„Reikia pasakyti, kad Rusija vykdo du procesus vienu metu. T.y. telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – kalbėjo E. Paulavičius.
Anot AOTD vadovo, Rusijos režimo prioritetas šiuo metu yra nepralaimėti karo Ukrainoje, todėl tam Kremlius teikia „didžiulius resursus“.
„Rusija turi tikslą atkurti sumažėjusius pajėgumus vakarų kryptimi, todėl planuoja ilgalaikį pajėgų didinimą. Tam numatomi infrastruktūros, dalinių plėtros procesai, kurie jau yra prasidėję ir tęsis ateinančiais metais“, – teigė E. Paulavičius.
AOTD vadovas pridūrė, kad Baltarusija išlieka priklausoma nuo Rusijos valios ir sprendimų (ypač karinėje srityje) ir vertintina kaip saugumo padėtį regione destabilizuojantis faktorius.
K. Budrys: Lietuvai tiesioginio karinio pavojaus nėra, bet grėsme išlieka Rusija
Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patikino, kad Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra, bet visam NATO aljansui grėsme išlieka Rusija.
„Galima konstatuoti, kad esminių didelių pokyčių vertinant artimiausio laikotarpio karines grėsmes Lietuvai, jų nėra, tačiau, žinoma, tiesiogine karine grėsme visam Aljansui išlieka Rusija“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Jo teigimu, VGT nariai sutarė, kad Lietuvai privalu ir planuoti įvairius veiksmus įvairių saugumo scenarijų atveju.
„Lietuvos saugumo situacija šiuo metu priklauso ne tik nuo karo Ukrainoje dinamikos, bet ir nuo įvykių kituose regionuose, ir globaliai. Taip bus ir ateityje“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Darius Jauniškis tvirtino, kad nėra požymių, jog karas Ukrainoje būtų įšaldytas.
VGT sutarė kuriamai divizijai pirkti vokiškų tankų „Leopard 2“
Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sakė K. Budrys.
„Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio sakė prezidento patarėjas.
Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintojais ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.
K. Budrio teigimu, VGT taip pat sutarė, kad be divizijos yra įsteigiamas ir divizijos lygmens artilerijos pulkas, du batalionai – oro gynybos ir inžinerijos – didinami į pulkus, pildoma struktūra kitose pajėgose.
„Karinėse jūrų pajėgose yra įsteigiama uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, – sakė patarėjas. – Dar yra papildomai įsteigiama Kibernetinės gynybos valdyba, daromi kiti pakeitimai.“
Sausio 23 d. G. Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį. Reguliariame posėdyje VGT nariai susipažino su strateginiu žvalgybos tarnybų grėsmių vertinimu, svarstė principinę krašto apsaugos sistemos struktūrą, vertino pėstininkų divizijos pajėgumų įsigijimų ekonomines (pramonines) ir finansines alternatyvas.
