Nežinau kaip jums, bet man kuo toliau, tuo labiau stiprėja įspūdis, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė yra absoliučiai neįgali. Štai jau praėjo septyni mėnesiai, o per tą laiką atmintin įstrigo tik du Vyriausybės darbai – proletariatui pakelta minimali mėnesinė alga (nuo 850 Lt iki 1000 Lt) ir dėmesį patraukė aplinkos ministro Valentino Mazuronio kova su brakonieriais, kai pastarieji jau privalo iki 10 kartų didesniais įkainiais atlyginti žalą mūsų faunos ištekliams.
Daugiau nieko. Absoliučiai nieko. Žinoma, gal kartais geriau, kad valdžia tiesiog netrukdytų. Geriau, kad nedarytų nieko, nei priimtų klaikius nutarimus ir įstatymus taip, kaip buvo prie ankstesnės valdžios. Tačiau jei siekiame valstybės gerovės reikėtų bent pirštą pajudinti.
Premjero ministrų kabinetas kol kas užsiima daugiau viešaisiais ryšiais, nei realiais darbais. Žadėtas proveržis šilumos ūkyje, kai bus skiriamas didžiausias dėmesys biokurui, panašu, jau subliuško kaip burbulas.
Kas iš to, kad Vyriausybė giriasi, esą plečiasi biokuro rinka, todėl neva gyventojai žiemą gali tikėtis pigesnės šilumos. Nė velnio pigesnės šilumos nebus, o jei ir bus, tai keliais procentais. Esmė kitur. Valdžia iki šiol nepakeitė teisės aktų, draudžiančių šilumos tiekėjams pirkti biokurą iš savo dukterinių kompanijų. Biokuro tiekimo konkursus laimi toli gražu ne pigiausią kainą pasiūliusieji, nes pigiausią biokurą gaminančios bendrovės prie konkursų apskritai neprileidžiamos.
Tikriausiai yra skirtumas, kai žaliava šilumai gaminti siūloma po 70 Lt už kietmetrį, o tarpininkai, kuriems leidžiama konkursuose dalyvauti, šilumos tiekėjui parduoda „pigiausia“ 130 Lt kaina.
Neatsitiktinai Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai kratė „Vilniaus energiją“, kuri biokurą pirko iš su „Vilniaus energija“ susijusios įmonės steigėja Prancūzijos bendrove „Dalkia“. Bet prikibti nėra dėl ko. Įstatymai tokie, kad jokia teisėsaugos arba konkurencijos priežiūros institucija negali padaryti tvarkos. Formaliai tokią savivalę leidžia teisės aktai. Tad net jei visa Lietuva šildysis vien biokuru, pigesnės šilumos nesitikėkite. Ką padarė Vyriausybė? Štai visai neseniai ji paskelbė, kaip sumažins šilumos kainas. Pasirinktas būdas, mano galva, tipiškai biurokratiškas, tai yra Finansų ministerija parengė šilumos ūkio pertvarkos gaires, kurias patvirtinus, o vėliau pradėjus įgyvendinti, gyventojai 25 proc. pigesnę šilumą esą galės gauti nuo 2015 šildymo sezono. Tai yra nuo to sezono, kuris baigsis 2016 m., tai yra tada, kai vyks nauji rinkimai į Seimą...
O juk buvo galima padaryti kur kas paprasčiau. Taip, kaip savo veiklos sferoje per du mėnesius susitvarkė aplinkos ministras V. Mazuronis. Tereikia išleisti kelis teisės aktus, draudžiančius riboti konkurenciją biokuro rinkoje ir tuomet nebereikės jokių „tūkstantmečio gairių“. O kaip šioje situacijoje elgėsi premjeras? Jis vėl dalija pažadus, kuriems, panašu, nelemta išsipildyti.
Štai neseniai premjeras prisijungė prie akcijos – „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“. Ministro Pirmininko Tarnyba net išplatino pranešimą: „Premjeras: turi garsiai skambėti ryžtingas „ne“ šešėlinei ekonomikai“. Na ir kas? Eilinis muilo burbulas iš Vyriausybės vadovo, kuris tesugeba kalbėti, o ne realiai dirbti.
Dar kitų pranešimų pavadinimai tokie pat populistiniai, kaip ir visa Vyriausybės veikla: „Premjeras pažymėjo „Rail Baltica“ projekto svarbą“ (tarsi to nežinojome nuo 2004 m.), „Premjeras: tikimės su regioniniais partneriais rasti sutarimą dėl VAE“ (nors visai neseniai šį projektą Birutės Vėsaitės lūpomis Vyriausybė galutinai palaidojo), „Premjeras: užimtumo politikoje reikia daugiau lankstumo“ (kam pliurpti tai, kas ir taip aišku).
Premjere, jūs mažiau kalbėkite, o daugiau darykite. Tuomet nereikės muilinti smegenų liaudžiai, kuri politikams reikalinga tik prieš rinkimus.
