EK antradienį paskelbė, jog Lietuva, vertinant dabartinį 2016 m. valstybės biudžeto projektą, gali neįvykdyti savo įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Briuselio vertinimu, Lietuvos Vyriausybė pernelyg optimistiškai prognozuoja šalies ekonomikos augimą.
EK pažymi, kad, sprendžiant iš rudens prognozių, Lietuvai šiemet nepavyks priartėti prie vidutinio laikotarpio tikslo, numatančio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, o kitais metais planuojamas didelis nuokrypis nuo šio tikslo.
Neigiama EK išvada – jau antrasis antausis valdančiųjų suprojektuotam kitų metų valstybės biudžetui. Valstybės kontrolė pirmadienį pareiškė, kad šalis susiduria su valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 BVP.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos 2016 metais sieks 8,004 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau šiemet), išlaidos – 8,655 mlrd. eurų (3,1 proc. daugiau), deficitas - 651,5 mln. eurų (59,6 proc. daugiau).
Taisyti neketina
Socialdemokratų lyderis, ministras pirmininkas A. Butkevičius, reaguodamas į EK išvadas apie 2016 m. biudžeto projektą, rėžė, jog projektas taisomas pagal Briuselio rekomendacijas nebus.
„Manau, jokių grėsmių nebus [...]. Kol kas nieko netaisysime. Apie tai informuosiu Europos Komisijos prezidentą Žaną Klodą Junkerį“, – sakė A. Butkevičius.
Pasak premjero, EK prie biudžeto pajamų nepriskaičiuoja įplaukų, kurias Lietuva tikisi surinkti iš geresnio mokesčių administravimo.
„Kitais metais, dėl to, kad diegiama išmanioji mokesčių administravimo sistema, tikimės gauti dar papildomai maždaug apie 250 mln. litų. Visa šita suma nėra įskaičiuota, Europos Komisijai vertinant mūsų surenkamas kitais metais pajamas. Tai manau, kad jokių grėsmių nebus“, – sakė A. Butkevičius.
Ragina nusiimti rožinius akinius
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis, parlamentaras Eligijus Masiulis, reaguodamas į premjero A. Butkevičiaus pareiškimus apie tai, kad biudžeto projektas nebus taisomas pagal EK pastabas, neslėpė pasipiktinimo.
„Tikrai toks kalbėjimas yra labai neatsakingas, nepagrįstas jokiais realiais argumentais. Deja, tačiau socialdemokratai kartoja panašų scenarijų, koks jau buvo 2008 metų G. Kirkilo Vyriausybės ir R. Šadžiui einant finansų ministro pareigas, kad nebuvo kreipiamas dėmesys į ekspertų ir analitikų raginimus koreguoti biudžeto išlaidas, atsižvelgiant ekonomines aktualijas ir mažėjančius ekonomikos augimo tempus.
Dabar matosi, kad vyksiantys 2016 metų Seimo rinkimai vėl gundo socialdemokratus išlaidauti ne pagal valstybės galimybes“, – portalui tv3.lt sakė E. Masiulis.
Liberalo teigimu, Vyriausybės vadovas turėtų ryžtingai imtis valstybės išlaidų mažinimo, o ne kalbėti apie mistiškas įplaukas į šalies iždą. E. Masiulis neslėpė, kad liberalai nepritars kitų metų biudžeto projektui Seime, jei jis nebus pakoreguotas.
Mes nenorime, kad ateinančiai Vyriausybei, kuri pradės darbą po metų, būtų paliktos įvairios finansinės bombos arba finansinis nestabilumas. [...]
Jeigu nebus pakoreguotas biudžetas, tai mes vienareikšmiškai nepritarsime biudžetui. Mes jau sakėme, kad biudžetas yra per daug rožinėmis spalvomis piešiamas, todėl reikia nusiimti tuos rožinius akinius ir žiūrėti gyvenimui į akis. Negalima gyventi vien tik skolom ir taškytis pinigais prieš rinkimus, žinant, kad tų pinigų tiek nebus, kiek pažadų jau yra duota“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Mato priešrinkiminį šou
Panašiai apie ministro pirmininko kalbas apie tai, kad kitų metų biudžeto projektas nebus keičiamas kalbėjo ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
„Jeigu premjeras veiktų atsakingai, tai, pirmiausia, jis pavestų Finansų ministerijai, savo patarėjams, finansų specialistams labai įdėmiai išnagrinėti Valstybės kontrolės išvadas ir dar kartą įvertinti prognozes dėl kitų metų biudžeto įplaukų.
Dabar tokie skubūs pareiškimai, kur vartojamos tokios gana stambios, kategoriškos frazės įrodo, kad gali būti, kad būtent yra politiškai duoti nurodymai, kad reikia „tiek ir tiek įplaukų pavaizduoti“, nesiremiant rimtomis ekspertinėmis išvadomis“, – portalui tv3.lt aiškino J. Razma.
„Aš prognozuoju, kad konservatorių frakcija būtų biudžeto projektui nepritarianti“, – sakė TS-LKD atstovas paklaustas, ar konservatoriai ketina nepritarti 2016 m. biudžeto projektui, jei jis nebus keičiamas.
J. Razma neslėpė manantis, jog kitų metų biudžeto turinys tik įrodo, kad valdantieji ruošiasi 2016 m. rinkimams.
Per pirmuosius trejus valdymo metus pensijos nė kiek nebuvo didinamos, o dabar didinamos vidutiniškai nors 8 eurais. Minimalios algos kėlimai ar bent paskutiniai pažadai kelti nuo metų vidurio yra grįsti vienu iš valdančiųjų – Darbo partijos – šantažu.
Atlyginimų didinimai labai reikalingi ir kultūros, ir socialiniams darbuotojams, bet, prisiminkime, kad ankstesniais metais kultūros darbuotojų atlyginimai būdavo didinami tik Seimui, tai yra kai kuriems valdantiesiems su opozicija balsavus, o dabar tai jau yra pačios Vyriausybės padaromi sprendimai. Šiuo atveju tai yra geri sprendimai, bet tik rinkimai priverčia būti Vyriausybę šiek tiek socialiai jautresnę“, – komentavo konservatorius.
Ekonomistas: valios koreguoti biudžetą nėra ir aišku, kodėl
Portalo tv3.lt kalbintas banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad tiek EK, tiek ir Valstybės kontrolės išvados dėl valstybės biudžeto projekto yra rekomendacinio pobūdžio, taigi Vyriausybė sprendžia, ar į jas atsižvelgti. N. Mačiulio teigimu, iš esmės šiuo metu biudžeto deficitas Lietuvai nėra ekonomiškai žalingas.
„Šitoje situacijoje sprendimo būdas yra skolintis daugiau negu yra suplanuota. Vyriausybės nuomone, kaip aš suprantu, tai nėra didelė problema, nes valstybė skolinasi trumpam laikotarpiui praktiškai už nulines palūkanas, ilgesniam laikotarpiui jos gali būti didesnės. [...] Galima būtų kalbėti apie riziką, kad padidės valstybės skolinimosi kaina, bet Lietuvos skolos ir BVP santykis yra viena iš mažiausių Europos Sąjungoje“, – aiškino ekonomistas.
„Čia ekonominės rizikos aš neįžvelgiu. Čia galima diskutuoti tik apie tai, kad nėra valios laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti mažesnį struktūrinį biudžeto deficitą. Bet mes suprantame, kodėl tos valios nėra. Ką reikštų sprendimas koreguoti biudžetą? Didinti mokesčius arba mažinti kažkokias išlaidas, o kokia Vyriausybė tai norėtų daryti, artėjant Seimo rinkimams?“, – svarstė N. Mačiulis.
