Apie Šaulių sąjungos naujoves pranešė darbo grupės, kuri keturis mėnesius nagrinėjo būsimų pokyčių būtinybę, nariai. Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo Lauryno Kasčiūno, pertvarkos poreikio impulsas atėjo iš pačios Šaulių sąjungos.
„Visuotinė gynyba, tai principas, kuriuo remiasi Lietuvos saugumo architektūra ir gynyba. Su šauliais tai gali įgyti praktinę reikšmę, svarbu įtraukti visuomenę, bent tuos žmonės, kurie norės prisidėti. <...> Yra žmonių, kurie nori turėti bazinius karinius gebėjimus, turėti karinį paregimą. Žmonės klausia, kaip gali prisidėti, nors yra civiliai, tai ir IT specialistai, ir inžinieriai, ir kiti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, svarbu ieškoti, kaip pritraukti žmonės, rasti jiems vietos šalies gynybos sferoje. O štai šauliai per paskutinius porą metų pasirodė esantys labai naudingi ir reikalingi kilus krizėms šalyje.
„Bendradarbiavimas vyksta su daugeliu sričių, nuo švietimo iki migrantų krizės, covido, sienos apsaugos tarnybos ir kitų. Dar labiau judėsime į kompetencijų formavimą. Taip pat svarbu žinoti, kad šauliai ruošiasi ginkluotam pasipriešinimui, o visuomenė turi būti paruošta neginkluotam pasipriešinimui“, – kalbėjo NSGK vadovas.
Jis pabrėžė, kad šauliai bus finansuojami kiek kitaip, nei iki šiol, o ir sumos bus kitos. Numatoma, kad bus skirta 2 procentai nuo tų 2 procentų lėšų, kurias gauna krašto apsaugos sistema. Manoma, kad šauliams klius apie 30 mln. eurų. Palyginimui, dabar jų biudžetas yra 5 mln. eurų.
„Tai leis kitaip ruoštis, nei dabar, kurti mokymo centrą. O kai mus paklaus, kas gins Lietuvą, atsakysime – ne tik kariuomene ir NATO, o mes visi. <...>Šaulių sąjungos „priežiūrą“ perims Lietuvos respublikos Vyriausybė, ministras pirmininkas tvirtins naują sąjungos vadą, o visuotinis šaulių suvažiavimas slaptu balsavimu jį dar sykį tvirtins. Iš Krašto apsaugos ministerijos jurisdikcijos Šaulių sąjunga pereis į Vyriausybės rankas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Šaulių sąjungos narys ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sakė, įkaitus geopolitiniam klimatui supratome, kad reikia ruoštis dienai x ir priešintis turi visa visuomenė.
„Prasidėjo įžanginis projektas į karinio rengimo pamokas. Mokyklose jau teko ir paskaitas skaityti.<...> Kitas aspektas yra ne karinis – kitos tarnybos, kuriems reikia pagalbos ištiktus krizei. Dabar ne tik KASP, policija, ugniagesiai, pasieniečiai ir kalėjimo departamento pareigūnai yra praleidę daug laiko dirbdami su šauliais. Tai yra didelis potencialas, kai staiga reikia daug profesionalų savanorių, tuos pajėgumus reikia vystyti“, – kalbėjo P. Saudargas.
Anot jo, labai svarbu ir finansavimas, kuris nekonkuruotų su krašto apsaugos finansavimu. Kad tai nebūtų padalinukas, kuriam reiktų prašyti pinigų, nes tokiu atveju visada visko traukdavo.
Šaulių sąjungos narys Edmundas Jakilaitis pabrėžė, kad pati iniciatyva atėjo iš Šaulių sąjungos, o pertvarkai darbo grupėje Seime pritarė visų parlamentinių frakcijų atstovai.
„Valstybė deleguoja daugiau atsakomybės ir skiria daugiau resursų“, – sakė E. Jakilaitis.
Anot jo, dabartinis siūlomas reguliavimas įteisina faktinę situaciją, nes šauliai jau ir dabar bendradarbiauja su policija, sienų apsauga, todėl ir finansavimas eina per Vyriausybę, kuri koordinuoja užsienio, vidaus ir sveikatos reikalus, ir daugeli kitų dalykų. Čia esminis organizacinis pokytis.
