Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius švietimo įstaigų reitingus, kur išrikiuoti nauji dalykiniai universitetų, kolegijų, gimnazijų reitingai, savivaldybių reitingas pagal mokinių mokymosi rezultatus, tyrimas kaip korepetitoriai keičia mokymosi kultūrą ir kt.
Geriausios mokyklos pagal dalyką
Dalykinis gimnazijų reitingas tėvams ir moksleiviams padeda orientuotis, kuri mokykla geriausiai išmoko stojant į aukštąsias mokyklas ir studijuojant reikalingų disciplinų. Reitinge išskirta po 50 iš maždaug 350 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Reitinge paaiškėjo, kad lietuvių kalbos geriausiai moksleivius išmoko Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus ir Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija. Anglų kalbos stipriausiai moko Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Klaipėdos licėjaus mokytojai.
Rusų kalbos, kaip teigia reitingų autoriai, puikiai išmoko iš esmės visų mokyklų, kuriose ši disciplina dėstoma, pedagogai. Net dešimties mokyklų mokinių, laikiusių šį egzaminą, rezultatai siekia 100, tai: Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Plungės „Saulės“ gimnazija, Marijampolės Sūduvos gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Kauno Rokų gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, Veisiejų S. Gedos gimnazija, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Vokiečių kalbos VBE bei tarptautinį egzaminą 2019 m. laikė 42 šalies mokyklų abiturientai, o sėkmingiausiai – šimtukais – išlaikė net 12 gimnazijų abiturientai: Kauno jėzuitų gimnazijos, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje, Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos, Šiaulių J. Janonio, KTU gimnazijos, Biržų „Saulės“ gimnazijos, Jonavos J. Ralio gimnazijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos, Klaipėdos r. Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ir Telšių Žemaitės gimnazijos. Prancūzų kalbos VBE laikė tik 9 šalies gimnazijų abiturientai. O geriausiai šį egzaminą išlaikė Vilniaus licėjaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos bei Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientai.
Istorijos ir matematikos geriausiai išmoko KTU gimnazijos, Klaipėdos licėjaus ir Vilniaus licėjaus pedagogai.
IT VBE sėkmingiausiai išlaikė Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos dvyliktokai.
Fizikos VBE geriausiai išlaikė Klaipėdos licėjaus, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos ir Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos abiturientai.
Chemijos VBE sėkmingiausiai išlaikė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos ir Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos abiturientai.
Biologijos VBE geriausiai išmokė Kauno dailės gimnazijos, Klaipėdos licėjaus ir KTU gimnazijos mokytojai.
Geografijos VBE sėkmingiausiai išlaikė Vilniaus licėjaus, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai.
Tarp lyderių – privačios mokyklos
Įdomu tai, kad šiemet pastebimas kai kurių privačių mokyklų išsiveržimas į priekį, atkreipia dėmesį reitingo rengėjai.
„Pirmiausia, tai Klaipėdos licėjaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos bei Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos. Šių mokyklų pedagogai, tiesa, ir anksčiau sėkmingai parengdavo mokinius VBE, bet šiais metais šias mokyklas matome jau net keliose kryptyse patekus ne tik į geriausiųjų dešimtuką, bet ir iš pirmojo trejetuko išstūmus kai kurias elitines šalies gimnazijas“, – pastebi žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Taip pat pabrėžiama, kad skirtumai tarp skirtingų mokyklų mokinių pasiekimų kartais skiriasi 5–7 kartus.
Anot J. Kučinskaitės, privačių mokyklų populiarėjimą lėmė tėvų nusivylimas valstybinių mokyklų kokybe.
„Matyt, šių mokyklų sėkmė bei tėvų pasitikėjimas sėkmingai veikiančiomis kai kuriomis privačiomis mokyklomis bei nusivylimas kai kuriomis savivaldybių ir valstybinėmis mokyklomis lemia didžiulį privačių mokyklų bumą“, – teigia reitingo sudarytojai.
Šiuo metu Lietuvoje yra jau per 70 privačių mokyklų. Bent keturių privačių mokyklų pajamos 2018 m. viršijo 1 mln. eurų, t. y. svyravo nuo 1,45 mln. eurų iki 5 mln. eurų, rodo „Registrų centro“ duomenys.
