Pagal ruošiamą tvarką iš viso planuojama reitinguoti 409 pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigas, kurios turi sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, t. y. poliklinikos, šeimos centrai, šeimos gydytojų kabinetai. Į šias gretas patenka tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos. Įstaigos, neturinčios sutarčių su ligonių kasomis, vertinamos nebus.
Nepaisant to, kad, akivaizdu, dabar pirmose vietose rikiuojasi privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, ministro teigimu, nebūtų galima tvirtinti tokios tendencijos. Tačiau kartu jis pridūrė, kad, natūralu, mažesnėje įstaigoje lengviau tvarkytis.
Pirmiausia, įstaigos bus reitinguojamos pagal keliolika kriterijų, vėliau jų sąrašas bus plečiamas. Reitingus žadama atnaujinti du kartus per metus.
Įstaigos pagal gerus darbo rodiklius vertinamos jau seniai, o papildomas mokėjimas už tai buvo įvestas dar 2008 m. Iš pradžių buvo nustatyti 4 rodikliai, šiuo metu jų yra net 16. Net 14 iš jų priskiriami šeimos gydytojo komandai, 1 – pirminei odontologinei pagalbai, 1 – pirminei psichikos sveikatos priežiūrai.
Ateityje planuojama išplėsti rodiklių sąrašą, pagal kurį bus vertinamos gydymo įstaigos. Kaip teigiama, tai leis pacientams ir patiems medikams matyti platesnį sveikatos sistemos paveikslą.
Gerų šeimos gydytojo komandos darbo rezultatų rodikliai:
1. Vaikų profilaktinių tikrinimų intensyvumas.
2. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos vykdymas.
3. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymas.
4. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas.
5. Sergančiųjų arterine hipertenzija hospitalizacijos dažnis.
6. Sergančiųjų cukriniu diabetu hospitalizacijos dažnis.
7. Sergančiųjų bronchine astma hospitalizacijos dažnis.
8. Sergančiųjų pneumonija hospitalizacijos dažnis.
9. Sergančiųjų staziniu širdies nepakankamumu hospitalizacijos dažnis.
10. Sergančiųjų ausų, nosies, gerklės infekcijomis hospitalizacijos dažnis.
11. Sergančiųjų pielonefritu hospitalizacijos dažnis.
12. Vyresnių nei 65 metų asmenų skiepijimas gripo vakcina.
13. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu glikozilinto hemoglobino efektyvi kontrolė.
14. Racionalus antimikrobinių vaistų skyrimas vaikams:
• siauro spektro antimikrobinių vaistų (fenoksimetilpenicilino) skyrimo dažnis;
• bendras antimikrobinių vaistų skyrimo dažnis. Gerų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros rezultatų rodiklis
15. Vaikų dantų profilaktinių tikrinimų intensyvumas. Gerų pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros rezultatų rodiklis
16. Sergančiųjų šizofrenija hospitalizacijos dažnis.
Intensyviai dirbančioms gydymo įstaigoms skatinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto šiemet iš viso skiriama 35,1 mln. eurų.
Vertina skeptiškai
Nors pristatant naujovę Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras tvirtino ją vertinantis pozityviai, mat tai skatintų sveikatos priežiūros sektoriaus kokybės vystymąsi, o gydytojus ir jų komandas dirbti efektyviau, buvo ir tokį reitingavimą ne taip palankiai vertinančių gydytojų. Štai Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas neslėpė nuogąstaujantis, kad toks viešas reitingavimas gali ne tik be reikalo paskatinti trintį tarp gydytojų ir pacientų, bet ir sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui.
„Klausimas, ar pacientui tai bus į naudą. Manau kad, atvirkščiai, tik gali būti padaryta žala. Pavyzdžiui, gali susidaryti ydinga situacija, kad gydytojai, norėdami gauti gerus balus, nesiųs pacientų į ligoninę tada, kada jiems išties ten reikėtų atsidurti, nes mažesnis hospitalizacijų skaičius vertinamas kaip geras rodiklis.
Kita situacija – toje apylinkėje, kur yra daug sergančių, senyvo amžiaus žmonių, nori nenori reikia skirti antibiotikus. O taip išeina, kad tas gydytojas, kuris skyrė antibiotikus, yra blogas. Taigi neišeina atmesti galimybės, kad gydytojas galbūt stengsis neskirti antibiotikų, bandys gydyti kitais būdais, nors pagal indikacijas tai bus reikalinga. Arba tame rajone atsirado kokia antivakserių bendruomenė ir žmonės kategoriškai atsisako skiepytis. Taigi gydytojas nieko negalės padaryti", – kalbėjo J. Kalibatas.
Jis atkreipė dėmesį, kad reitingavimas iš esmės neparodo, kokio lygio specialistai dirba toje įstaigoje. Anot jo, yra daug įvairių objektyvių veiksnių, kodėl negali būti tarp geriausių. Pavyzdžiui, tiesiog galėjo taip susiklostyti, kad vienoje apylinkėje yra prirašyti labai sunkūs, sergantys pacientai, o kitoje – daugiau moksleivių, studentų.
Ministras: nepatenkintų visada bus
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar pristatydamas naujovę sutiko, kad neabejotinai atsiras nepatenkintų šiais reitingais, bet pabrėžia, kad tai normali reakcija į bet kokias naujoves. Jis tvirtino, kad toliau ruošiamasi tobulinti startuojančią reitingavimo sistemą, tad kaip tik laukia kritikos ir pasiūlymų.
„Visi norime geriausių rezultatų, o stengtis turime dėl ko. Štai naujausias Europos Komisijos tyrimas rodo, kad Lietuva pagal daugelį rodiklių tarp kitų šalių yra sąrašo pabaigoje. Tad turime visi stengtis tobulinti sistemą, pertvarkyti taip, kad galėtume kilti į aukštesnes pozicijas“, – įsitikinęs ministras.
Tiesa, konkretūs medikai pavardėmis reitinguojami nebus, bus pateikiamas bendras apylinkių reitingas. Ministras, paklaustas, ar tokia tvarka, skatinanti įstaigų darbuotojus siekti kuo geresnių rezultatų, negalėtų tik paskatinti ir taip šiandien egzistuojančią aštrią problemą sveikatos sektoriuje – mobingą, tvirtino nematantis tam galimybės.
„Tikiuosi, kad taip nebus, viskas priklausys nuo vadovo profesionalumo, tikslas sukurti kiek įmanoma objektyviai darbuotojus leidžiančią vertinti sistemą. Jeigu vadovas reikalaus darbuotojo atlikti tą darbą, kuriam yra pasamdytas, tai kur galima būtų įžvelgti mobingą? Kalbant apie gydytojo apylinkes, reikėtų pabrėžti, kad būdavo didelis netolygumas. Vienas šeimos gydytojas, turėdamas daug didesnę apylinkę gaudavo tokį patį atlygį, kiek ir daug mažiau pacientų turintis šeimos gydytojas“, – sakė jis.
