Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys savo pirmąjį metinį pranešimą. Artėjant G. Nausėdos prezidentavimo metinėms, portalas tv3.lt kartu su politikos ir viešųjų ryšių specialistais apžvelgia prezidento metus.
Koją pakišo pandemija
Pirmieji prezidento kadencijos metai paprastai būna skirti formuoti politinę darbotvarkę visai kadencijai, teigia Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius. Jo manymu, šiuo klausimu G. Nausėda išsiskiria iš savo pirmtakų.
„Lyginant G. Nausėdą su kitais prezidentais, jo išskirtinumas yra tas, kad jis iš esmės turi gana aiškius politinės darbotvarkės prioritetus. Jeigu palygintume, pavyzdžiui, Dalios Grybauskaitės pirmosios kadencijos metus, ji aiškios krypties neturėjo ir buvo blaškymosi įvairiose srityse, pradedant užsienio politika ir vidaus politika“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Politologo akimis, svarbiausia G. Nausėdos darbo kryptis – nuo pat rinkiminės kampanijos eskaluota gerovės valstybės vizija.
„Sakyčiau, kad sisteminio požiūrio į gerovės valstybės strategijos įgyvendinimą vis dar trūksta, bet tų bandymų suformuluoti jau būta ne vienas, ne du ir ne trys. Krypčių ir sprendimų sąrašas palaipsniui formuojasi. Buvo socialiai orientuoti siūlymai į praėjusių metų biudžetą, buvo bandyta apsibrėžti, kas yra gerovės valstybės prioritetai, tai – socialinė nelygybė, atskirtis, regionų skirtumai ir panašios temos“, – vardino A. Krupavičius.
Tiesa, profesorius pripažįsta, kad koją kurti gerovės valstybę G. Nausėdai pakišo pasaulį užklupusi Covid-19 pandemija.
„Ji sujaukė visus išankstinius planus ir reikėjo staigiai audringoje jūroje prezidentūros laivelį perorientuoti į kitus klausimus. G. Nausėda atėjo su stipria ambicija kurti gerovės valstybę ir, sakyčiau, kol kas tos krypties nuosekliai bando laikytis. Tik, aišku, gerovės valstybė neatsiranda per vienerius ar kelerius metus.
Kartais pritrūksta, žvelgiant iš šalies, prezidentūros komandos tikslumo ir trumpos distancijos uždavinių įvardijimo ir jų koreliacijos su gerovės valstybės strategija apsibrėžimo“, – sakė A. Krupavičius.
Kur prezidentas?
Tuo metu viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas įžvelgia, kad per pirmuosius savo darbo metus G. Nausėda daugiau prarado, nei gavo. Iki tapdamas prezidentu G. Nausėda buvo žymus ekonomistas ir turėjo didelį autoritetą visuomenėje. Ir nors jo palaikymas tebėra stiprus, G. Nausėda patyrė ne vieną komunikacinę nesėkmę.
„Gitanas Nausėda įsivėlė į, mano nuomone, pseudo problemėlę, lankydamasis Pietų Korėjoje pas dukrą. Mes matome jį tokį, problemas Lietuvoje, degančias padangas, ir visi tuo metu pradėjo šnekėti, kur prezidentas, kur jis dingo? Tada ir prasidėjo viešojoje erdvėje stiprios kalbos, kad mes neturime prezidento kaip lyderio“, – tv3.lt kalbėjo A. Katauskas, prisimindamas pernai rudenį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilusį gaisrą.
Tiesa, tauta prezidento pasigedo ne tik gaisro akivaizdoje, kol jis lankė savo dukrą užsienyje, o ir šiųmetės Covid-19 pandemijos metu. Ir nors A. Katauskas pripažįsta, kad prezidento veiklą apriboja Konstitucija, jis taip pat pastebi, kad prezidentas vis tiek galėjo ryškiau veikti.
„Įvyksta pandemija, koronavirusas, apaugęs daugybe, daugybe problemų. Ten ir medikai, ir trūkstamos medžiagos, pirkimai daromi, nedaromi, mūšis tarp savivaldybės, Seimo ir Vyriausybės. Tada, atrodo, vėl prasideda kalba, kad prezidento tuo metu nėra. Kur prezidentas?“ – kalbėjo A. Katauskas.
Ir tuomet per socialinius tinklus nusirita G. Nausėdą pašiepiančių pokštų banga – jis tituluojamas „aukštu ir gražiu“, liaudis juokiasi iš prezidentą esą lydinčių berniukų.
„Tam tikroje labai aktyvioje socialinėje erdvėje G. Nausėda ir kaip prezidentas, ir kaip lyderis buvo sutriuškintas. Mes matome pokštus apie politiką. Jis tampa folkloru. Mes tikrai nematėme, kad iš D. Grybauskaitės kas nors šaipytųsi. Bet šiuo atveju iš prezidento kai kuriose vietose mes matome šaipymąsi“, – pastebi A. Katauskas.
Pasyviu nepavadintų
Anot A. Krupavičiaus, pandemijos ir karantino metu Lietuvoje stebėta, kad valdžia šiek tiek pasislinko į premjero ir Vyriausybės rankas, kol prezidentas ir toliau vykdė jam Konstitucijos priskirtas užduotis, todėl negalima būtų jo vadinti pasyviu.
„Pirmiausiai užsienio politika ir nacionalinis saugumas. Tose srityse, nepaisant pandemijos, jis liko gana aktyvus. Dar daugiau, vidaus politikoje bandė siūlyti tikrai socialiai orientuotus sprendimus. Šiek tiek gal net konkuravo su parlamento dauguma tuos sprendimus siūlydamas“, – sakė A. Krupavičius.
Tačiau pandemijos akivaizdoje politologas iš G. Nausėdos pasigedo didesnio stratego ir koordinatoriaus vaidmens.
„Paprastai prezidentas susitinka periodiškai su Vyriausybės vadovu, bet krizės ir pandemijos sąlygomis buvo galima tikėtis, kad tie susitikimai galėtų išsiplėsti į trišalius – Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir prezidentas. Prezidentas galėjo į panašius susitikimus pasikviesti ir dalį Vyriausybės narių, kurie tiesiogiai atsakingi už pandemijos suvaldymą“, – svarstė A. Krupavičius.
Taip pat profesorius pandemijos pradžioje pasigedo prezidento kreipimosi į tautą apie naujai įvestą karantino režimą.
„Tam tikras neapsisprendimas buvo stebimas pačioje krizės pradžioje, prieš įvedant karantiną ir jį įvedus. Trūko viešos kalbos, prezidento žodžio, pasisakymo, iš kur mes atėjome, kur mes esame, ką mes darysime, kaip valstybė, kaip politinė bendruomenė. Tokio žingsnio ir žvilgsnio iš prezidento norėjosi“, – pastebėjo A. Krupavičius.
Vis dėlto, anot profesoriaus, nors prezidentas kai kuriose srityse galėjo veikti aktyviau, jis nebūtų linkęs G. Nausėdos vadinti pasyviu.
„Jis susitikinėjo su interesų grupėmis, kalbėjosi su verslu, profesinėmis sąjungomis, kitomis organizacijomis, medikų bendruomene. <...> Sakyti, kad Nausėda nesusitvarkė, darė kokias nors esmines klaidas pandemijos akivaizdoje, būtų nepagrįsta ir nepamatuota“, – reziumavo A. Krupavičius.
Trūksta lankstumo
Viešųjų ryšių specialisto A. Katausko akimis, G. Nausėda pirmuosius savo metus paprasčiausiai prarado. Esmine G. Nausėdos ir jo komandos komunikacine klaida A. Katauskas įvardina prezidento nesugebėjimą adaptuotis prie aktualijų.
„Pagrindinė problema buvo ne ta, kad G. Nausėda nebuvo aktyvus ar buvo aktyvus, o tai, kad nebuvo greitai adaptuota jo pozicija viešojoje erdvėje pagal aktualijas. Nes po to, kai jis buvo išrinktas, aktualijos buvo kitos, ir ten, kur jis turėjo būti, jis bandė daryti tai, ką sakė per rinkiminę kampaniją. Bet kai matai, kad tai neveikia, reikia imtis kitų veiksmų. <...>
Pagrindinė klaida buvo, kad reikėjo adaptuotis, o G. Nausėda nesugebėjo padaryti esminio darbo viešojoje erdvėje – išsikovoti statusą viešojoje erdvėje, kaip lyderio, kaip balansuojančio“, – teigė A. Katauskas.
Dar rinkiminės kampanijos metu G. Nausėda sakė turintis viziją suburti visų politinių partijų lyderius prie bendro stalo, vesti dialogą, būti mediatoriumi. Tačiau, anot A. Katausko, nepanašu, kad šį tikslą pavyko įgyvendinti.
„Jis sakė, kad problemų sprendėjas, kad bus atviras ir į prezidentūrą galės užeiti bet kas ir ten klegės vaikai. Bet kai ta korta buvo išmušta labiau patyrusių politikų ir labai stiprios valdančiosios daugumos – atsiminkime, kokiu triuškinimu buvo priimtas biudžetas, – neatsirado kitas jo vaidmuo, kuris turėjo būti. Kai kvieti prie stalo, bet niekas neateina atsisėsti, tai tu ir lieki vienas prie to stalo“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.
Reziumuodamas pirmuosius G. Nausėdos prezidentavimo metus, A. Katauskas prognozuoja, kad G. Nausėdos aplink save susikurtas folkloras niekur nebedings ir liks ant jo munduro, o tai gali reikšti, „kad G. Nausėda gali būti vienos kadencijos prezidentas, kas Lietuvoje šiaip jau yra labai reta“.
Komandoje pasigenda lyderių
Paprašytas įvardinti, jo manymu, didžiausią G. Nausėdos pirmųjų prezidentavimo metų klaidą, A. Krupavičius kritikavo prezidento sprendimą aplankyti dukrą Pietų Korėjoje, taip pat profesorius priduria, kad prezidentas galėjo suburti stipresnę komandą.
„Manau, buitinė klaida buvo nedeklaruotas vizitas pas dukrą Pietų Korėjoje. Tikrai jo nereikėjo. Kitas dalykas, už tai atsako komandos nariai. Tai, matyt, komandos narių nepatyrimas. Bet tuo metu buvo garsusis Alytaus gaisras, prezidentas nebuvo šalyje. <...>
Galbūt, sakyčiau, kad komandoje trūksta vieno kito autoriteto, kuris galėtų būti naudingas sudėliojant taškus ant „i“. Dabartinėje komandoje yra įdomių, stiprių žmonių, bet galbūt prezidentas galėjo turėti savo komandoje vieną kitą nedvejotiną ir visuomenėje pripažįstamą autoritetą. Dabar ta komanda atrodo kaip lygių, nėra pirmo tarp lygių, visi yra lygūs“, – pastebėjo A. Krupavičius.
Tuo metu situacijos dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus A. Krupavičius nelaiko prezidento klaida.
„Prezidentas neturi sverto, kaip pakeisti atskirą ministrą. Tiesą, sakant, tų bandymų treptelėti koja buvo. Narkevičiaus atveju šiek tiek noro ministrą pakeisti buvo net per daug. Dėl to nebuvo rasta sutarimo ir sprendimo. Dėl to turime tokią situaciją, kokią turime“, – tvirtino profesorius.
Prezidento rinkimus G. Nausėda laimėjo 2019 m. gegužės 26-ąją, oficialiai prezidento pareigas po inauguracijos eiti pradėjo nuo 2019 m. liepos 12 d.
