Valstybės gynimo taryba (VGT) trečiadienį rinkosi į posėdį, kuriame aptarė bendrą saugumo situaciją, galimas grėsmes kritinei infrastruktūrai, šios rizikos suvaldymo būdus ir priemones. Po posėdžio M. Česnulevičius nurodė, kad esamos grėsmės šalies saugumui nesumažėjo, bet šiuo metu nėra kilusių naujų grėsmių.
„Papildomos grėsmės Lietuvos Respublikai neidentifikuotos. Papildomų grėsmių ar kad jos galėtų anksčiau pasireikšti, irgi nėra įvardyta“, – po VGT posėdžio kalbėjo prezidento patarėjas M. Česnulevičius.
„Nėra jokios grėsmės, kuris pasakytų, kad mes esame priversti ankstinti ir greičiau atremti vienokią ar kitokią grėsmę iš Rusijos pusės“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento patarėjo, sausio mėnesį priimti sprendimai, kad iki 2030 metų Lietuva turi būti parengusi „tam tikrus pajėgumus“ (kariuomenės diviziją), kurie galėtų atgrasyti ar, reikalui esant, apginti Lietuvą, išlieka ir procesų spartinti nereikia.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Papildomi asignavimai reikalingi siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
GPS trikdžiai – iš Rusijos
M. Česnulevičius teigė, kad GPS trikdžiai, trikdę skrydžius, išlieka.
„Šiuo metu ieškome priemonių, ar yra kaip į tai atsakyti techniškai, kad tai palengvintų pilotų darbą ir užtikrintų geresnį skrydžio saugumą“, – nurodė M. Česnulevičius.
Jis patvirtino, kad GPS tikdžiai ateina iš Rusijos, bet jie esą nėra tiesiogiai nukreipti prieš Lietuvos infrastruktūrą.
„Mes matome, kad tai yra iš Rusijos ateinantys signalai, bet nematome jokių indikacijų, kad tai būtų daroma kryptingai siekiant pakenkti mūsų aviacijai. Mes galime daryti prielaidą ir mūsų vertinimas yra toks, kad tai yra susiję su jų pačių saugumo užsitikrinimu“, – teigė prezidento patarėjas.
M. Česnulevičius paaiškino, kad GPS trikdžiai atsiranda kaip šalutinė priemonė, kai Rusija bando atremti ukrainiečių smūgius į objektus jos teritorijoje.
„Supraskime paprastą dalyką – ukrainiečiai ne tik priima smūgius, jei ir smūgiuoja atgal. Jie smogia tiek raketomis, tiek dronais. Tiek raketos, tiek dronai turi būti valdomi. Lygiai tas pats, kas veikia, kai bandoma FPV dronu sunaikinti tanką, ta pačia sistema veikia siunčiant raketą arba išmanų sviedinį arba droną į taikinį, kuris yra Rusijos gilumoje. Rusija, siekdama apsaugoti savo objektus, imasi elektroninės kovos apsaugos priemonių“, – kalbėjo jis.
„Neinant į detales, Rusija, siekdama apsaugoti savo objektus, imasi šių priemonių, kad dronai ir raketos negalėtų sunaikinti taikinių jų teritorijoje, ir kaip pašalinio poveikio priemonė yra tie trikdžiai, kuriuos patiria mūsų civilinė aviacija“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Jis pabrėžė, kad su Rusija siejami GPS sistemų trikdžiai apsunkina aviaciją ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos valstybėms, Lenkijai.
VGT grįš prie svarstymų dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos
M. Česnulevičius teigė, kad per artimiausius kelis mėnesius VGT grįš prie svarstymų dėl galimo pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Pasak jo, šiuo metu Lietuva tęsia konsultacijas su sąjungininkais.
„Lieka galioti tas pats sprendimas kaip ir anksčiau. Yra skirtingos organizacijos, kurios vedamos skirtingų tikslų bando daryti įtaką šiam procesui. Vieni bando paskatinti, kad tas sprendimas būtų priimtas greičiau ir išeitume iš Otavos konvencijos, yra organizacijų – kaip tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kurie mano, kad priešpėstinės minos yra tas blogis, kurio naudoti nebereikėtų“, – sakė M. Česnulevičius.
„Šiai dienai lieka galioti tas pats sprendimas, vyksta konsultacijos tiek su kaimynais regione, tiek su sąjungininkais, kurie potencialiai galėtų ateiti į mūsų žemę iškilus poreikiui. Kai šie atsakymai bus paruošti, Krašto apsaugos ministerija (KAM) su kariuomenės vadovybe grįš į VGT. Tai turėtų įvykti artimiausiu laiku, 1–3 mėnesių klausimas“, – pridūrė jis.
Pasitraukimą iš Otavos konvencijos VGT turėjo svarstyti dar sausį. Tuo metu buvo nuspręsta tęsti konsultacijas su Lietuvos sąjungininkais.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda po posėdžio taip pat pabrėžė, kad dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos bus siekiama priimti regioninį sprendimą.
Sausį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė savo politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir siūlo pradėti pasitraukimo procedūras, konsultacijas su sąjungininkais bei Baltijos jūros šalimis.
Vaičiūnas: turi būti stiprinama saulės ir vėjo parkų apsauga
Lietuvai stiprinant kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą, turėtų būti saugomi ir saulės bei vėjo parkai, sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Kalbant apie kritinę energetinę infrastruktūrą – turėtume stiprinti apsaugą, susijusią su atsinaujinančia energetika – tiek saulės, tiek vėjo parkais“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
„Lietuvoje jau priimti įstatymai dėl tam tikrų techninių apsaugos priemonių, būtent keitiklių, inverterių didžiuosiuose parkuose. Nuosekliai žengiame ta kryptimi“, – kalbėjo jis.
Ministras aiškino, jog energetikos infrastruktūros apsauga Lietuvoje stiprinama „įvairiais lygiais“ – jos saugumu rūpinasi tiek saugumo institucijos, tiek elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Daromi papildomi pirkimai, papildomos apsaugos priemonės. Tai yra nuolatinis apsaugos stiprinimo procesas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Pastarąjį pusmetį padažnėjus povandeninės infrastruktūros – ryšio ir elektros kabelių bei dujotiekių – pažeidimams Baltijos jūroje, Lietuva, Europos Sąjunga (ES) bei NATO ėmėsi aktyviau rūpintis tiek jūrinių, tiek sausumos objektų apsauga.
Lietuvoje Viešojo saugumo tarnyba (VST) nuo sausio 15-osios saugo „LitPol Link“ jungties su Lenkija skirstyklą ir transformatorių pastotę Alytaus rajone bei kitus svarbius objektus.
Anot Ž. Vaičiūno, nuo balandžio bus stiprinama ir Lietuvos kabelio su Švedija „NordBalt“ transformatorių pastotės apsauga.
Savo ruožtu NATO fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai nuo sausio vidurio vykdo misiją „Baltic Sentry“, o ES praėjusį penktadienį pažadėjo imtis veiksmų, kad sustiprintų kabelių Baltijos jūroje saugumą po įtariamo naujausios diversijos atvejo į rytus nuo Gotlando salos.
Sprendimai dėl dujų tranzito į Kaliningradą sutarties – metų pabaigoje
Ministras nurodė, kad dėl dujų tranzito per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį sutarties pratęsimo bus sprendžiama metų pabaigoje, kada sutartis ir baigsis.
Jo teigimu, tai nėra tik dvišalis klausimas – dėl jo bus sprendžiama europiniu lygiu.
„Šiuo metu tranzito sutartis yra veikianti, tranzitas vyksta. Po to, be abejo, bus žiūrimi jos pratęsimo galbūt variantai, tai žiūrėsime. Kol kas tai yra labai ankstyvas klausimas“, – žurnalistams trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė Ž. Vaičiūnas.
„Kol kas, kaip ir minėjau, tranzitas vyksta. Po to, atėjus metų pabaigai, turėsime konkrečius sprendimus“, – teigė jis.
Energetikos ministras neatsakė į klausimą, ar svarstoma nepratęsti dujų tranzito sutarties su Rusija.
„Šis klausimas yra susijęs ne tik su Lietuvos ir Kaliningrado sritimi, bet taip pat yra svarbus Europos Sąjungos dėmuo, ir tame procese turės dalyvauti ir Europos Sąjungos institucijos“, – sakė Ž. Vaičiūnas, atsakydamas į klausimą, kokiomis sąlygomis galėtų būti pratęsta sutartis.
Ministro teigimu, iš dujų tranzito Lietuva iš Rusijos kasmet gauna iki 20 mln. eurų pajamų, o agresorės bankinei sistemai taikomos Vakarų sankcijos mokėjimų iki šiol nesutrikdė.
Lietuvos dujų perdavimo operatorė „Amber Grid“ iki 2025-ųjų pabaigos galiojančią sutartį su Rusijos koncernu „Gazprom“ pasirašė 2015 metų gruodžio pabaigoje. Sutartimi Lietuva įsipareigojo nepertraukiamai tiekti dujas magistraliniu dujotiekiu, jungiančiu Baltarusijos sostinę Minską ir Kaliningrado eksklavą.
Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, pernai I pusmetį gamtinių dujų tranzito apimtys iš viso siekė 12,9 teravatvalandžių (TWh), t. y. 7,41 proc. daugiau nei 2023 m. I pusmetį (12,0 TWh).
Grėsmės Lietuvos infrastruktūrai
Vasario viduryje premjero vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus.
Didžiausias vaidmuo reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei.
Reaguojant į padažnėjusius kritinės infrastruktūros pažeidimus Baltijos jūroje sausio viduryje NATO fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai pradėjo misiją „Baltic Sentry“.
Pastarąjį pusmetį fiksuotas ne vienas povandeninės infrastruktūros pažeidimas Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos. Anksčiau yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos.
Ekspertai ir politikai yra sakę, kad pastarojo meto veiksmai, nukreipti prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalis dalis.
Reaguojant į šias grėsmės, nuo sausio vidurio Viešojo saugumo tarnyba pradėjo saugoti vasarį įvykusiai sinchronizacijai svarbius objektus.
Tai bus antrasis VGT posėdis, kuriame dalyvaus premjero Gintauto Palucko Ministrų kabineto nariai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Kaip anksčiau skelbė BNS, pirmasis naujos sudėties VGT posėdis įvyko sausio 17 dieną. Tuomet taryba sutarė, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto arba apie 12 mlrd. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!