Pastaruoju metu diskutuojama kaip gelbėti Sodrą, nors atsakymas aiškus – reikia padidinti pajamas ir sumažinti išlaidas. Apmaudu, kad Valdžia temato vieną kelią. Sumažino senatvės pensijas, išmokas privatiems pensijų fondams, bei kai kurias kitas išlaidas. Bet neieško būdų, kaip padidinti pajamas. Manoma, kad jos padidės atsigaunant ekonomikai. Tai klaidinga nuomonė.
Ne paslaptis, kad verslininkai siekia sumažinti išlaidas darbuotojams samdyti. Tobulinamos gamybos ir paslaugų technologijos, diegiami našesni įrengimai, kurie didina gamybos ir paslaugų apimtis, kelia darbo našumą. Todėl dėsningai mažėja darbuotojų skaičius ir jiems išmokama darbo užmokesčio suma, o kartu išauga gamybos ir paslaugų apimtys, įmonių pajamos ir pridėtinė vertė. Ir šį veiksmą būtų neprotinga stabdyti. Valdžia jį skatina, atleisdama nuo pelno mokesčio mokėjimo, kai tobulinamos technologijos. Remia ne tik šiuo būdu, bet ir skirdama daugiausia ES paramos lėšų. Galima pateikti daug pavyzdžių, kai dėl minėtų priežasčių įmonės sumažino išlaidas darbo užmokesčiui.
Kadangi įmokos Sodrai ir Privalomam sveikatos draudimo fondui skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio, todėl mažėja Sodros ir šio fondo pajamos, nors įmonėse sukurta pridėtinė vertė gerokai išauga. Siekiant išvengti šio prieštaravimo, reikėtų įmokas Sveikatos draudimo ir Socialinio draudimo fondams versle skaičiuoti nuo sukurtos pridėtinės vertės, o biudžeto išlaikomose įstaigose – palikti esamą tvarką.
Antra, valdžia turėtų labiau rūpintis, kad padidėtų darbo užmokestis samdomiems darbuotojams. O jis yra labai žemas, palyginus su mokamu atlyginimu kitose valstybėse. Eurostatas skelbia, kad Lietuvoje apmokėjimo už darbą dalis bendrajame vidaus produkte yra 54,6, kai Europos Sąjungos šalių vidurkis - 65,4, o Švedijoje – net 69,2 procentai. Pas mūsų kaimynus ši dalis taip pat yra didesnė. Šie skaičiai patvirtina, kad mūsų verslininkai yra šykštūs, moka darbuotojams gerokai mažiau negu kitose valstybėse, sau pasilikdami didžiąją dalį bendru darbu sukurto produkto. Todėl nenuostabu, kad atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų yra didžiausia Europos Sąjungoje. Skirtumas tarp penktadalio turtingiausių ir penktadalio neturtingiausių gyventojų - 8 kartai, kai ES vidurkis yra tik 5.
Valdžia turėtų šį blogą verslininkų įprotį apmalšinti, padidinama minimalią algą, kuri šiuo metu yra 800 litų. Vienkart padidėtų ir Sodros pajamos. Tačiau Premjeras nesenai pareiškė, kad tai verslininkų ir profsąjungų reikalas. Atseit, kaip katė su pele susitars, taip ir bus.
Minimalią algą reikėtų nustatyti diferencijuotą, atsižvelgiant įmonėse sukuriama bendrąjį produktą. Biudžeto lėšomis išlaikomoms įstaigoms minimali alga turėtų būti nustatyta, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
Nereikėtų pamiršti ir trečią Sodros pajamų padidinimo galimybę. Prieš porą metų buvo pasiūlyta padidinti 2 procentiniais punktais įmoką „Sodrai“, po vieną darbdaviams ir darbuotojams. Šiam veiksmui pritarė net Pramoninkų konfederacija, žinoma, ne dykai, o mainais už pelno mokesčio sumažinimą. Tačiau įmokos didinimui aršiai pasipriešino esantys valdžioje liberalai. Taigi mainai įvyko vienpusiški – sumažintas pelno mokestis, bet nepadidinta įmoka „Sodrai. Nebūtų nuskriausti ir darbuotojai, nes jiems sumažintas 3 procentiniais punktais pajamų mokestis.
Pasigirdo pasiūlymų įvesti progresinius mokesčius darbo pajamoms ir turto mokestį, kurie, atseit, padidins Sodros pajamas. Akivaizdžiai klystama. Progresiniai mokesčiai nepadidina darbo užmokesčio nuo kurio skaičiuojama įmoka Sodrai. Įvedant juos, nedidinamas esamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o tik padidinamas tarifas dideles pajamas gaunantiems ir sumažinamas tarifas mažas pajamas gaunantiems darbuotojams. Gyventojų pajamų ir turto mokesčiai mokami į nacionalinį biudžetą, o ne Sodrai.
Taigi Sodros pajamų padidinimo klausimo negalima palikti Dievo malonei ir verslininkų sąžinei.
Dabar daug kalbama apie Sodros reformą, numatyta ją svarstyti Seime. Siūlomos Vilniaus universiteto docento T. Medaiskio parengta vadinamųjų apskaitos vienetų ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus R. Kuodžio virtualiųjų sąskaitų pensijų skaičiavimo metodikos. Jos gal leis tik teisingiau apskaičiuoti pensijas būsimiems pensininkams, bet nepadidins Sodros pajamų ir neišspręs problemos iš esmės.
Prezidentė pažadėjo nuo sekančių metų atstatyti iki buvusio lygio senatvės pensijas. Tai maloni naujiena. Bet abejoju, kad pažadas bus ištesėtas, nes ekonomika atsigauna lėtai, o diegiamos priemonės Sodros pajamoms didinti yra mažai efektyvios. Belieka tik džiaugtis, kad daugiau nemažinamos pensijos ir laiku jos išmokamos.
