M. Dubnikovas dalinosi savo įžvalgomis, jog padidinus akcizų tarifus degalams, kai kurie žmonės atkreips dėmesį į benzinu varomus automobilius ir išties bus surinkta daugiau mokesčių. Anot jo, šis būdas turėtų pateisinti lūkesčius, kadangi degalų naudojimas nepamažės, žmonės vis tiek pilsis kurą už esamas sumas.
„Tai dalis žmonių daugiau atsižvelgs į benzininius automobilius, bet bendroj sumoj tai mokesčių neturėtų labai stipriai, kaip pasakyti, apmažinti.
Bus surinkta daugiau (lėšų), faktas. Klausimas, ar bus surinkta daugiau tiek, kiek didėja pats akcizas. Tai čia praktika parodys, nes taip matematiškai ne visada persikelia, kad jeigu padidinai x to akcizo, tai tiek ir sekančiais metais daugiau surinksi, nes vėl atsiranda ieškomos alternatyvos, galbūt keičiami įpročiai ir panašiai.
Bet kad daugiau mokesčių bus surinkta, tai faktas, nes čia vartojimas nekris, o iš Lenkijos, į Lenkiją ar ten į Latvija nepabėgs, nes tos kainos labai panašios yra.
Ar tai yra tikslinga daryti, na, tai tikriausiai, kad nebuvo kitokios išeities, esant tokiai biudžetui, kaip surinkti tuos mokesčius, kurie yra reikalingi perskirstymai, nes kitu atveju iš kažkur kitur jų nupiešti yra neįmanoma“, – pasidalino savo mintimis ekonomistas.
Tarifų didinimų nauda bei sąsajos su NATO
Pasak M. Dubnikovo, kalbant apie akcizų tarifų didinimus ir naudą, kokį procentą skirsime Lietuvos gynybai, tai nulems šalies saugumo padėtį ateityje.
„Čia ne kiek laiko mums yra svarbu, o svarbiausia yra iš tikrųjų pats procentas, kiek mes skiriame gynybai. Mes, sakykime, artėjame link tų 4%. Lenkiją mes matome tokį kaip lyderį, kuris labai aiškiai nusistatęs savo gynybos ribas ir artėja link 5%. Tai čia yra svarba.
Dabar, kodėl tai yra svarbu? Tas procentas atrodytų negina, reikia eurų, bet reikia suprasti, kad mūsų partneriai, esantys NATO, ir, visų pirma, amerikiečiai, jie labai aiškiai žiūri į lenteles ir mato ten valstybes, kurios yra lentelės viršuje.
Ir lenkai šiuo metu yra be abejonės lyderiai ir jiems derantis dėl paramos, dėl, sakykime, kažkokių priemonių, kurios yra reikalingos gynybai, jie jas gaus daug lengviau negu tos valstybės, kurios nepasiekė tų 2% arba pasiekė neseniai, pavyzdžiui, Čekijoj.
Jai bus žymiai sunkiau derėtis aljanse dėl kažkokių tai papildomų priemonių plačiąja prasme. Tai gali būti ir ginkluotė, tai gali būti ir papildomas karių dislokavimas, ir panašiai. Tai mums svarbu būti tos lentelės viršuje, šalia Lenkijos ir kad turėtume stiprią derybinę poziciją ir galėtume derėtis.
Tai kaip pavyzdys mūsų biudžetas. Jis nėra pajėgus nupirkti kokią nors „Patriot“ gynybos sistemą, pavyzdžiui, ane? Bet turint tam tikrų argumentų, galbūt galima išsiderėti, kad būtų ar rotacijos būdu, ar nuolatos būtų tokia sistema dislokuota iš partnerių, kuriems ji galbūt nėra tokia ir reikalinga.
Tarkime, ten visiškai Vakarų valstybės, kurių užpuolimo tikimybė yra daug mažesnė“, – išsamiai pakomentavo jis.
Kaip papildomi tarifų mokesčiai mums pasitarnautų ateityje ir ką daryti, kad būtume pastebėti aljanse
Ekonomistas kalbėjo, kad yra svarbu, jog NATO aljanse būtume matomi, nes tokiu būdu, jei prireiktų gintis nuo priešo, galėtume ilgesnį laiką atsilaikyti savarankiškai patys.
„Tai va čia yra svarbu, kad mes atrodytume ir būtume tam aljanse matomi. Kitas dalykas, buvo dar praėjusių metų pabaigoje atskleista, sakykime, studija, kurios metu buvo imituojama Rusijos ataka prieš Lietuvą, kuri parodė, kad gynyba (specifinė) mums vargiai leistų išsilaikyti tas norimas kelias savaites.
O tos kelios savaitės mums yra reikalingos iki, kaip sakant, paramos atėjimo ir tam mums reikia papildomai surinkti tuos 10 milijardų eurų, kurie leistų mums pasistatyti infrastruktūrą, kuri iš tiesų leistų su didele tikimybe išlaikyti sienas kaip įmanoma saugesnes.
Tai čia yra kitos diskusijos, kurios tikriausiai velsis šiais metais, jau 2025 metais. Ir čia yra tokių papildomų lėšų trūkumas, kuris yra reikalingas. Tai klausimas, iš kur jų gauti, kaip mums juos reikia užsidirbti ir panašiai“, – samprotavo M. Dubnikovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
