Vilnietė Elena pasakojo, kad porą kartų buvo išsikvietusi santechniką, kuris taisė gedimus vonioje.
„Už atliktus darbus aš jam sumokėjau. Atvykęs trečiąjį kartą jis tikino, kad reikės keisti keletą dalių, jos kainuos 500 eurų. Aš jam daviau pinigus, o jis man paliko skolos raštelį.
Tačiau praėjo keletas mėnesių, tačiau santechnikas nesirodė. Į skambučius irgi neatsakė. Kreipiausi į policiją ir sužinojau, kad pinigus galiu atgauti tik teismo keliu. Tačiau laimei, jo neprireikė. Galiausiai prisiskambinau santechnikui ir pinigus iš jo atgavau. Bet jo paslaugų atsisakiau“, – pasakojo moteris.
Elena tikina, kad pasimokė, daugiau pinigų niekam neketina skolinti.
„Noriu perspėti ir kitus, kad jie nepasitikėtų nepažįstamais žmonėmis. Netgi su skolos rašteliu pavojinga skolinti pinigus, nežinia kiek užtruks teismo procesas ir kiek reikės laukti, kol išeis susigrąžinti pinigus“, – sakė moteris.
Žodiniu susitarimu ragina nepasitikėti
„Ellex Valiunas“ advokato Rapolo Kasparavičiaus teigimu, jeigu žmogus nori dokumento, kuris įrodytų, kad jis paskolino, o kitas žmogus gavo pinigus, pakanka pasirašyti skolos patvirtinimo raštelį. Tokiam rašteliui nereikia juridinio patvirtinimo.
„Jame būtina nurodyti asmenų duomenis, sumą, kuri buvo paskolinta, jeigu pinigai buvo pervesti bankiniu pavedimu, galima pridėti jo kopiją.
Dažnai matome situacijų, kad kai žmonės paskolina grynuosius pinigus, susitaria dėl skolos grąžinimo žodžiu ir vėliau turi problemų. Ypač tais atvejais, kai pasiskolinęs žmogus nėra sąžiningas ir tvirtina, kad negavo pinigų. Tokiais atvejais skolos rašteliai atima galimybę kitai šaliai tvirtinti, kad pinigų negavo“, – pasakojo advokatas.
Anot jo, geriausia pasirašyti elektroniniu parašu.
„Juk suraičius parašą rašikliu, gali atsirasti sakančių, kad parašas ne jo ar padirbtas. O elektroninio parašo taip paprastai užginčyti negalima“, – teigė R. Kasparavičius.
Juridinės skolos sutartys
Anot advokato, skolinant pinigus galima rinktis ir kitokias sutartis, kurios yra tvirtinamos teisininkų, pavyzdžiui, vekselis.
„Tai yra vertybinis popierius. Jo turiniui taikomi griežti reikalavimai. Šio dokumento privalumas tas, kad laiku neatgavus skolos galima kreiptis pas notarą. Šis skolininkui siunčia įspėjimą. Jeigu skolininkas per sutartą laikotarpį nesumoka, tada notaras išrašo vykdomąjį išrašą, su kuriuo skolos davėjas gali kreiptis pas antstolį. O šis jau gali areštuoti skolininko turtą.
Su skolos rašteliu to padaryti negalima. Tektų bendra tvarka kreiptis į teismą. Tada reiktų kreiptis ir į advokatą. Toks skolos išieškojimas gali užtrukti ilgiau ir kainuoti daugiau“, – pasakojo advokatas.
Dar, anot jo, galima sudaryti ir paskolos sutartį.
„Sudarant šią sutartį reikėtų smulkiai viską susirašyti, kokios palūkanos, kada jos mokamos ir pan. iki kada paskola turi būti grąžinta. Pasirašant šią sutartį svarbu, kad būtų dokumentas patvirtinantis, kad žmogus pinigus gavo. Pavyzdžiui, banko išrašą“, – aiškino R. Kasparavičius
Vietoje skolos raštelio siūlo rinktis vekselį
Antstolio Dariaus Blizniko teigimu, visais atvejais, kai norima užfiksuoti skolinius įsipareigojimus tarp draugų, kaimynų ar pažįstamų, vis tik vietoje skolos raštelio naudingiau pasirašyti paprastąjį vekselį.
„Jeigu pinigai negrąžinami sutartu laiku, vekselis padeda išvengti bylinėjimosi procedūrų ir teismo išlaidų. O skolos raštelis viso labo yra tik pagrindas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir tik sulaukus palankaus teismo sprendimo galima inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą.
O tinkamai surašytas vekselis yra gana patikimas prievolės užtikrinimo būdas. Tai vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Jeigu skolininkas laiku neatsiskaito, vekselio davėjas gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo skolai išieškoti. Vykdomąjį įrašą pateikus antstoliui, pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.
Rizika nesusigrąžinti reikalaujamų pinigų kreditoriui kyla tik tokiais atvejais, kai skolininkas neturi jokių pajamų ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą“, – aiškino antstolis.
Anot jo, antstoliams tenka išieškoti pačias įvairiausias skolas fizinių asmenų naudai: tai ir nesumokėtas atlyginimas, ir išlaikymo išmokos (alimentai) vaikams, ir nusikaltimais padarytos žalos kompensacijos, ir skolos už suteiktas paslaugas, ir vekselių davėjų nesumokėtos pinigų sumos, ir dar daugybė kitų.
Lietuvių skolos mažėja
Antstolių rūmų duomenimis, 2020 m. kreditoriai antstoliams pateikė 198,6 tūkst. naujų prašymų priverstinai vykdyti sprendimus. Tai 21,2 tūkst., arba beveik 10 proc. naujų reikalavimų mažiau, negu buvo pateikta 2019 m.
Fiziniai asmenys 2020 m. į antstolius kreipėsi dėl 12,5 tūkst. skolų išieškojimo, kurių bendra suma – 641,8 tūkst. eurų. Fizinių asmenų prašymų skaičius, palyginti su 2019 m. duomenimis, pernai buvo mažesnis 12 proc. (2019 m. fiziniai asmenys pateikė naujus prašymus dėl 14,1 tūkst. skolų).
