Šiandieninės technologijos leidžia be vargo pasiklausyti ir fiksuoto ryšio, ir mobiliųjų telefonų pokalbių. Tokią operatyvinę veiklą Lietuvoje vykdo 8 tarnybos, tačiau tik 1 proc. padarytų įrašų atsiduria ant teismų stalo. Kam naudojami, ar tinkamai saugomi kiti įrašai, negali atsakyti net Seimo nariai.
Reaguodamas į visuomenėje ir žiniasklaidoje aptariamą neva visuotinio sekimo bumą Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Arimantas Dumčius išplatino pranešimą, raginantį Valstybės saugumo departamentą (VSD) reguliariai informuoti Seimą bent apie šalyje sekamų asmenų skaičių. Parlamentaras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl slaptų duomenų paviešinimo ikiteisminio tyrimo metu.
Pokalbių išklotinių saugojimas – ne sekimas
Parlamentarui taip pat nerimą kelia ir elektroninių duomenų kaupimas, kuris šiuo metu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB, plačiau žinomą „Sekimo direktyvos“ vardu, yra visuotinis. Pagal direktyvą jis reikalingas „sunkių nusikaltimų tyrimams, atskleidimui ir baudžiamajam persekiojimui“.
„Lietuvoje viešėję Briuselio atstovai mums aiškino, kad telefoninių pokalbių išklotinių duomenimis teisėsauga pasinaudos tik prieš įtariamuosius asmenis, kai kyla terorizmo ir kitas pavojus valstybei, bet tokiu atveju reikėtų tiksliai įvardinti, kokio vis dėlto lygio yra tas terorizmo pavojus Lietuvoje tam tikru momentu, kaip tai daro JAV, Didžioji Britanija“, – sakė A.Dumčius.
Kita vertus, A. Dumčius ragino skirti pokalbių išklotinių saugojimą nuo operatyvinio sekimo, vykdomo su teismo sankcija.
„Saugomos išklotinės nereiškia pokalbių pasiklausymo – jos tiesiog parodo, su kuo žmogus kalbėjosi. Esant tam tikriems įtarimams dėl jo veiklos tos išklotinės gali būti patikrintos. Tačiau pokalbių niekas neįrašinėja“, - pasakojo parlamentaras.
Gali sekti 8 tarnybos
Šiuo metu gavusios teismo sankciją asmenis sekti gali 8 tarnybos: Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Valstybės saugumo departamentas bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Devintoji, Karo policija, siekia šios teisės, tačiau ji kol kas nėra patvirtinta. Kitos tarnybos tokios operatyvinės veiklos vykdyti negali.
Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, šias institucijas kontroliuoja Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, tačiau realiai, kadangi surinkta informacija yra slapta, daugeliu atveju pačios institucijos veikia savo nuožiūra.
Surinkusios informaciją institucijos teikia analitikų apdorotas ataskaitas spendimo priėmėjams – teismams, Seimo komisijoms, kitoms žinyboms. Kas vyksta pačių operatyvinių institucijų viduje, sukontroliuoti sunku.
Ką žino tik „pienės pūkas“
Seimo Nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius pabrėžė, kad teisiškai gauti sankciją sekimui gana sudėtinga – būtina įtikinti prokurorą bei teismą. Sunkumai prasideda siekiant užtikrinti turimos informacijos kontrolę.
Nors A. Matulevičius sutiko, kad tai yra problema, jis nebuvo sužavėtas A. Dumčiaus raginimo VSD viešinti skaičių asmenų, kurių pokalbių yra klausomasi. „Svarbu ne kiek seka, svarbu, kas daroma su informacija“, - sakė parlamentaras.
A. Dumčiui susirūpinimą kelia ir tai, kad tik maždaug 1 proc. nuo bendro įrašytų pokalbių kiekio patenka kaip įrodymai į teismus. Paklaustas, kas nutinka likusiai surinktai informacijai, parlamentaras nusijuokęs atsakė: “Tik pienės pūkas težino”.
Pasak A. Matulevičiaus, surinkta ir nepanaudota informacija saugoma ją surinkusioje institucijoje, remiantis jos vidaus taisyklėmis. Bendros jos kontrolės nėra.
Kas kontroliuos seklius?..
A. Matulevičius jau nebesitiki išspręsti operatyvinių institucijų kontrolės problemos šiame Seime. „Jau nebelieka laiko, be to – ryškus parlamento susiskaldymas“, - apgailestavo politikas. Tačiau jis vylėsi, kad paliktas įdirbis padės ateinančios kadencijos parlamentarams vienaip ar kitaip išspręsti problemas.
Pasak jo, svarstant bet kokį operatyvinių institucijų veiklos apribojimo įstatymą laikomasi dviejų principų, kurie iš dalies prieštarauja vienas kitam: kad parlamentinėje respublikoje tokios žinybos turėtų būti subordinuotos parlamentui, taip pat kad jos turi būti kuo mažiau susijusios su politika.
Viena vertus, baiminamasi, kad visiškai nekontroliuojamos tarnybos gali pavirsti klanu, turinčiu galingą šantažo įrankį. Kita vertus, neaišku, ar partinė kontrolė nevestų prie politinių spekuliacijų turima informacija.
„Anksčiau kilę skandalai parodė, kad telefoninių pokalbių įrašai, o gal ir vaizdo stebėjimas staiga paviešinami dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai to prireikia kai kurioms grupuotėms“, - sakė A. Dumčius – „Tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiami duomenų apsaugos, Operatyvinės veiklos ir kiti įstatymai“.
Šiuo metu Seime siekiama įgyvendinti tarpinį variantą – sukurti specialią kontrolės instituciją prie Seimo, sudarytą iš specialistų, nepriklausančių nei parlamentui, nei žinyboms. „Tačiau iš pačių specialiųjų tarnybų atstovų noro nėra“, - konstatavo Nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas.
„Šiuo metu Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai vadovauja VSD vadovas. Pasiūlius sukurti komisiją, kurios narius skirtų Seimas, Prezidentas ir kitos institucijos, entuziazmo nebuvo“, - kalbėjo A. Matulevičius.
Jam pritarė ir A. Dumčius: „Nors VSD vadovas tvirtinamas Seimo remiantis tuo, kad informacija, su kuria ši žinyba dirba – slapta, ji nėra Seimui atskaitinga. Tai – institucija virš visų“, - kalbėjo parlamentaras, pridurdamas, kad problema ne tik VSD – sunku kontroliuoti visas sekimą galinčias vykdyti institucijas.
Už civilizacijos malonumus tenka mokėti
Šiandieninės technologijos leidžia sekti kam ir kiek laiškų žmogus rašo, ką perka ir kiek pinigų laiko savo sąskaitose.
Pasak A. Matulevičiaus, tiek mobiliųjų, tiek laidinių telefonų pasiklausyti vienodai paprasta. Tačiau jis priminė, kad mobilieji telefonai, net ir išjungti, skleidžia signalus, leidžiančius bet kuriuo metu nustatyti, kur jie yra.
„Jie – kaip švyturys“ – juokėsi parlamentaras, pridurdamas, kad už visus civilizacijos malonumus gali tekti susimokėti.
„Pripažįstu, kad problemų yra. Tačiau psichozė – blogai“, - sakė A. Matulevičius, apibendrindamas, kad šiuo metu labiausiai trūksta normalaus, kokybiško dialogo tarp institucijų.
