Daugelyje jų talono pas gydytoją tenka laukti mėnesį ar du. Panevėžio poliklinikoje dirba vienuolika odontologų. Nesirenkant gydytojo vakar taloną buvo galima gauti balandžio viduriui. Tiems, kurie savo dantis nori patikėti ne bet kuriam specialistui, o tam, apie kurį geriausi atsiliepimai, turėtų apsišarvuoti kantrybe. Pas kai kuriuos gydytojus talonų balandį nebėra.
Odontologijos poliklinikos direktorius Karolis Valantinas neslepia, kad pas kai kuriuos gydytojus talonai išgraibstomi per dieną.
„Neregistruojam iš anksto keliems mėnesiams, nes tada dalis pacientų neatvyksta, gydytojai gaišta brangų laiką“, – „Sekundei“ teigė direktorius.
Su Teritorine ligoniu kasa (TLK) sutartis dėl pirminės odontologinės pagalbos paslaugų teikimo pasirašiusių gydymo įstaigų vadovai tvirtina, kad čia dirbantys gydytojai naudoja šiuolaikines medžiagas, kokiomis dantis gydo ir privatininkai, o jų paslaugų kokybė nėra prastesnė. Tikėti ar ne – pacientų reikalas.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas sakė, kad dėl pirminės odontologinės pagalbos paslaugų nėra gauta nė vieno skundo. O skundų dėl dantų protezavimo, kai tą kompensuoja Ligonių kasa, yra nemažai. Ligonių kasa negali įvertinti paslaugų kokybės – dėl jos gautus skundus persiunčia Odontologų rūmams.
J. Narbutas nemano, kad abejotiną dantų protezų kokybę lemia palyginti nedidelė suma, kurią skiria valstybė. Jo teigimu, kai kurie odontologai neskiria reikiamo dėmesio dantų protezų kokybei. Kaip žinia, dantų protezavimas reikalauja didelio kruopštumo. Labiau pasiturintys gyventojai dantis protezuoja privačiai. Prieš porą trejetą metų privačiai dirbantys odontologai, tiek gydantys dantis, tiek juos protezuojantys, skundėsi, kad sumažėjo pacientų. Kai kurie netgi svarstė uždaryti privatų odontologijos kabinetą ir eiti dirbti į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su Ligonių kasa. Dabar, atrodo, žmonės vėl grįžta pas privatininkus.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2014 metais pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo užsiregistravę per 100 tūkst. gyventojų. Iš jų tik 25 tūkst. dantis gydėsi pas paskirtus odontologus. Jie vaikams pirminę odontologinę pagalbą teikia nemokamai, o iš suaugusių pacientų ima pinigus tik už sunaudotas medžiagas. Vienas odontologo pacientas per metus gavo vidutiniškai 2,5 paslaugos.
Iš minėtų 25 tūkst. gyventojų beveik pusė – 12 tūkst. – dantis gydėsi Panevėžio poliklinikoje. Prie šios poliklinikos yra prisirašę apie 40 tūkst. gyventojų, taigi į odontologus kreipėsi daugiau kaip trečdalis. Panašaus procento visų prirašytų gyventojų sulaukė ir miesto Odontologijos poliklinika.
Nesilankantieji apmoka kitų gydymą
Odontologijos poliklinikos direktorius K. Valantinas tvirtina, kad pirminės odontologinės paslaugos įstaigai nuostolingos. Ligonių kasa šiai poliklinikai už vieno suaugusio gyventojo dantų gydymą per metus skiria 10,33 euro, vaiko – 12,83 euro. Už šiuos pinigus reikia išlaikyti patalpas, mokėti atlyginimą gydytojams. Nors šios lėšos skiriamos ne už kiekvieną besigydantį, o už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį gyventoją, t. y. ir už čia nesilankantį žmogų skiriamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos taip pat atitenka įstaigai, esą vis tiek jų nepakanka.
„Visas gydymui naudotas medžiagas mes parduodame už tą pačią kainą, už kurią pirkome. Skirtingai nei privačios įstaigos, negalime užsidėti antkainio. O medžiagas naudojame tokias pat, kokias naudoja ir dauguma privačiai dirbančių odontologų. Imame iš tų pačių tiekėjų. Tačiau neturime galimybių atnaujinti įrangos, įsigyti modernesnės, nes mūsų finansinės galimybės neprilygsta privatininkams. Mūsų odontologai mažiau uždirba“, – K. Valantinui pritarė Panevėžio poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė.
Odontologinės įrangos pastarąjį kartą poliklinika įsigijo prieš aštuonerius metus. Pasak poliklinikos vadovės, eilės pas odontologus netrumpėja ir netrumpės, nes gyventojų dantų būklė prasta. Įstaiga finansiškai nepajėgi įdarbinti daugiau gydytojų.
Sutramdė išsišokėlius
Pernai viena gydymo įstaiga, „valdiškai“ gydanti dantis, pakabino skelbimą, informuojantį apie ligonių kasų skiriamus pinigus vieno gyventojo dantims prižiūrėti. Pacientai tai suprato kaip užuominą, kad Ligonių kasa juokingai mažai moka už gyventojams teikiamas paslaugas ir dar ragina gydytojams atsidėkoti tik šypsena. Kai tai iškilo į viešumą, paaiškėjo, kad tokių įstaigų yra ir daugiau. Jų skelbiamą informaciją Panevėžio TLK įvertino kaip klaidinamą.
„Nurodytos lėšos skiriamos ne už kiekvieną besigydantį, o už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį gyventoją, ir tai yra esminis skirtumas“, – tuomet akcentavo J. Narbutas. Jis sutinka, kad odontologija yra brangi medicinos sritis. Ligonių kasos negali reikalauti iš gydymo įstaigų įdarbinti daugiau odontologų ir taip sutrumpinti eiles. Tačiau J. Narbutas ir nemano, kad joms derėtų labai skųstis. Pasak jo, vis dėlto didžioji dalis pacientų patys sumoka už vienkartines priemones, plombas ir kitas odontologines medžiagas. Kuo mažiau prisirašiusių gyventojų lankosi pas „valdiškus“ odontologus, tuo didesne suma gyventojų pirminei odontologinei priežiūrai jos disponuoja. Inga Smalskienė
