Toks posėdis numatytas oficialioje šalies vadovo darbotvarkėje.
Prezidentūros teigimu, jame bus apžvelgta bendra saugumo situacija, galimos grėsmės kritinei infrastruktūrai, rizikos suvaldymo būdai ir priemonės.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovo teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Visgi, toks sprendimas daliai politikų sukėlė klausimų dėl galimų finansavimo šaltinių.
Praėjusią savaitę daugumos parlamentinių partijų lyderiai buvo susitikę su prezidentu aptarti galimybę atnaujinti susitarimą dėl gynybos. Po šio susitikimo premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad pavasario sesijos metu Seime ieškant priemonių generuoti didesnes gynybai skirtas lėšas turėtų būti svarstomi jau esančių mokesčių tarifų pakeitimai. Taip pat, anot premjero, galėtų būti svarstomas naujo cukraus mokesčio įvedimas.
Tuo metu G. Nausėda siūlo keisti Lietuvos banko (LB) pelno įmokos į biudžetą modelį bei griežčiau kontroliuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pažeidimus ir tokiu būdu didinti gynybos finansavimą.
VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
