Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus KAM ir Lietuvos kariuomenei po buvusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko interviu laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Žurnalistai teiravosi, nuo bus pradedama įgyvendinti gynybos planus. KAM įvardijo pagrindinius aspektus, bet nenurodė, kokiu eiliškumu jie bus įgyvendinami.
„Lietuvos gynybos stiprinimo ambicijos – kariuomenės modernizacija, nacionalinės divizijos steigimas ir visuotinio šaukimo, dėl kurio turi sutarti visos politinės partijos, įvedimas, kartu su atgrasymui ir gynybai itin svarbiu pasirengimu priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje nuolatiniam buvimui – yra lygiaverčiai svarbūs“, – teigiama ministerijos atsiųstame komentare.
Nacionalinė divizija – su vokiškais tankais
Anot ministerijos, vienas kertinių Nacionalinės divizijos steigimo elementų yra būtinybė Lietuvos kariuomenę aprūpinti sunkiąja manevrinių vienetų ginkluote, įsigyjant iki šiol neturėtų tankų – vokiškuosius „Leopard 2“.
„Nuo [tankų] platformos pasirinkimo priklauso ir tolesnė Nacionalinės divizijos vystymo kryptis“, – teigia KAM.
„Taip pat, remiantis praeitą savaitę Valstybės gynimo taryboje svarstytu principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projektu, numatoma, kad pėstininkų divizija bus toliau plėtojama steigiant naujus arba stiprinant esamus Lietuvos kariuomenės karinius vienetus“, – priduriama ministerijos atsakyme.
Sausio 23 d. vykusiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje nuspręsta kad be divizijos Lietuvos kariuomenėje būtų įsteigiamas ir divizijos lygmens artilerijos pulkas, du batalionai – oro gynybos ir inžinerijos – didinami į pulkus, pildoma struktūra kitose pajėgose.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pridūrė, kad įteisinami ir nauji kariniai vienetai: Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba ir Kibernetinės gynybos valdyba. Pastaroji steigiama Ryšių ir informacinių sistemų bataliono Informacinių technologijų tarnybos pagrindu. Taip pat svarstoma Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į tankų batalioną.
Be to, VGT sutarė maždaug 2 tūkst. padidinti didžiausią galimą šaukiamų jaunuolių skaičių per metus. Numatomas ribinis šauktinių skaičius per metus yra nuo 4240 iki 7040.
Pirmieji vokiečių brigados kariai atvyks šiemet – kur priimsime?
Dar vienas didelis žingsnis – priimti vokiečių brigadą. Berlynas iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos karių ir civilių su šeimomis. Priimdama vokiečių karius, Lietuva įsipareigojo sukurti patrauklias sąlygas ir kartu su jais atvykstančių šeimų nariams: suteikti būstą, pastatyti darželius, mokyklas.
Per kiek laiko tai bus padaryta, KAM nekomentuoja. Nors pagrindiniai brigados vienetai Lietuvoje pasirodys po dvejų metų, o pirmieji kariai atvyks jau šiemet, dėl infrastruktūros vokiečių kariams kol kas vyksta ne realūs darbai, o diskusijos.
„Pagrindinių brigados vienetų persikėlimas numatomas 2025-2026 m., kai bus sukurta reikiama infrastruktūra. Kaip numatyta įgyvendinimo plane, per pirmąjį šių metų ketvirtį bus sutarti konkretūs infrastruktūros, visų pirma – karinės, poreikiai, tai yra pagrindinis veikiančios Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų Jungtinės darbo grupės darbas šiuo metu“, – teigia KAM.
Ministerijos duomenimis, pirmieji Vokietijos brigados kariai turėtų atvykti antrąjį šių metų ketvirtį, o visa brigada turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą iki 2027 m. pabaigos.
Pasirengimą Vokietijos brigados priėmimui koordinuos Vyriausybės sudaryta premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama komisija.
Kuo ir kaip aprūpiname kariuomenę?
Ir buvęs kariuomenės vadas V. Žukas, ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad Lietuvos kariuomenė yra neaprūpinta: trūksta ir šarvuotos technikos, ir atsargų, ir artilerijos priemonių. Tačiau KAM atkerta, kad „Lietuvos kariuomenė visada turėjo ir turi sukauptą atsargų rezervą“.
„Apie konkrečius sukauptus amunicijos ir ginkluotės skaičius informacija neskelbiama, tačiau svarbu paminėti, kad vykdant nuolatinį karinį rengimą ir didinant rezervo karių skaičių natūraliai didėja poreikis atsargų rezervą atstatyti, didinti ir atnaujinti“, – rašo ministerija.
KAM tikina, jog Lietuvos kariuomenė turi pajėgumų įgyvendinti vystymo planus, kurių pagrindu yra įsigyjamos ginklų sistemos, taip pat turi konkrečius atsargų poreikius, kurie atitinkamai yra pildomi pagal Lietuvos kariuomenei skiriamus asignavimus.
„Atsargų rezervo kaupimas yra nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas, jo sparta ir apimtis tiesiogiai susijusi su turimais finansiniais ištekliais“, – pažymi ministerija.
Per ateinantį dešimtmetį KAM karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad įsigyti naujos ir pagal ankstesnius planus numatytos ginkluotės bei karinės technikos leidžia didėjantis gynybos biudžetas.
Buvęs kariuomenės vadas V. Žukas: visko iš karto padaryti nepavyks
Daug metų kariuomenei atidavęs generolas leitenantas V. Žukas stebėjosi aukščiausių šalies politikų blaškymusi ir negebėjimu nusistatyti svarbiausių prioritetų, ko mūsų šaliai reikia pirmiausia, kad galėtume apsiginti nuo galimo Rusijos užpuolimo.
Buvęs kariuomenės vadas teigė, kad pirmiausia Lietuvai reikia nusistatyti prioritetus, o ne bandyti viską padaryti iš karto, vienu metu.
„Turi būti aiškūs prioritetai, ką mes norime pasiekti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, koks yra planas, koks yra sumanymas, koks yra gynybos planas ir kaip jis turi būti nuosekliai finansuojamas. Yra daug dalykų, apie kuriuos mes paskutiniu metu kalbame.
Kalbame apie tai, kad turi būti visuotinis šaukimas, kad Vokietijos brigada turi būti dislokuota čia, kalbame apie diviziją, kuri turi būti sukurta, kalbame apie tankų batalioną, kalbame apie daug dalykų, bet viskas turi būti pagrįsta pinigais, ne vien tik populistiniai pasakymais, kad mes dabar darysime viską iš karto, o ką jūs darysite iš karto, nuo ko jūs pradėsite? Ar jūs pradėsite nuo vokiečių brigados, ar pradėsite nuo visuotinio šaukimo?“, – stebėjosi Vytautas Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas tikino, kad jis nėra nusiteikęs prieš siūlomus projektus, tačiau pabrėžia, kad visų iš karto padaryti Lietuvai nepavyks.
„Visuotinis šaukimas yra gerai, ar jūs dabar vokiečių brigadą vystysite, jūs norite, kad čia būtų amerikiečiai, tai amerikiečiams reikia karinį miestelį statyti. Jūs norite pirkti tankus, jūs norite turėti diviziją – visko iš karto padaryti nebus įmanoma, reikia pradėti nuo kažko, kažkas turi būti išdėstyta laike“, – tvirtino Vytautas Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas abejojo ar vos per kelerius Lietuva suspės pastatyti ir įrengti karinį miestelį vokiečiams.
„Jūs nepastatysite to karinio miestelio, jūs turite pastatyti butus šeimoms, pastatyti ligonines, mokyklas. Ką mes matome, kad užuot turėję tą 10 dienų, priešakinę vadavietę, visas atsargas ir ginkluotę čia Lietuvoje, o personalas čia galėjo atvažiuoti mokytis, dabar turėsime perkelti visas Vokietijos šeimas čia į Lietuvą, pastatyti jiems butus. Kitaip tariant. šimtus milijonų mes turėsime investuoti į infrastruktūrą, į betoną, į karinių dalinių statybą ir perkelti tą visą Vokietijos brigadą su šeimomis, ar to iš tikrųjų reikėjo?“, – klausė Vytautas Žukas.
Kariuomenei trūksta ir atsargų, ir ginkluotės
Generolas leitenantas stebisi Lietuvos aukščiausių politikų blaškymusi ir nesugebėjimu pirmiausia pasirūpinti reguliariąja kariuomene, mat, pasak buvusio kariuomenės vado, mūsų kariams dar daug ko trūksta, kad kilus pavojui ji galėtų stoti į kovą su priešu.
„Trūksta ir atsargų, ir ginkluotės – yra tie planai ir dėl artilerijos įsigijimo, ir dėl dronų įsigijimo, ir dėl šarvuotų pėstininkų kovos mašinų įsigijimo, viskas ne iš karto, vėl nusikelia kelis metus į priekį, bet galbūt prioritetas galėtų būti dabartinės kariuomenės pilnas aprūpinimas, apginklavimas ir atsargų sukaupimas aktyviam rezervui“, – tvirtina Vytautas Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas sako, netikintis, kad politikams pavyks įgyvendinti dabar išsikeltus tikslus. Tai, anot pašnekovo, lemia aiškių prioritetų nebuvimas.
„Kalbama, kad reikia visa tai padaryti. Gerai, nuo ko pradedate, kur pinigai, ką jūs pradėsite pirmoje eilėje statyti ir finansuoti? Ar ginkluotę pirkti, ar šauktiniams kareivines statyti, ar vokiečių brigadai butus statyti? Niekas nėra aišku ir dabar po dviejų metų Vokietijos brigada turi būti čia. Ką tai reiškia, kad reikia pastatyti du karinius miestelius, reikia pastatyti 3000 butų, ką jūs čia iki 2025 metų pastatysite?
Tai yra niekai, aš tuo netikiu, aš asmeniškai netikiu, kad jūs galite pasiekti tų tikslų. Jūs tik dabar pradėjote rinktis ir tartis ką daryti, partijos susitarimas, nuo ko pradėti. Nereikia uždeklaruoti tų dalykų, kad darome viską vienu metu. Suprantama, kad viską reikia padaryti, bet reikia apsispręsti, nuo ko pradedate ir kas yra skaudžiausia, ir kaip išdėstysime visa tai laiko perspektyvoje“, – sakė Vytautas Žukas.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ Vytautas Žukas kalbėjo ne tik apie Lietuvos kariuomenės pasirengimą ir prioritetus, bet ir apie neišvengiamą Rusijos karą su NATO, apie silpniausias NATO vietas, galimą Baltijos šalių puolimą ir Vakarų pasirengimą karui su Rusija.
Kariuomenė neaprūpinta, politikai neranda sutarimo
V. Žukui antrino atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, pridurdamas, kad Lietuvai trūksta aiškios vizijos ir prioritetų.
„Būtina vizija. Vizija yra tai, ką mes vystome. Ją aš buvau garsiai įvardijęs, t. y. iš vieno mūšio kariuomenės pareiname į karą (atremti – red. past.) gebančią kariuomenę. Tai reiškia, kariuomenė turi generuotis rezervo ir atsargų prasme. Ši vizija iš esmės atitinka tai, ką generolas Žukas kalba. Manyčiau, kad ji reikalinga, kad geriau veiktų kaip sutelkiamasis veiksnys“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo V. Malinionis.
V. Malinionis pabrėžė, kad mūsų kariuomenė neaprūpinta: trūksta ir šarvuotos technikos, ir atsargų, ir artilerijos priemonių. Vis dėlto aiškaus susitarimo, kaip bus sprendžiama ši problema, atrodo, nėra nei tarp politikų, nei kariuomenėje. Vietoje to – keli ambicingi projektai vienu metu.
„Dabar daug blaškymosi. <...> Nėra kietos pozicijos: reikia to ir ano, bet prioritetas yra štai kas. Aš visiškai sutinku su generolu Žuku, kad reikia užpildyti ir išvystyti esamas pajėgas, o tada galima galvoti ir apie kitus pajėgumus. Nes dabartinės pajėgos, kurioms, jeigu kažkas atsitiktų, reikėtų stoti į mūšį, nėra visiškai aprūpintos. Taigi dabar mes neturėtume kalbėti apie tankus, o apie tai, ką reikia užpildyti artimiausioje perspektyvoje. Visas planas yra geras, bet prioritetų eiliškumas turi būti labai aiškus“, – teigė atsargos pulikininkas.
Pasak V. Malinionio, reikėtų turėti bent turėti 2–3 metų prioritetinį planą su aiškiai laike išdėstytais veiksmais.
„Žukas, sakydamas, kad visko vienu metu padaryti neįmanoma ir mes nepadarysime, yra teisus. Pritariu, kad turi būti 2–3, daugiausiai 4 metų planas, kas turi atsirasti trumpuoju laikotarpiu. Grėsmės dabar yra didelės, todėl aiškus prioritetinis planas turi būti“, – komentavo atsargos pulkininkas.
Apginkluoti reikia ir aktyvųjį rezervą
Interviu naujienų portalui tv3.lt V. Žukas kaip vieną iš prioritetų įvardijo ne tik esamų karių, bet ir rezervistų aprūpinimą bei rengimą.
„Aš imčiausi dabar egzistuojančios reguliariosios kariuomenės pilno apginklavimo visomis reikalingomis priemonėmis, visais reikalingais ginklais, sukaupti visas reikalingas atsargas ir taip pat pasiruošti ir sukaupti visas reikalingas atsargas aktyviajam rezervui. Tai šiuo metu kariuomenėje tarnauja apie 20 tūkst. karių, aktyviajame rezerve panašiai, tai mes tą 50 tūkst. karių, kurie dabar stovi pirmose linijoje turime apginkluoti ir aprūpinti, o ne kalbėti apie visuotinį šaukimą, apie tolimesnes perspektyvas.
Jeigu jūs kalbate, politikai, kad mes turime 3-4 metus, tai tada ir darykime, aprūpinkime tą, ką konkrečiai turime, kas ne sąrašuose yra, ne kažkur kažkada tarnavę žmonės ir kuriuos mes kažkada galėsime pakviesti iš rezervo, bet aprūpinkime tuos, kurie šiandieną stovi pirmose eilėse, kurie rytoj gali išvažiuoti iš kareivinių“, – teigė Vytautas Žukas.
Savo ruožtu V. Malinionis pabrėžė, kad rezervo karius reikia ne bandyti, o iš tiesų suburti ir su jais dirbti.
„[Žukas] kalbėjo, kad kai jis buvo kariuomenės vadu, bandė surinkti rezervistus, bet jam neišėjo. Čia yra problema – reikia ne bandyti, o imti ir juos organizuoti. Be abejo, aprūpinti ir apginkluoti turi būti aktyvūs rezervistai, bet su parengtu rezervu irgi reikia nuolatos dirbti. Nesutinku, kad į jį nereikia kreipti dėmesio.
Dabar yra apie 80 tūkst. parengtų rezervistų, kuriuos reikia burti prie vadinamųjų komendantinių vienetų. Tai irgi turėtų būti prioritetas ir tą, manyčiau, reikėtų daryti jau dabar. Net jeigu neturime kuo jų apginkluoti ir aprūpinti (kadangi jie yra neprioritetiniai – neaktyvūs – rezervistai), vis tiek su jais reikia dirbti ir juos organizuoti“, – sakė atsargos pulkininkas.
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas numato, kad išleidžiami į atsargą tikrosios karo tarnybos kariai skiriami į aktyvųjį rezervą, kuriame karys išbūna iki 10 metų.
Aktyviojo rezervo kariai pratybose ar mokymuose dalyvauja nuo 20 iki 60 dienų per 10 metų tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpį. Atrinktiems aktyviojo rezervo kariams siunčiami nurodymai atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį, kur atitinkantys reikalavimus bei patikrinti Karinės medicinos ekspertizės komisijos kariai, gauna nurodymus vykti į pratybas ir mokymus kariniuose vienetuose, kuriuose atnaujins žinias ir įgūdžius.
MES NETURIM AUTORITETO!
KURISNPASAKYTU BUS TAIP IR KITAIP, IR MES NAUDOSIM TA FUNKCIJA TAI PALAIKYTI.
DABAR BROYLERIO ATMATOS KAZKA BURIA UZ KAMPO, PRAPISA VISUS PINIGUS KAZINO.... IR SAKO NER PINIGU???
PAMIRSOT KAD PAKELET ZEMES MOKESTI? KURUI AKCIZA? INFLECIJA BUVO PATI DIDZIAUSIA PVM SURINKIMAS PATS DIDZIAUSIAS ISTORIJOJ.
KUR PINIGAI? KAIP PER ZINES MIELA SKAISTE AR KOKIA TEN "SUKOMBINUOSIM" PINIGUS. O GAL JAU ISKOMBINAVOT.
SLYKSTUS VAGYS.
Reikia pastatyt didele dronu gamykla idarbinti tukstancius zmoniu ir tada per metus ko gero net nesugebes pavogt tiek kiek planuoja pavogt nuo 1 tanko ....o tanku tai pirks 45 ... tai va tokie reikalai .
