Antstoliai įspėja, kad net ir prieš kelias dešimtis metų įgytos skolos niekur nedingsta ir baudas vis vien anksčiau ar vėliau teks sumokėti. Jei antstolis bent kas dvejus metus atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, baudos gyventojus gali pasivyti net iš praėjusio amžiaus.
Gavo krūvą baudų iš jaunystės
Į tokią situaciją papuolė portalo tv3.lt skaitytojas Gediminas. Vyras jau ne vienerius metus dirba užsienyje, o neseniai su šeima nusprendė pasiimti paskolą būstui pirkti. Tam jam reikėjo atsidaryti banko sąskaitą Lietuvoje.
„Atsidarėm sąskaitą, bankas patikrino viską, viskas gerai, kaip ir švarus, baltas lapas. Vieną dieną skambina iš banko, sako, jūsų sąskaita užblokuota. Sakau, kas yra? Sako, kad antstolis“, – tv3.lt pasakoja Gediminas.
Vyrui susisiekus su antstoliu paaiškėjo, kad jis turi krūvą nesumokėtų baudų. Kaip sako Gediminas, jis turėjo sumokėti baudas už prieš 15–20 metų viršytą greitį, už tai, kad jaunystėje važiavo be diržo ir t.t. Kaip sako Gediminas, susikaupė tiek baudų, kad sumokėti reikėjo maždaug 560 eurų sumą.
„Susisiekiau su antstoliu, tai ir paaiškino man, kad yra bauda iš tokių ir tokių metų. O viskas čia buvo prieš 15 ar 20 metų, pasirodo, tos baudos niekur nedingo. Jis vieną kartą metuose tikrino, ta diena sutapo, paukšt, atidaryta ir aš esu jau legalus, Lietuvoje, tad užblokavo sąskaitas. Ir susimokėjau už visas tas jaunystės baikas“, – sako Gediminas.
Vyras sako nežinojęs, kad turi šitiek sukauptų baudų ir apie jas pirmą kartą išgirdęs tik sąskaitą užblokavus ir susisiekus su antstoliu.
Senaties terminas išnyksta
Administracinės nuobaudos už padarytus pažeidimus gyventojams turi būti pritaikytos per dvejus metus nuo nusižengimo padarymo – toks yra senaties terminas.
Tačiau kaip sako Lietuvos antstolių prezidiumo narė antstolė Sonata Vaicekauskienė, jei su asmens byla ne mažiau nei kas dveji metai yra atliekami procesiniai veiksmai, senaties terminas netenka prasmės.
„Tikrinama, ar žmogus dirba, ar sąskaitas turi. Sąskaita gali būti areštuota netgi jau kokį dešimt metų, bet jeigu joje joks veiksmas nevyksta, jokios piniginės lėšos nepatenka, tai tas areštas kabo.
Būna, žmonės turi po keturias, po aštuonias sąskaitas ir paskui netyčia kokie pinigėliai įkrenta ar patys kada nori sąskaitas užsidaryti, tada jau pamato. Bet jeigu jokie piniginiai srautai sąskaitose nevaikšto, tie areštai ir būna uždėti eilę metų.
Kiekvienas antstolis savo bylose kas tam tikrą laiką atlieka patikras. Patikrina, ar žmogus įsidarbino, ar turto įsigijo, gal paveldėjo. Dabar antstolių informacinė sistema, ta pinigų nurašymo sistema, jeigu yra areštuojama, skolininko visos sąskaitos, ne kiekviena atskirai, o visos sąskaitos areštuojamos į ateitį. Jeigu atidaro kažkokiam banke sąskaitą, automatiškai užsideda areštas ir nusirašo tos piniginės lėšos“, – tv3.lt aiškina S. Vaicekauskienė.
Ne pirmas atvejis
Antstolė pasakoja savo darbo patirtyje mačiusi įvairių situacijų. Pašnekovė sako pati neseniai išieškojusi dar praėjusio amžiaus skolas. Pasak S. Vaicekauskienės, šiuo metu antstoliai gali prieiti prie daugiau duomenų, tad ir skolas antstoliams šiuo metu jau yra lengviau išieškoti.
S. Vaicekauskienė sako, kad jei prieš maždaug ketverius metus niekas nebūtų pagalvojęs, jog antstoliai galės areštuoti „Revolut“ sąskaitas, šiuo metu tai padaryti jau gali.
„Buvo labai patogus momentas, kai visi, dirbdami užsienyje buvo atsidarę sąskaitas „Revolut“ ir Lietuvos antstoliai negalėjo (jų areštuoti – aut. past.). Dabar jau porą metų Lietuvos antstoliai gali areštuoti „Revolut“ sąskaitas. Žinokite, visiems grįžo atmintis, visi prisiminė.
Yra daug žmonių, išvažiavusių dirbti ir turinčių skolų daugiau mažiau. Jie patys grįžta į Lietuvą visam laikui, nori tvarkytis gyvenimą, imtis paskolas ar kažką tokio ir jie patys skambina, kiek yra susikaupę, kad jų kredito istorija būtų graži, tvarkinga. Iš tikrųjų, žmonės pastoviam gyvenimui į Lietuvą grįžta, tikrai nori susitvarkyti ir susitvarko.
Visi 100 proc. jas (skolas – aut. past.) žino. Juolab, kad viena, gal netyčia ką pamiršo, bet jei jų susikaupė keletas, tai faktas, kad žmogus žinojo“, – komentuoja S. Vaicekauskienė.
Paklausta, ar nemano, kad tai, jog dalis gyventojų skolų lieka nesumokėtos dėl tos priežasties, kad antstoliai negali prieiti prie visų duomenų, nėra sistemos spraga, S. Vaicekauskienė teigia, kad sužiūrėti visus emigrantus būtų sunku.
„Žmogus dirba užsienyje, tų užsienių yra ne vienas. Kas dirba Anglijoje, kas dirba Norvegijoje, įvairios šalys. Jeigu žmogus dirba užsienyje per Lietuvos kompaniją, tai antstolis viską mato „Sodroje“. Bet didžioji dalis išvažiavę, ne paslaptis, ten darbuojasi nelegaliai.
Šitos galimybės šiai dienai kol kas antstolis neturi matyti, kad žmogus dirba užsienyje. Matosi, kad išvykę, deklaravę savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, JAV, Norvegiją, būna Registrų centre gyventojų registre tai užfiksuota.
Būna, kad skolininkai užsifiksuoja, kad jie išvyko į užsienį, bet jei puikiai vaikšto po Lietuvą. Tam, kad nemokėtų kažkokių komunalinių mokesčių, užsideklaruoji, kad išvykęs į užsienį, tada nereikia mokėti tam tikrų komunalinių mokesčių. Arba grįžta ir pamiršta atgal prisideklaruoti Lietuvoje“, – sako S. Vaicekauskienė.
Už skolų išieškojimą tenka susimokėti gyventojui
Lietuvos Antstolių rūmų interneto svetainėje nurodoma, kad gyventojui, kuris turi antstolių išieškomų skolų, be to, kad teks padengti jas, dar reikės sumokėti ir už jų išieškojimą.
Sprendimo vykdymo išlaidos būna pradedamos skaičiuoti iš karto po to, kai vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui.
„Galutinė mokėtinų išlaidų suma priklauso nuo atliktų procesinių veiksmų kiekio ir sudėtingumo – kuo daugiau veiksmų tenka atlikti antstoliui, tuo didesnės susidaro vykdymo išlaidos.
Jeigu vykdomasis raštas jau pateiktas antstoliui, patartina kuo skubiau susimokėti skolą ir pradiniame išieškojimo etape susidariusias vykdymo išlaidas, o jei sumokėti iš karto nėra galimybės, reikėtų tartis su išieškotoju ir antstoliu dėl skolos mokėjimo dalimis ir suteikti antstoliui visą informaciją apie savo turtinę padėtį“, – nurodo Antstolių rūmai.
Sprendimo vykdymo išlaidos būna pradedamos skaičiuoti iš karto po to, kai vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui.
„Galutinė mokėtinų išlaidų suma priklauso nuo atliktų procesinių veiksmų kiekio ir sudėtingumo – kuo daugiau veiksmų tenka atlikti antstoliui, tuo didesnės susidaro vykdymo išlaidos.
Jeigu vykdomasis raštas jau pateiktas antstoliui, patartina kuo skubiau susimokėti skolą ir pradiniame išieškojimo etape susidariusias vykdymo išlaidas, o jei sumokėti iš karto nėra galimybės, reikėtų tartis su išieškotoju ir antstoliu dėl skolos mokėjimo dalimis ir suteikti antstoliui visą informaciją apie savo turtinę padėtį“, – nurodo Antstolių rūmai.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, atlygis antstoliui už skolos išieškojimą gali siekti nuo 8 eurų iki kelių tūkstančių. Be to dar reikia mokėti nuo 12 iki 220 eurų administracinį mokestį. Tikslios administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui sumos nurodomos Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Daugiau atsakymų į aktualius skolų išieškojimo klausimus pateikiama Lietuvos Antstolių rūmų svetainėje.
