu, naujų darbo vietų augimu, pagerėjusiu antikorupcijos indeksu. Norėčiau pabrėžti praėjusiais metais išryškėjusią konstruktyvaus bendradarbiavimo ir tarimosi dvasią. Tai buvo būdinga mūsų santykiams su Prezidente, tai išryškėjo Vyriausybės ir įtakingų visuomeninių organizacijų pasirašytame Nacionaliniame susitarime, tai atsispindėjo Valstiečių liaudininkų sąjungos apsisprendime paremti mūsų Vyriausybę.
Parlamento darbas matuojamas gebėjimu pasirinkti ekonomikos, kultūros prioritetus ir juos įtvirtinti įstatymu. Jo darbo neišmatuosi tik pagal vieno ar kito parlamentaro svorį, kalbėseną, požiūrius. Ar dažnai skaitome apie gerus ir svarbiausius parlamento sprendimus? Ne, nes įdomesni yra neigiami nutikimai, nuotykiai.
2010–uosius įvertinčiau ir labai svarbiu politikos aspektu: per sunkmetį išryškėjo kairė ir dešinė, atsiskleidė vertybinės pozicijos viešojoje politikoje.
Algis Čaplikas, Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas:
– Vertinti pačius save – nedėkingas užsiėmimas. Vyriausybės ir Seimo darbą pirmiausiai turi vertinti žmonės, žurnalistai, politologai. Būtų nekuklu ir net nepadoru sakyti, kad viską darėme gerai ir kad visos problemos jau praeityje. Valdžios darbą siūlyčiau vertinti pagal žmonių kišenę, o ne pagal dirbtinai sukeltus skandalus. Jei 2010 metais žmonių kišenėje atsirado bent vienu litu daugiau – tai jau pasiekimas.
Algirdas Butkevičius, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis:
– Šiemet darbas Seime tiesiog virė – ginčai, diskusijos, įrodinėjimai, nepasitenkinimas liejosi per kraštus. Sunkūs metai. Dar sunkesni jie tapo dėl Vyriausybės nenoro girdėti, dėl Seimo valdančiųjų užsispyrimo, nesugebėjimo įsiklausyti į opozicijos siūlymus. Visai nepasistūmėta į priekį energetikos srityje, nedarbo rodikliai demonstruoja ne tiek sumažėjusį ieškančių darbo skaičių, kiek emigracijos mastą. Daugiau imituota negu dirbta aplinkos srityje. Vėl sukelti ant kojų smulkieji verslininkai, Vyriausybei ėmus svarstyti kasos apartų turguose klausimą. Kaip pralaimėjimą socialdemokratai traktuoja parlamentarų balsavimą dėl neišmokėtos pensijų dalies grąžinimo. Mano nuomone, dėl Seimo daugumos ir Vyriausybės sprendimų šalyje atsirado daugiau nerimo negu tvarkos ir vilties.
Valentinas Mazuronis, Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas:
– Kokia valdžia, tokie ir jos darbai. Vertinu blogai. Padarytų klaidingų sprendimų 2010 metais mažiau nei 2009 metais, tačiau 2010 metai buvo valdžios nepadarytų darbų metai. Nepadaryta nieko kuriant prielaidas naujoms darbo vietoms kurti bei verslui skatinti, galutinai įklampintas gyvenamųjų namų renovavimo procesas, sužlugdyta atominės elektrinės naujo bloko statyba, nesustabdytas masinis piliečių bėgimas iš Lietuvos, nepasitikėjimas teisėsauga nemažėja, o svarbiausia valdžia taip ir nesugebėjo pastebėti paprasto Lietuvos piliečio: nei seno, nei jauno, nei sergančio, nei sveiko.
Vytautas Gapšys, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas:
– Vyriausybės nuveiktus darbus vertinu dvejetu tik dėl to, kad vienetų mokykloje dažniausiai nerašo. Galų gale jie juk stengėsi: vaizdavo, kad kažką daro, bandė įtikinti mus, kad krizė jau baigėsi ir padėtis gerėja, o apie jų nuveiktus darbus dar bus rašomi vadovėliai. Tačiau prireikė tik nedidelio opozicijos išbandymo – pareikalauti, kad pensijos būtų grąžintos į ankstesnį lygį, ir valdantieji dėjo į krūmus – paaiškėjo, kad visi jų žodžiai ir pažadai tebuvo „makaronų kabinimas“. Už tokią politiką telieka tik parašyti dvejetą.
Mes praradome dar vienus metus. O juk laikas – pinigai. Tad praradome ne tik laiką, bet ir pinigus. Dar labiau įklampinome šalies ekonomiką, pravalgėme dar daugiau pasiskolintų pinigų. Užuot kūręs darbo vietas, skatinęs verslą, gaivinęs ekonomiką, Premjeras Andrius Kubilius daug plepėjo, tad 2010–ųjų pabaigoje neturime kuo pasidžiaugti. Tuo metu, kai pasaulio ekonomika jau stojasi ant kojų, mes vis dar spėliojame, ar dugnas jau pasiektas, ar bus dar blogiau.
Ne ką geresni buvo ir Seimo darbai – daug rietenų, intrigų, nepagrįstų ambicijų, daug tuščiažodžiavimo. Galiu pasidžiaugti tik opozicijos darbu. Šiais metais opozicija tapo stipri kaip niekada, opozicijoje esančioms partijoms pavyko susitelkti, o kelių pastarųjų savaičių įvykiai pademonstravo, kad Lietuvoje yra kokybiška alternatyva šiai valdžiai – opozicija gali dirbti žymiai geriau ir efektyviau už dabartinę valdžią. Todėl tikiu, kad ateinantys metai bus laimingi opozicijai ir visai Lietuvai.
Vidmantas Žiemelis, Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas:
– Tikriausiai visuomenėje susidarė toks įspūdis, kad Seimas, Vyriausybė dirbo daug, tačiau, mano požiūriu, neefektyviai. Iš tikrųjų Seimas priėmė daug įstatymų, o Vyriausybė – poįstatyminių aktų. Tačiau ar jie sudarė palankesnes sąlygas verslui, palengvino pensininkų gyvenimą, ar buvo sukurta daugiau darbo vietų, atsakyti teigiamai negalėčiau, nes Vyriausybės siūlymu Seimo dauguma dar metams paliko sumažintas pensijas. Tenka apgailestauti, kad nepajudėjo iš vietos daugiabučių namų renovacija, galėjusi sukurti apie 50 tūkstančių naujų darbo vietų; sužlugo konkursas dėl strateginio investuotojo atominei elektrinei statyti; Vyriausybė neparuošė pensijų kompensavimo mechanizmo; nesiimta reikiamų priemonių, reikalingų kontrabandai įveikti bei „ištraukti“ verslą iš šešėlio.
Petras Auštrevičius, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys:
– Vertinu geriau nei vidutiniškai. Pagrindinius darbus atlikome neblogai, bet papildomiems pritrūkome išminties ir sutarimo.
Jonas Liesys, Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos narys:
– Seimo ir Vyriausybės 2010–aisiais nuveiktus darbus vertinu teigiamai, nes visų darbų siekis – pagerinti žmonių gyvenimą Lietuvoje ir Lietuvos įvaizdį Europoje. Pažymėtina, kad gerėja „Sodros“ reikalai, vyksta pasiruošimas Europos krepšinio čempionatui, Lietuvos mažosios savivaldybės baigė metus be didelių įsiskolinimų. Tačiau visų žmonių teisėtų lūkesčių įgyvendinimui dar reikės visiems drauge daug dirbti.
– Kokie Jums asmeniškai buvo 2010 metai?
J. Razma: Daugumos žmonių gyvenimą kiekvienais metais lydi ir džiugūs, ir liūdni momentai. Man taip pat teko patirti artimų žmonių netektis ir džiaugtis dvejų metų sulaukusios anūkės naujais gebėjimais, sėkmingu jaunesniosios dukros įstojimu į Londono universiteto magistrantūros studijas. Kaip Seimo frakcijos seniūnui praeinantys metai – nuolatinės įtampos laikotarpis siekiant sukviesti į Seimo posėdį visus frakcijos narius, kad savo balsais galėtume persverti trukdančius priimti svarbius sprendimus purkštaujančios opozicijos balsus.
Dar vienas šių metų išskirtinis faktas – kartu su Rietavo daugiavaikių mamų draugija pradėtas nelengvas labdaros projektas – pastatyti namą sunkiai besiverčiančiai daugiavaikei šeimai. Galiu pasidžiaugti, kad sumanymas sėkmingai įgyvendinamas: jau montuojami langai, baigiamas dengti stogas.
A. Čaplikas: Sunkūs kaip politikui. Bet įdomūs. Tikiuosi, kad pradėta sveikatos apsaugos sistemos reforma toliau bus sklandžiai vykdoma ir laikomasi vaistų kainų mažinimo politikos.
A. Butkevičius: Buvo visko. Nuolatinio bėgimo, skubėjimo. Trūko atokvėpio, laiko šeimai. Tačiau džiugu, kad šeimoje visi sveiki, todėl negalime skųstis.
V. Mazuronis: Dar vienais metais pasenau, nors tai ir neišvengiama, bet tai faktas. Gimė dar vienas anūkas – Kasparas. Nors tai ir ne mano nuopelnas, bet smagu. Frakcija Tvarka ir teisingumas dar labiau sutvirtėjo kaip komanda, nors tai visų jos narių nuopelnas. Taigi man 2010 metai buvo sėkmingi. Dirbau, nors gal ir buvo galima daugiau, gyvenau, ir Dievas apsaugojo mane bei mano artimuosius nuo nelaimių, o tai jau yra daug.
V. Gapšys: Darbo tikrai netrūko. 2010 m. man buvo patikėtas labai atsakingas opozicijos lyderio postas, džiaugiuosi, kad per vieną Seimo sesiją pavyko nuveikti nemažai svarbių darbų. Registruoti svarbūs projektai Lietuvos žmonėms – socialinėje srityje, verslo sąlygų gerinimo klausimais.
V. Žiemelis: Kalbant apie įstatymų leidybą norėčiau pasidžiaugti, kad priimtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kurias parengė mano vadovaujama darbo grupė. Jos iš esmės turi pagerinti ikiteisminio tyrimo efektyvumą.
Per šiuos metus kartu su ekspremjeru Gediminu Vagnoriumi ir kitais bendraminčiais sukūrėme stiprią, 11 tūkstančių narių vienijančią Krikščionių partiją. Tikimės, kad ji turės svarų indėlį politiniame gyvenime. Be to, džiaugiuosi, kad pakrikštyti trys mano anūkai.
P. Auštrevičius: Praėję metai man buvo sėkmingi ir darbingi, nestokojau idėjų ir pasiryžimo veikti. Šiais metais buvau išrinktas NATO Parlamentinės Asamblėjos vienu iš vicepirmininkų. Pavyko pasiūlyti ir priimti kelias svarbias įstatymines pataisas. Inicijavau visuomeninę akciją ''Žalgiris 600„, įamžinant svarbų istorinį įvykį landšaftiniu paminklu. Jaučiuosi, kad gyvenau neveltui.
J. Liesys: Šie metai man buvo daug produktyvesnio darbo metai lyginant su 2009 metais. Visiškai supratęs Seimo nario darbo ypatumus, galėjau tinkamai realizuoti savo kompetencijas, todėl daug našaus darbo atlikau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos veikloje išskirtinį dėmesį skyriau savo rinkėjų problemų sprendimui. Todėl galiu drąsiai prisiimti atsakomybę už kiekvieną 2010 metais savo atliktą darbą.
– Ko tikitės naujais 2011 metais? Kada, Jūsų nuomone, pagerės Lietuvos žmonių gyvenimas, ar matote 2011 metais šviesą tunelio gale?
J. Razma: Mes nesame tunelyje – iš jo išvažiavome dar 1990 kovo 11–ąją! Tačiau prieš dvidešimtmetį atkurtai Nepriklausomybei sustiprinti turime ne visai gerai tiestą greitkelį – kai nuo stojimo į Europos Sąjungą praėjo vos 6 metai. Bet lietuvis – kad ir visada liūdnas – dabar yra laisvas žmogus, turintis galimybių judėti, naudotis ES parama, pasijusti atsakingu piliečiu. Pastaroji aplinkybė yra sudėtingiausia, mat suprasti, jog 1991–ųjų sausį gynei savo Lietuvą, jos valdžią, kurią pats rinkai ir renki, reikia paveldėtos brandos. O šiuo požiūriu paveldėti pilietiškumo vertybėms 20 metų – per trumpas metas. Todėl ne visa, kas vyko per du dešimtmečius, buvo teisinga. Todėl tauta ir valstybė pataikė į slidžius ruožus, todėl šiandien prabylame apie “pasaulio lietuvį„ – emigruojantį, ieškantį ir kuriantį asmens, šeimos gerovę svetur.
Vieną slidų ruožą, lemtą pasaulinės ekonominės krizės, turime įveikti artimiausiu laikotarpiu. Neabejoju, kad tai padarysime nesusigundydami margosios opozicijos siūlomais tariamai lengvesniais “takeliais„, nutolinančiais nuo mūsų pagrindinio strateginio tikslo. Galiu atsakingai teigti, kad sudėtingiausia šio ruožo dalis jau įveikta: kitais metais bent keliais procentais ūgtels vidutinis atlyginimas, kitų metų pabaigoje jau turėsime prielaidas nuo 2012 metų atkurti buvusį iki krizės pensijų lygį, dar ryškiau turėtų būti juntamas naujų darbo vietų kūrimas. Praėjusiais metais stabilizavę viešuosius finansus ateinančiais metais turėtume imtis tokių veiksmų, kurie leistų žmonėms pajusti esant daugiau teisingumo, teisinės tvarkos, turi būti sustiprinta kova su ekonominiais nusikaltimais ir kontrabanda; reikalausime, kad Vyriausybė tęstų “biurokratijos saulėlydžio„ ir “verslo saulėtekio„ programas.
A. Čaplikas: Tikiuosi, kad nebus dar vienos pasaulinės ekonominės krizės, kuria jau gąsdinama, ir kad mūsų žmonių gyvenimas priklausys nuo protingų mūsų valdžios sprendimų, o ne išorės įtakos.
A. Butkevičius: Mane stebina, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė yra kraštutinumų Vyriausybė. Iš pradžių ji tik gąsdino žmones, o kai visuomenė neteko vilties ir palūžo, ėmė dėstyti, kad krizė traukiasi, nors realiai jos nagai dar pakankamai aštrūs – žmonėms vis dar trūksta darbo, neretai šeimos vos galą su galu suduria. Tuo metu A. Kubilius viešai džiaugiasi fantastiniais laimėjimais. Labai noriu tikėti, kad žingsnis po žingsnio išsikapstysime, kad kitąmet situacija šalyje ims gerėti. Tačiau matydamas, kad Vyriausybė nesiėmė konkrečių veiksmų ekonominei ir socialinei situacijai gerinti, negaliu sakyti, kad kitąmet gyvenimas nušvis rožinėmis spalvomis.
V. Mazuronis: Tikėti šviesesne ateitimi reikia visada, nes vien nuo tokio tikėjimo gyvenimas darosi šviesesnis. Kad jau ateinančiais metais Lietuvos žmonių gyvenimas stipriai gerės nemanau, nes tokių požymių ar ženklų aš nematau. Per daug yra nepadarytų namų darbų šiemet, kad galėtumėme su dideliu optimizmu žiūrėti į kitus metus. Tikėkimės, kad pasaulio neištiks naujos krizės ir kad mes gyvensime panašiai kaip šiais metais.
V. Gapšys: Dabartinės valdžios politikos artimiausia ateitis yra labai miglota. Per dvejus metus dabartinė valdžia nieko nenuveikė, kad artimiausiu metu būtų galima tikėtis pagerėjimo. Pravalgėme milijardus litų skolintų pinigų ir už tuos pinigus nieko nepadarėme. Valdantieji užspaudė verslą, privertė beveik pusę Lietuvos išvažiuoti ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Optimistiškai tikiu, kad šviesa tunelio gale yra, bet kol kas jos nematyti, nes su tokiu vedliu kaip dabartinis Premjeras, to tunelio atšakomis mes galime klaidžioti dar ne vienus metus.
V. Žiemelis: Jeigu bus vykdoma dabartinė ekonominė politika, nesitikiu Lietuvos žmonių gyvenimo pagerėjimo. Tikėtis išvysti šviesą tunelio gale galima tik tuo atveju, jeigu iš esmės pasikeis Vyriausybės ir Seimo daugumos politika šioje srityje, t.y. peržiūrėta mokesčių ir akcizų politika, kuri sudarytų palankesnes galimybes lietuviškam verslui ir investicijų atėjimui iš svetur, naujų darbo vietų sukūrimui, perkamosios galios didinimui. Tačiau sunku tikėtis, kad A. Kubiliaus Vyriausybė yra tam pasiruošusi.
P. Auštrevičius: Tikiuosi, kad 2011–ieji bus tikro lūžio metais, krizės pasekmes jausime mažiau ir vilties bei šviesos daug daugiau. Tačiau šie pokyčiai pareikalaus išmintingų sprendimų ir pakankamos tolesnės politinės valios, todėl atsipalaiduoti negalėsime.
J. Liesys: Suprantu, kad problemas sprendžia ne metai, o žmonės. Tačiau tikiu, kad ateinantys metai nenuvils Lietuvos žmonių, juk skaičius 11 Lietuvai labai ypatingas. Prieš daugelį metų jis taip išgarsino Lietuvą, kad iki šiol esame nepralenkiami šioje srityje (Arvydo Sabonio Nr. 11). Suprantu, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už save, tuo pačiu kiekvienam iš mūsų reikia pagalbos ir supratimo, todėl tik partnerystė įvairiais lygmenimis gali pagerinti mūsų visų gyvenimą.
– Ko norėtumėte palinkėti sau ir valdžiai 2011 metais?
J. Razma: Šią akimirką tai susiję dalykai, todėl linkiu, kad būtume gyventojų daugumos gerai suprasti už prisiimtą politinę atsakomybę, kad tie, kurie esame dabar valdžioje, išliktume savikritiški, atviri, politiką suprantantys kaip savo valstybės kūrybą. Sau linkiu ištvermės laikantis būtent šių principų.
A. Čaplikas: Linkiu, kad 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimai neišvestų iš proto valdžios, ypač opozicijos. Kad rinkimų rezultatai būtų palankūs Lietuvos žmonėms.
A. Butkevičius: Plunksnos ir ironijos meistras Juozas Erlickas apie Seimą rašė: “Kai Seimas bus perpus iš politikų ir scenos žvaigždžių, tai politikams nebereiks nei dainuot, nei prieš rinkėjus vaidint. Tą darys žvaigždės. O politikai ims dirbt. Mes gal nesulauksim. Bet vaikai... Juk ir keisčiausios fantazijos išsipildo. „Tad aš noriu palinkėti, kad ateinantys metai būtų produktyvūs, taptų lūkesčių išsipildymo metais, tiek visuomenei, tiek ir mums – politikams.
V. Mazuronis: Sau ir visiems Lietuvos žmonėms noriu palinkėti, kad kiti 2011 metai būtų bent jau ne blogesni nei šie 2010 metai.Valdžiai linkiu, kad bent jau netrukdytų išsipildyti mano linkėjimams sau ir visiems Lietuvos žmonėms.
V. Gapšys: Kaip politikas esu neatsiejamas nuo Darbo partijos, todėl partijai ateinančiais metais linkiu pergalės savivaldybių tarybų rinkimuose, o valdžiai linkiu proto, išminties ir profesionalumo, nes šių savybių jai labiausiai trūksta.
V. Žiemelis: Norėčiau, kad Vyriausybė ir Seimo dauguma pripažintų, kad “naktiniai„ mokesčių pakeitimai buvo klaida, atsiprašytų žmonių, ir Seimas bei Vyriausybė pradėtų efektyvų ir konsoliduotą darbą, siekiant kuo greičiau įveikti ekonominę krizę. Visiems ateinančiais metais linkiu susikaupimo, ramybės ir vilties.
P. Auštrevičius: Žmonėms linkiu šviesesnių dienų ir asmeninės gerovės, valdžiai – stropios ir nepailstamos tarnystės žmonėms. Tikiu, kad ateinantys metai taps tolesnių siekių išsipildymu ir asmeninių pasiekimų laikotarpiu.
J. Liesys: Valdžiai palinkėčiau ne tik spręsti, bet ir išspręsti susikaupusias žmonių ekonomines ir socialines problemas. Visiems Lietuvos piliečiams palinkėčiau sveikatos, optimizmo ir išmintingų sprendimų, realizuojant save darbe, moksle ir kitose veiklose.
– Ačiū už pokalbį./strong>/p>p>strong>br />/strong>
