Kai kurie parlamentarai kritikuoja subsidijų dalybas įtardami, kad jos neskaidrios. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad nuosavo būsto įsigijimo finansavimas dar šiais metais bus didinimas.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė BNS teigė, kad šiemet šiam tikslui siekiama skirti papildomai 1 mln. eurų, lėšų sumą žadama didinti ir kitąmet.
„Yra vilties, kad dar šiais metais mes pakeisime įstatymą ir tada dar papildysime iš dabartinių resursų. Dabar biudžetas jau patvirtintas ir negalime jo judinti, bet (Socialinių reikalų ir darbo – BNS) ministerija, matydama tokį didžiulį paramos būstui įsigyti poreikį, iš savo vidinių resursų gali perskirstyti (...) Apie milijoną ar kiek galima surasti“, – BNS tvirtino R. Baškienė.
Jos teigimu, kitais metais numatytų 4 mln. eurų „tikrai neužteks“, todėl valstybės parama bus didinama.
L. Kukuraitis BNS tikino, kad lėšų subsidijoms bus, nes jas įmanoma sutaupyti kitose srityse: „Tauposi, savivaldybės neįsisavina joms skirtų lėšų, nes mažėja gyventojų ir mokinių“.
„Tas visas santaupas, kurias ministerija turės, skirs būtent šiai programai, nes matome, kad tai yra prioritetinė, patraukti žmonėms ir reikalinga. Šiais metai tikrai bus padidėjimas “, – BNS teigė L. Kukuraitis
M. Majauskas: subsidijavimas skubotas ir neapgalvotas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad jau priimant paramą jaunoms šeimoms numatančias įstatymo pataisas buvo aišku, kad į ją pretenduos labai daug šeimų.
„Labai limituoti resursai šiam projektui rodė, kad žiūrima nelabai rimtai. Dabar aiškėjant, kad poreikis ir noras pasinaudoti ta parama auga, valdantieji priversti ieškoti daugiau resursų“, – BNS sakė parlamentaras.
Jis abejoja, ar tokiu būdu reikia skatinti jaunų šeimų kūrimąsi regionuose.
„Regionus paliko daug žmonių, ten vietos kurtis netrūksta, bet trūksta paslaugų ir darbo vietų“, – kalbėjo M. Majauskas.
Seimo narys prognozuoja, kad priemonė gali suveikti kitaip nei suplanuota, nes jau dabar daug jaunų šeimų nori kurtis ne provincijoje, o kuo arčiau didmiesčių.
„Gali neduoti tikėtino efekto, žinant, kad yra galimybių pasinaudoti ja žmonėms iš didelių miestų. Tai tik paskatins žmonių kėlimąsi į miestus, įsigijimą būstų rajonuose, bet labai nesunkiai kiekvieną rytą 20-30 kilometrų važiuos į miestą dirbti“, – pareiškė jis.
M. Majauskas apgailestauja, kad įstatyme nėra numatyta aiškių turto ir pajamų kriterijų.
„Šeimos, kurios turi dideles pajamas ar nekilnojamą turtą, arba, pavyzdžiui, pinigines lėšas sąskaitoje, galės pretenduoti į tokią paramą, nors gal finansiškai tai nėra būtinybė“, – kalbėjo jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstiečių“ deleguotas Stasys Jakeliūnas irgi pripažįsta, kad turtas yra ir nekilnojamas daiktas, ir piniginės lėšos, todėl į subsidijas pretenduojančios jaunos šeimos, anot jo, turėtų atitikti ne tik turto, bet ir santaupų testą.
„Ateity skiriant paramą reikėtų pagalvoti apie viso turto, nepriklausomai nuo jo formos, turėjimą“, – BNS teigė S. Jakeliūnas.
Siūloma žeminti reikalavimų kortelę
Seime yra užregistruotas siūlymas sušvelninti reikalavimus jaunoms šeimoms, kurios būsto ieško didesniuose miesteliuose.
Pataisa siūloma finansinę paramą skirti ir tais atvejais, kai jauna šeima įsigyja pirmąjį būstą regione, kur kvadratinio metro vertė yra bent 60 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią vertę visoje Lietuvoje. Dabar yra nustatyta 65 proc. riba.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiai pataisai pritaria. Ministerija yra išnagrinėjusi Utenos rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriame buvo prašoma švelninti paramos gavimo sąlygas, kad ją gautų visame Utenos mieste gyvenančios jaunos šeimos.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, sudarantis sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti, įsigaliojo šių metų rugsėjį.
Pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.
Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti ar statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
