Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas.
„SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad gyventojai išėję į pensiją tikisi, kad pirmasis jų pajamų šaltinis bus atlyginimas.
„Paradoksalu, tačiau tikroji situacija yra kitokia, tik 11 proc. sulaukusių pensinio amžiaus žmonių dirba. Tad šis lūkestis labai skiriasi nuo realios situacijos. Svarbu žmonėms įsivertinti, ar jis galės dirbti senatvėje. Juk dalis jau gali turėti sveikatos problemų“, – pastebėjo specialistė.
Anot jos, geriausia būtų, kad gyventojai būtų sukaupę pinigų pensijai, o dirbtų ne dėl algos reikalingos išgyventi, bet dėl savirealizacijos.
„Vis tik žmonės mato, kad šiuo metu pensinio amžiau žmonės dirba, tad ko gero jie irgi tikisi taip daryti. Tikriausiai iš atlyginimo planuoja gyventi tie žmonės, kurie papildomai pensijai nekaupia.
Kaupti geriausi pradėti nuo jaunesnio amžiaus, tada reikės atsidėti mažiau pinigų kaupimui. O jeigu žmogus pradės kaupti vyresniame amžiuje jis turės atsidėti didesnę sumą“, – aiškino I. Pigagienė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad toks gyventojų požiūris.
„Gyventojai galvoja, kad jeigu reikės tai ir dirbs. Nesinorėtų tokio požiūrio, tačiau jeigu pažiūrėsime į koronaviruso pandemiją matysime, kad nedarbas vyresnius žmones palietė bene mažiausiai, nors buvo prognozuojama priešingai.
Pandemijos laikotarpiu daugiausiai darbus prarado jauno amžiaus gyventojai. Tad tai gali būti paskata vyresniems žmonėms mažiau jaudintis dėl įsidarbinimo ar darbo praradimo. Todėl jie ir planuoja dirbti sulaukę pensinio amžiaus“, – komentavo ekonomistas.
Savo būsima pensija domisi 52 proc. gyventojų
Prieš dvejus metus vykusios pensijų reformos metu informacijos apie pensijų sistemą gausa ir poreikis priimti individualų sprendimą dėl tolesnio kaupimo antros pensijų pakopos fonduose gerokai padidino domėjimąsi pensijų tema. Vis tik savo būsimos pensijos dydžiu 2020 metais domėjosi tik 52 proc. apklausos respondentai.
Pasak I. Pigagienės, tai neramina, nes gali būti, kad gyventojai nesiims būtinų veiksmų dėl savo ateities arba imsis jų per vėlai. Jei susigriebiama per vėlai, iki pensijos likusio laiko gali nepakakti sukaupti pakankamai lėšų finansiškai saugiai senatvei.
„Tačiau 60 proc. kaupiančių pensijai gyventojų bent kartą per metus tikrina, kiek sukaupė turto. Tai daryti turėtų daugiau gyventojų. Juk keičiasi žmonių pajamos ir galimybės kaupti, pagal tai jie galėtų koreguoti savo kaupimą“, – pastebėjo specialistė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį, kad pastaruosius trejus metus senatvės pensija Lietuvoje augo sparčiai. Augimui įtakos neturėjo ir pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija. 2020 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje padidėjo daugiau negu 9 procentais. Tai taip pat daro teigiamą įtaką augančiam gyventojų pasitikėjimui pensijų sistema.
„Tačiau pensijų pakeičiamumas vis dar mažas, jis sudaro 40 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio“, – teigė ekonomistas.
Kaupimui skyrė 69 eurus
2020 metais nuo 48 proc. iki 44 proc. sumažėjo papildomai (be antros pakopos pensijos) kaupiančių gyventojų. I. Pigagienės teigimu, šį pokytį galima sieti su koronaviruso pandemija, dėl kurios tam tikruose sektoriuose dirbančių asmenų pajamos susitraukė ar tapo nepastovios, dalis žmonių neteko darbo, tad, užuot atsidėjus ateičiai, lėšas teko skirti būtiniausiems dabarties poreikiams tenkinti.
Tačiau 2020 metais 5 proc. (nuo 28 proc. iki 33 proc.) padidėjo reguliariai papildomai pensijai kaupiančių gyventojų skaičius.
„Praėjusiais metais sumažėjo galimybių leisti pinigus dėl dviejų karantinų, kai nedirbo parduotuvės, paslaugų teikimo vietos, ir dėl kelionių į užsienį ribojimų, tad ypač tie, kurių pajamos liko nepakitusios, o gal net ir padidėjo, galėjo sau leisti pradėti daugiau reguliariai taupyti. 2020 metais dirbančių asmenų pajamos Lietuvoje augo sparčiausiai Baltijos šalyse“, – pastebi T. Povilauskas.
Reguliariai kaupiantys lietuviai, be antros pakopos, papildomai pensijai atsideda vidutiniškai 69 eurus per mėnesį (7,4 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio į rankas).
Tarp Baltijos šalių daugiausiai papildomai pensijai kaupia estai, jie per mėnesį tam skiria 98 eurus (8,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio), latviai – 55 eurus (6,6 proc. vidutinio darbo užmokesčio).
