Vilniaus apylinkės teisme teisiami buvę ir dabartiniai Policijos departamento pareigūnai antradienį išvydo slaptuoju policijos informatoriumi vadinamo Mindaugo Žalimo gyvenimo draugę ir skandalą išprovokavusios televizijos laidos autorių Virginijų Gaivenį. Taip pat teisme buvo pateikta nemažai vidinės policijos darbo virtuvės paslapčių. Kai kurie teisme liudiję buvę pareigūnai prasitarė apie visuomenei nematomą kovą tarp pavienių policijos darbuotojų.
Teismo procesą nuo ankstaus ryto iki šiol stebi gausiai susirinkę įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai. Vieno iš žymiausių bylos kaltinamųjų gynėjas replikavo, kad didžioji dalis nėra žurnalistai, o tik „minią susidomėjusiųjų“ vaizduojantys žiūrovai, kurie siekia sudaryti įspūdį, kad čia vyksta amžiaus byla, kurioje tariamai išaiškės tikroji 2009-ųjų spalio 5-ąją Drąsiaus Kedžio surengtų žudynių priešistorija.
Nukentėjusiais pripažinti nužudyto Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus artimieji ir jų atstovai nepasirodė, pateikė prašymą nedalyvauti teismo posėdyje.
A. Stončaitis: nesuprantu, kodėl M. Žalimas nori būti mano giminaičiu
Vienas iš kaltinamųjų Policijos departamento operatyvininkų Vitalijus Ditkovskis prašė panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nepalaikyti ryšių su buvusiais aukštais policijos pareigūnais – Visvaldu Račkausku ir Tomu Ulpiu.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras minėtą V. Ditkovskio prašymą prašė atmesti. Tačiau teismas nusprendė tenkinti tokį vieno iš penkių teisiamų policininkų prašymą.
Į teismo posėdį slaptu policijos informatoriumi vadinamas M. Žalimas atvyko lydimas dviejų kaukėtų sargybinių. Jaudulį bandęs nuslėpti vyras atsisėdo menkai apšviestame teismo salės kampe už kolonos. Matyt, taip elgėsi neatsitiktinai – siekdamas išvengti į jį nukreiptų smalsių žurnalistų ir proceso žiūrovų žvilgsnių.
Antradienio rytą teismo posėdyje liudijo ir dabartinis šalies policijos generalinio pavaduotojas Algirdas Stončaitis teisme patvirtino, kad 2009-ųjų rugsėjo 16-ąją iš sekretorės sužinojęs, kad apačioje laukia jo tolimas giminaitis.
„Aš nusileidau į apačią, jis (M. Žalimas) prisistatė giminaičiu iš Plungės. Bet jis nebuvo joks giminaitis. Jis pareiškė, kad nori pasakyti apie planuojamus nužudymus Kaune. Paskambinau V. Račkauskui, pasakiau, kad yra toks žmogus. Jis pareiškė, kad turi išvykti, todėl atsiųs kitus Kriminalinės policijos biuro darbuotojus. Tada nusileido T. Ulpis. Išėjau iš kabineto, ir prie lifto sutikau iš kažkur atsiradusį V. Račkauską. Daugiau jokių kontaktų su M. Žalimu neturėjau. Mano kontaktas vyko labai trumpai – kol nepaskambinau V. Račkauskui ir kaip vėliau užėjo T. Ulpis“, – kalbėjo A. Stončaitis.
Tokius liudijims išgirdęs M. Žalimas pareiškė, kad minėti A. Stončaičio parodymai yra neteisingi. Jis teigė, kad A. Stončaitis liepė viską surašyti, suorganizuoti automobilį, kuriuo planuota nuvažiuoti iki sodo namelio, kuriame po Kauno žudynių ketino slėptis pagrindiniu pedofilijos skandalo veikėju vadinamas velionis D. Kedys.
M. Žalimas teisme sakė, kad A. Stončaitis yra jo motinos giminaitis, kuris dirbo Policijos departamente. Nors vyras teigė, kad Plungėje negyvena daugiau kaip dešimt metų, tačiau būdamas vaikas su A. Stončaičiu dalyvavo vieno giminaičio laidotuvėse.
Kaltinimą palaikantis prokuroras bandė priminti anoniminį laišką skirtą Prezidentūrai, kuriame tarp kitų asmenų pavardžių, kurie galėjo žinoti apie planuojamas 2009-ųjų spalio 5-osios žudynes Kaune, yra ir A. Stončaičio pavardė.
Tačiau A. Stončaitis pareiškė, kad nieko nežinąs apie tokį anonimo laišką prezidentei.
„Kadangi man nepriklauso tokių dalykų žinoti, todėl apie visus įvykius vėliau sužinojau tik iš spaudos. Kai žurnalistas V. Gaivenis pareiškė, kad nori atvykti filmuoti laidos, tada galimai kai kuriems vadovams pareiškiau, kad buvo atėjęs M. Žalimas. Apie tai informavau ir Imuniteto tarnybos vadovus“, – teigė A. Stončaitis.
Apie minėtus reikalus su T. Ulpiu jis teigė nekalbėjęs. Tik gerokai vėliau sutikęs parduotuvėje T. Ulpio pasiteiravo, kaip šiam sekasi.
Vienas aukščiausių policijos vadovų A. Stončaitis teigė, kad jo bendravimas su M. Žalimu užtruko maždaug minutę. Jis teigė, kad susitikimas nebuvo protokoluojamas į dokumentus, kadangi tokiais atvejais iš pradžių išklausomas tik interesantas.
„Pas mus departamente galioja nerašyta taisyklė: nesikišti į vienas kito reikalus“, – tvirtino A. Stončaitis, leidęs suprasti, kad kiekvienas policijos pareigūnas užsiima pagal jo užimamą kvalifikaciją einamas pareigas.
Tuo tarpu M. Žalimas tvirtino, kad buvo rašęs pranešimą. Ir nors praėjusiame teismo posėdyje T. Ulpis teisme teigė nežinojęs jo telefono numerio, tačiau spalio 5-ąją jam skambino pats T. Ulpis.
Beje, mobiliojo telefono numeris buvo paimtas ne M. Žalimo, kito asmens vardu.
Į V. Račkausko advokato Sigito Židonio klausimą, kaip Policijos departamentas reagavo į šmeižikiškus M. Žalimo pasisakymus V. Gaivenio laidoje, A. Stončaitis atsakė: „Manau pasibaigus teismo procesui atitinkamai reaguosime“.
Baigiant apklausą 32 metus įvairiuose policijos daliniuose dirbęs A. Stončaitis pareiškė nesuprantąs, kodėl M. Žalimas nori būti jo giminaičiu. Į tai reaguodamas M. Žalimas salėje replikavo: „Nenoriu, visai nenoriu“.
Apie gresiančias problemas įspėjo kolega A. Raginskis?
2009-ųjų Lietuvos policijos vadovo pareigas ėjęs Vizgirdas Telyčėnas teisme pareiškė, kad informaciją apie Kauno žudynes gavo telefonu, kai vienas po kito buvo nušauti žmonės. „Po Violetos Naruševičienės (D. Kedžio buvusios draugės Laimutės Stankūnaitės sesers) nužudymo telefonu man pranešta, berods skambino Račkauskas arba Ulpis, kad tarp šių dviejų žmogžudysčių gali būti ryšis“. Konkrečios frazės buvęs komisaras negalėjo prisiminti, bet jam atrodo, kad kažkuris iš minėtų pareigūnų jam pasakė, kad su šiomis žudynėmis galėjo būti susijęs D. Kedys, kiek anksčiau pagarsėjęs vadinamojoje Kauno pedofilijos istorijoje.
Teisėjo pagarsintame ikiteisminio tyrimo metu parengtame apklausos protokole teigiama, kad V. Telyčėnas kaskart pasidomėdavo kaip vyksta D. Kedžio paieška.
Jo paieška vyko tarptautiniu mastu, nes būta duomenų, kad jis slapstėsi Ispanijoje.
Kalbėta, kad D. Kedys greičiausiai bus surastas, nes yra tam tikros informacijos per „aklą kultūristą“, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo Raimundas Ivanauskas (kaunietis, įtariamas D. Kedžiui bendrininkavęs Kauno žudynėse).
„Žinau, kad D. Kedžio paieška vyko visomis kryptimis. Tačiau apie pareigūnų veiksmus sodo namelyje, vienoje iš sodų bendrijų pavilnyje, man nebuvo žinoma. Norėjau žinoti visas aplinkybes apie žmogaus metamus kaltinimus policijai. Kad D. Kedys ruošiasi nužudyti du žmones, galiu užtikrinti, kad jei apie tai būtų žinoję policijos pareigūnai, tokiam nusikaltimui būtų užkirstas kelias“, – per vieną apklausų ikiteisminio tyrimo tyrėjams yra sakęs V. Telyčėnas.
Apklausiamas V. Telyčėnas, paprašytas prisiminti V. Račkausko neformalų pokalbį apie artėjančias dideles problemas, sakė: „Taip vyko policijos dienos minėjimas „Siemens“ arenoje. Stebint Algirdui Matoniui (dabartiniam Kriminalinės policijos biuro vadovui) netikėtai prie manęs ir V. Račkausko priėjęs Raginskis (Andžejus, – dabar – Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas) pareiškė: „Artimiausiu metu jūs turėsite didelių nemalonumų.“ Ką norėta pasakyti šia fraze, teismo posėdyje taip ir nepaaiškėjo. Tačiau manoma, kad tarpusavyje konkuruojantys pareigūnai galėjo žinoti apie gresiančias problemas aukščiausiuose policijos postuose ir galbūt siekė jas paviešinti žiniasklaidai.
Žurnalistas V. Gaivenis: man liūdna, kad žmogus taip meluoja
Pirmąsyk M. Žalimą išklausęs, nufilmavęs ir didžiulio atgarsio sulaukusioje laidoje parodęs žurnalistas V. Gaivenis teisme pakviestas liudyti pareiškė, kad dažniausiai per pašnekesius girdėjęs operatyvininkų Vitalijaus ir Dariaus vardus.
Taip pat M. Žalimas žurnalistui prisipažino, kad praeityje du kartus teistas, kalėjime susipažino su R. Ivanausku.
„Jis kaip aktorius pasakojo ir istoriją apie krepšį su pinigais. Vėliau minėta frazė ne kartą buvo transliuojama ir LNK žinių laidose. Tačiau nei televizija, nei prodiuserinė kompanija nesulaukė M. Žalimo laiško ar kreipimosi, kad tokia informacija būtų paneigta. Vadinasi, žmogus gerai žinojo ką kalba prieš įjungtą televizijos kamerą“, – teisme kalbėjo V. Gaivenis.
Paslaptingai iš televizijos eterio dingęs V. Gaivenis pasakojo, kad M. Žalimu pradėjo abejoti tada, kai šis nutarė nesilaikyti iš anksto jų sutarto plano ir savo valia su kauniete Marija Milinienė (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio, kuris buvo ir D. Kedžio aukų sąraše, žmona) nuėjo duoti parodymų Kauno prokurorams.
„Aš buvau šokiruotas, kadangi kaip vėliau paaiškėjo dingo kai kurios pareigūnų pavardės, aplinkybės ir vietovės“, – sakė dviprasmiškai vertinamų televizijos laidų autorius V. Gaivenis.
Jis tvirtino, kad M. Žalimas savo valia pareiškė apie iš D. Kedžio kuprinės dingusius 70 tūkstančių JAV dolerių, kuriuos ketino išleisti besislapstydamas. Esą niekas jam „neprimetinėjo“ tokio policijos vardą žeminančio fakto.
„Vėlesni jo pasisakymai tiktai parodo, kad jis pasiklydo tarp tiesos ir melo. Susidaro įspūdis, kad įpainiodamas ir apšmeiždamas kitus asmenis jis siekia išsukti savo užpakalį“, – apie M. Žalimo elgesį kalbėjo V. Gaivenis.
Tuo tarpu M. Žalimas aiškino, kad tik kartą skambinęs į V. Gaivenio studiją, o ne kelissyk, kaip žurnalistas minėjo teisme. „Tu kelissyk minėjai Račkausko pavardę, ir žvelgdamas į operatorių sakei, kad čia ne tavo, o mano lūpomis ištarta pavardė. Kada tu sukūrei planą apie pinigus, M. Milinienė pareiškė, kad atėjo laikas ne laidą rodyti, o važiuoti duoti parodymų prokuratūrai. Bet tu sakei, kad nereikia važiuoti į prokuratūrą. Todėl aš nevažiavau į tavo pasiūlytą butą Stiklių gatvėje, Vilniuje, o su M. Miliniene į prokuratūrą“, – emocingai kalbėjo M. Žalimas.
Valstybės saugomas liudytojas pareiškė, kad žurnalistas bandė atkalbėti dėl šios apklausos Kauno prokuratūroje, nes esą M. Milinienės vyras A. Milinis kadaise buvo V. Račkausko kurso draugas.
Tarp teisme susirinkusiųjų žmonių pasigirdo juokas, kai žurnalistas V. Gaivenis prisiminė atvejį kada M. Žalimo prašė parodyti jo bičiulio sodo namelį šalia Vilniaus, kur iškart po Kauno žudynių planavo slapstytis D. Kedys: „Aš prašiau, kad mums parodytų tą namelį. Bet mes jo neradome, todėl laidoje buvo parodytas kitas namelis“.
Žurnalisto V. Gaivenio paprašytas prisiminti, kur 2011-ųjų lapkričio dienomis, kai nuvilnijo milžiniškas skandalas dėl nuslėptų žudynių Policijos departamente, gyveno M. Žalimas, vyras atsakė: „ Aš gyvenau pas savo draugą, kurio pavardės galiu neminėti, o draugė buvo apsistojusi Milinių namuose“.
V. Račkauską vadino „caru“
M. Žalimas teisme pareiškė, kad kai kuriuos susitikimus su pareigūnais pradėjo pats įrašinėti.
„Kai kartą nuo ankstyvo ryto iki vėlumos Generalinėje prokuratūroje vyko apklausa, per pertrauką nuėjome parūkyti su vienu Imuniteto tarnybos pareigūnu. Šis pareiškė, kad „caras“ jau nuverstas“. Kai pasiteiravau, kas tas „caras“. Jis atsakė, kad tai V. Račkauskas. Po to pareigūnai neretai užduodavo klausimą, aš su jais, ar prieš juos, todėl nusprendžiau įrašinėti kai kuriuos pokalbius su jais“, – teisme dėstė M. Žalimas.
Prie namų atvažiavo ir D. Kedys
Antradienį teisme buvo apklausta ir M. Žalimo gyvenimo draugė. Moteris pareiškė, kad su M. Žalimu yra pažįstama nuo vaikystės, bet artimiau pradėjo bendrauti nuo 2007-ųjų, kai pradėjo studijuoti Vilniuje. „2009-ųjų rugpjūčio pabaigoje pas mus į Vilnių atvyko R. Ivanauskas su drauge Egle Burauskaite (taip pat įtariama prisidėjus prie Kauno žudynių). Prieš tai su jais kelissyk bendraudavome, kalbėdavomės apie vaikus. Mindaugas su Raimundu išvyko iš namų pareiškęs, kad važiuoja pirkti batų. Tačiau vėliau sugrįžęs atrodė prislėgtas ir prasitarė, kad jie planuoja kai ką baisaus padaryti“, – teisme tvirtino moteris.
Teisme buvo pagarsinta anksčiau išsakyti M. Žalimo draugės ir vaiko motinos žodžiais: „M. Žalimas nusileido į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Vėliau R. Ivanauskas ir E. Burauskaitė kažkur išvyko pasišnekėti, nes buvo privažiavęs D. Kedys. Jis pareiškė, kad jo vaikas buvo prievartaujamas, todėl jis ketina išžudyti tuos, kurie tai darė. Vieną dieną D. Kedys kreipėsi į Mindaugą, paprašydamas jam surasti slaptą vietą, kadangi Mindaugas nešiojosi raktus nuo sodo namelio, kuris priklausė tuo metu Norvegijoje uždarbiavusiam bičiuliui“.
Vieno iš kaltinamųjų prispausta moteris pasakė, kad toks vakaras galėjo būti 2009-ųjų vasaros pabaigoje, kai jai ir M. Žalimui gimė vaikas. Be to, pora ne kartą dalyvavo R. Ivanausko ir E. Burauskaitės šeimos šventėse, netgi vaiko krikštynose.
Liudytoja teisme prisiminė, kad praėjus keletui savaičių M. Žalimas kreipėsi į Policijos departamentą, kur susitiko su A. Stončaičiu.
Išsigandęs susidorojimo ėmėsi viešumo akcijų?
Anot moters, 2009-ųjų spalio 5-ąją, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nušautas teisėjas J. Furmanavičius M. Žalimas paskambino sugyventinei pareiškęs, kad į Kruonį (kur savaitgaliais apsaugininku dirbo M. Žalimas) atvažiuoja jo pasiimti Policijos departamento pareigūnai. Prie namų privažiavęs M. Žalimas paprašė pro balkoną išmesti jo daiktus ir automobiliu „Škoda“ tamsintais langais buvo išvežtas į Policijos departamentą. Šiame pastate jis praleido keletą dienų, į namus sugrįždavo tik pernakvoti.
Po vieno iš apsilankymų policijoje, M. Žalimas jai perdavė kelis lapelius, ant kurių buvo surašyti pareigūnų Tomo ir Dariaus telefono numeriai. M. Žalimas gyvenimo draugei pareiškė: „Jei man kas nors nutiks, skambink šiems pareigūnams“.
Moteris pastebėjo, kad po žudynių Kaune M. Žalimas į namus parsinešė du didžiulius krepšius, kuriuose buvo D. Kedžiui skirti daiktai – būtinosios higienos priemonės, degtinės buteliai, cigaretės ir kompaktiniai diskai.
Pedofilijos žudynių informatoriaus M. Žalimo draugė teisme pareiškė, kad vyras stipriai išgyveno, kaip per televiziją buvo parodytas reportažas, kuriame kalbėta apie dingusius 70 tūkstančius JAV dolerių, kurie esą priklausė D. Kedžiui, bet po pareigūnų apžiūros paslaptingai pranyko.
„Jis minėjo, kad laidos autorius jam liepė kartoti tam tikras pareigūnų pavardes. Jis pamatęs laidą smarkiai įpyko, kadangi viskas buvo parodyta iškreiptai. Tada Mindaugas pasakė, kad tai neteisybė. Tačiau prieš kiek laiko prisiminus pokalbį dėl pinigų, jis dabar nežino ar tai buvo tiesa, ar ne. Po šių kruvinų įvykių, jis ne kartą akcentavo, kad Kaunas neturi žinoti apie jo duodamus parodymus Policijos departamente ir apskritai apie bet kokius jo kontaktus su pareigūnais iš Vilniaus“, – prisiminė M. Žalimo gyvenimo moteris.
Kai prokuroras paklausė, ar M. Žalimas mėgsta fantazuoti, jo moteris atsakė: „Apie geresnį gyvenimą ir aš mėgstu pafantazuoti. Tačiau manau, kad jis sako tiesą, nes savo akimis mačiau kaip jis stipriai išgyveno dėl šitų įvykių“.
Anot jos, M. Žalimas pradėjo keistis tada, kai pajuto, kad galima būti fabrikuojama baudžiamoji byla dėl incidento prie vieno Vilniaus naktinio klubo durų (čia M. Žalimas buvo apkaltintas vieno Baltarusijos piliečio sumušimu). Jam buvo pažadėta, kad byla bus peržiūrėta.
M. Žalimo moters žodžiais, vienas iš šiuo metu teisiamų pareigūnų, vardu Vitalijus asmeniškai sakė imsiąs bylos priežiūros. „Bet po kurio laiko vienas iš pareigūnų Mindaugui pareiškė: „Tu gali užspringti kaip tavo draugas“, – prisiminė moteris. Esą būtent po tokios iš policijos išgirstos frazės M. Žalimas nusprendė paviešinti savo kontaktus su aukštais Policijos departamento pareigūnais, ir kreipėsi į televizijos laidų autorių V. Gaivenį.
