„Lietuva kuria precedento neturėtą kelią, kad galėtume aktyviai panaudoti valstybės turimą kapitalą, kad galėtume kartu su gynybos pramonės atstovais per labai trumpą laiką sukurti reikalingą gynybos pramonės ir industrijos ekosistemą“, – žurnalistams antradienį sakė L. Savickas.
„Vienas iš variantų yra surasti teisingą struktūrinį variantą, kuris padėtų valstybei efektyviai investuoti savo kapitalą į bendras gynybos industrijos įmones. Vienas iš variantų galėtų būti bendro holdingo sukūrimas, kuris atliktų šią funkciją, sukaupdamas reikiamas kompetencijas“, – pridūrė ministras.
Tai, kad valstybė artimiausiu metu ketina sukurti naują holdingą, į kurį būtų sujungtos gynybos srities įmonės, interviu BNS praėjusią savaitę sakė krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
L. Savickas neatskleidė, kada galėtų būti sukurtas toks holdingas.
„Akivaizdu, kad apie tai šiuo metu svarstoma, nes pirmieji variantai jau yra įgyvendinami ir akivaizdu, kad tas įrankis bus reikalingas ateityje“, – sakė L. Savickas.
Ministras paaiškino, kad „pirmieji variantai“ yra bendra investicija su Vokietijos gynybos pramonės koncernu „Rheinmetall“, dalyvaujant valstybės energetikos grupei „Epso-G“.
„Ieškosime tokio varianto, kuris būtų optimalus prie esamų sąlygų“, – sakė L. Savickas, atsakydamas į klausimą, ar holdingas galėtų būti kuriamas būtent „Epso-G Invest“ ar jos bendros įmonės su „Rheinmetall“ pagrindu.
Ministro teigimu, ypač svarbu sukurti gynybos industrijos ekosistemą Lietuvos teritorijoje arba kuo arčiau – šiame regione.
„Tam taikysime visas įmanomas iš mūsų pusės priemones – nuo tikslinių paskatų pritaikant tai kaip investicinį projektą, ilgalaikių valstybės užsakymų gynybos srityje ir lygiai taip pat joint ventures (bendrų įmonių – BNS) modeliu, kada valstybė dalyvauja bendrai kartu dalindamasi kapitalo investicijas“, – sakė L. Savickas.
„Esame pasiruošę atliepti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės poreikį ir dirbti su kompanijomis, kurios tai matytų galimybę įgyvendinti vienoje iš šių įvardytų priemonių būdu ar taikant kažkokią jų kombinaciją“, – pridūrė ministras.
L. Savickas neatskleidė potencialių gynybos pramonės investuotojų ar šalių: „Per ankstyvas investuotojo įvardijimas neigiamai galėtų paveikti patį procesą. (...) Pavadinimai bus pristatyti, kada tik galėsime pristatyti“.
Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau yra teigęs, kad pasitelkiant vietos ir užsienio kapitalą Lietuvoje bus siekiama steigti bendras gynybos pramonės įmones bei gamyklas, kur su savo kapitalu dalyvautų ir valstybė.
Finansų ministerija šiuo metu valdo Kauno rajono mažo kalibro amuniciją gaminančią Giraitės ginkluotės gamyklą, o Susisiekimo ministerija – padalinius Pakruojyje ir Naujojoje Akmenėje turinčią sprogmenų gamintoją „Detonas“.
Be to, prie Krašto apsaugos ministerijos veikia Gynybos resursų agentūra, kuri yra atsakinga už šios sistemos viešuosius pirkimus bei jiems skiriamų lėšų naudojimą. Pernai rugpjūtį joje įsteigtas įsteigtas naujas Gynybos pramonės politikos ir inovacijų departamentas, skirtas bendradarbiauti su verslu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
