Dar praėjusiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė, kad nuo 2020 metų rugsėjo nemokamus pietus gautų visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai.
Per maža suma normaliems pietums
Vis dėlto ne visi pradinių mokyklų vadovai šią žinią pasitiko su džiaugsmu. Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidentė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė sprendimą užtikrinti nemokamą maitinimą laiko eksperimentu ir masalu prieš rinkimus.
„Labai rezervuotai šitą žinią sutikau, grynai kaip populistinis šou prieš rinkimus“, – tv3.lt kalbėjo A. Burbienė.
Mokyklos vadovė skaičiuoja, kad, pagal ministerijos maitinimui planuojamą skirti sumą, vieno vaiko maitinimas kainuos 1,80 eurus per dieną. Jos teigimu, normalūs pietūs mokykloje kainuoja euru daugiau.
„Kaip aš suskaičiavau, tai supratau, kad tai bus 1,80 euro vienam vaikui per dieną. Tai kaip jūs įsivaizduojate – tai bus normalūs pietūs? Aš abejoju. Už 1,80 vieną vaiką pamaitinti... Jeigu išeina daugiau, tada aš atsiprašau už savo nuomonę, bet, jeigu taip, tada tikrai nenormaliai viskas atrodo“, – sakė A. Burbienė.
Kaip visus sutalpinti
Taip pat mokyklos direktorė suka galvą, kaip mokyklose, kur mokosi keli šimtai moksleivių, teks organizuoti švedišką stalą, kad visi vaikai spėtų pavalgyti.
„Pavyzdžiui, pas mus mokykloje 350 mokinių. Nežinau, kiek pertraukų reikės pateikti švedišką stalą. Nes vaikai ne į restoraną ateina kaip suaugę, tai yra maži vaikai. Jie dedasi, kas jiems patinka.
Kaip nebus tų problemų, ar už 1,80 euro galima pavalgyti normalius pietus? Vėl bus brukamas maistas bet koks. Vaikas prieina, kažko įsideda ir nueina. Gal tada ir susitaupo tie pinigai. Labai gražu, kad skiria, labai gerai, labai ačiū. Bet reikėtų ir pagalvoti, kaip gerai įgyvendinti“, – svarstė A. Burbienė.
Taip pat, pasak mokyklos direktorės, mažiems vaikams reikia pagalbos įsidedant maistą. A. Burbienė kelia klausimą, kaip viską spėti.
„Vienu metu valgo 150 vaikų. Šitiems mažiukams vaikams reikia padėti puodą, paserviruoti per pusvalandį, kad jie spėtų įsidėti, mokytojas stovi, padeda dėlioti. Ir dar jie turi pavalgyti. Net darbuotojai padengia, nudengia, nes laiko nėra. Tai neatrodo man normaliai. Jeigu daryti, tai gal kažkaip rimčiau reikėjo padaryti“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Nors įgyvendinant nemokamą maitinimą vienas pagrindinių tikslų – vaikų supažindinimas su sveika mityba, A. Burbienė abejoja, kad vaikai rinksis sveiką maistą, jei šeimose nesimaitina subalansuotai.
„O ką reiškia švediškas stalas? Šiandien kotletas, tiktai dar įsidedi burokų arba kopūstų, arba makaronų, arba nieko. Tai kaip mes ugdysime vaikų sveikatinimą? Vaikai, jei namuose nesiūlo daržovių, tų daržovių ir taip nesideda. Tai kur sveikatinimo problema? Jis ir neims jų, nes jis gali pasirinkti tai, ką mėgsta, – makaronus pasiims ir nueis valgyti“, – prognozavo A. Burbienė.
Tėvai turi kreiptis į savivaldybę
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patikina, kad nuo rugsėjo 1-osios nemokamą maitinimą gaus visų savivaldybių visi priešmokyklinukai ir pirmokai.
„Nuo rugsėjo 1 dienos nemokamas maitinimas bus tiekiamas visiems priešmokyklinukams ir visiems pirmokams. Taip pat, kaip ir visada, bet kurio amžiaus mokiniams iš nepasiturinčių šeimų“, – tv3.lt rašė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
Jos teigimu, vieno vaiko maitinimui vienai dienai vidutiniškai skiriama 1,7 euro.
Priešmokyklinukų ir pirmokų tėvai jau nuo liepos 1 d. gali kreiptis dėl nemokamo maitinimo.
„Dėl nemokamo maitinimo kreiptis galima ne tik į savivaldybę ar seniūniją, bet ir į mokyklos administraciją. Taip daroma norint nepažeisti europinio asmens duomenų apsaugos reglamento ir efektyviai panaudoti biudžeto lėšas – kad nebūtų atvejų, jog šeima nenori nemokamo maitinimo, nesinaudoja juo, tačiau lėšos skiriamos ir maitinimas patiekiamas“, – patikslino E. Samoškaitė.
Vaikai nesijaus išskirti
Tėvai džiaugiasi, kad darželius ar pirmą klasę lankančios jų atžalos ugdymo įstaigose galės mėgautis šiltu maistu. Tuo pačiu, pasak Lietuvos tėvų forumo pirmininko Dariaus Trečiakausko, iš dalies bus įveikta ir patyčių problema.
„Tie vaikai, kurie gaudavo nemokamą maitinimą, dažnai net maistas jiems būdavo kitoks nei tiems, kurie patys įsigydavo maistą. Ir šitas, vadinkime, diskriminacinis, patyčių elementas buvo labai aiškus ir ryškus. Mes turime pavyzdžių, kur Švedijoje, Norvegijoje iki 8 ar 9 klasės visiems vaikams duodama nemokamo maisto“, – tv3.lt kalbėjo D. Trečiakauskas.
Tiesa, jis nesiėmė teigti, kad kitoks maistas būtinai reiškia, kad maistas buvo prastesnis.
„Aš nežinau, ar prastesnis, bet akivaizdžiai kitoks. Mes esame tų atvejų turėję, girdėję, žinoję, kad nemokamas maistas nebūdavo toks pat, kaip visiems. Juos atskirai vesdavo, sodindavo, jie būdavo kaip išskirta kasta. Žinoma, vaikui labai sunku“, – sakė D. Trečiakauskas.
Palies apie 100 tūkst. mokinių
Savivaldybės ir mokyklos turėtų pačios nutarti, koks maitinimo būdas – švediškas stalas ar maisto patiekimas porcijomis – priimtinesnis mokiniams ir jų tėvams.
Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio.
Kitąmet pajamų riba, nuo kurios priklausys nemokamas maitinimas, pakils iki 187,5 euro. Ministerija pasilieka teisę atlikti mokyklose nemokamo maitinimo lėšų panaudojimo teisėtumo ir tikslingumo auditą.
Nemokamą maitinimą 2019 m. gavo apie 50 tūkst. mokinių, iš valstybės biudžeto tam skirta apie 15 mln. eurų. Nuo 2020 m. nemokamai maitinti priešmokyklinukus ir pirmokus, nemokamus pietus papildomai gautų 49,6 tūkst. mokinių. Iš valstybės biudžeto papildomai kitiems metams prireiktų apie 6,9 mln. eurų.
