Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus. Atliekant PISA tyrimą aiškinamasi 15-mečių moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei juos lemiantys veiksniai. 2018 m. tyrime dalyvavo 79 šalys ir regionai.
Likome viduryje
Iš 79 šalių Lietuva 2018 m. pagal 15-mečių skaitymo gebėjimo rezultatus rikiuojasi per vidurį – 29–36 pozicijoje su 476 taškais, Lietuvos rezultatai aukštesni už 40 šalių, mažesni – už 28.
EBPO vidurkis – 487 taškai. Jį lenkė keturi Kinijos miestai, Estija, Kanada, Suomija, Lenkija. Prasčiausi rezultatai fiksuoti Filipinuose, Dominikoje, Kosove, Libane, Maroke.
„Matome, kad skaitymo gebėjimo rezultatai pakilo 4 taškais per trejus metus, o nuo 2009-ųjų – 8 taškais“, – sakė EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė.
Pastebima, kad 22 proc. daugiau vaikinų mano, kad skaitymas yra laiko švaistymas, 19 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai reikia kokios nors informacijos, o 17 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai privalo skaityti.
Pagal matematikos rezultatus Lietuvos rezultatas aukštesnis už 41 šalies, o žemesnis – už 30 šalių. Lietuva yra 32–37 pozicijoje iš 79 šalių, kartu su Rusija, Italija, Vengrija.
„Lietuvos 15-mečiai nuo 2015 metų pagal matematinius gebėjimus pakilo 3 taškais, o nuo 2009-ųjų rezultatas išliko stabilus“, – kalbėjo R. Dukynaitė.
Lietuvos rezultatai gamtamokslio srityje statistiškai aukštesni už 44 šalių, o žemesni – už 29 šalių. Lietuva yra 30–33 pozicijoje.
„Lietuvos rezultatas per trejus metus 7 taškais pakilo“, – kalbėjo R. Dukynaitė.
Lietuvoje atliktame tyrime iš viso dalyvavo 364 mokyklos ir 6885 moksleiviai.
Augo aukščiausi pasiekimai
Gera naujiena, kad aukščiausius skaitymo lygmenis pasiekusių moksleivių skaičius Lietuvoje nuo 2009 iki 2018 metų išaugo nuo 2,9 iki 5 proc.
Tuo metu matematikoje Lietuvoje aukščiausius lygmenis pasiekė 8,5 proc. mokinių, kai EBPO vidurkis – 10,9 proc.
„Matematika yra ta sritis, kur aukščiausius lygmenis pasiekė didžiausias skaičius mokinių“, – sakė PISA tyrimo koordinatorė Lietuvoje Natalija Valavičienė.
Gamtamokslio raštingume Lietuvoje aukščiausius lygmenis pasiekė 4,7 proc. moksleivių, kai EBPO vidurkis – 6,8 proc.
Vėluojantys į pamokas mokosi prasčiau
Kalbos pamokoms skirtas laikas Lietuvoje aukštesnis nei EBPO vidurkis, tačiau tai sąlygiška, nes Lietuvoje į kalbos pamokas įskaičiuojamos ir literatūros pamokos. Pagal laiką matematikos pamokoms Lietuvoje skiriama mažiau laiko nei daugumoje EBPO šalių. Tuo metu gamtos mokslų pamokoms skiriame gerokai daugiau laiko nei EBPO vidurkis.
Lietuvoje 50 proc. mokinių nė karto nevėlavo į pamokas per paskutine dvi savaites iki tyrimo, EBPO vidurkis – 52 proc. Daugelyje šalių vėlavimas į pamokas yra gana dažnas reiškinys.
Mokinių, kurie į mokyklą vėlavo bent vieną kartą, pasiekimai yra žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų rezultatus 28–54 taškais, matematinio raštingumo 20–44 taškais, gamtamokslio raštingumo 24–52 taškais.
Mokinių, kurie praleido bent vien pamoką be pateisinamos priežasties per dvi savaites iki tyrimo, pasiekimai žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse.
Tyrimai – kaip kompasas
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius mano, kad šio tyrimo rezultatus reikia analizuoti ir iš jų mokytis, atitinkamai keičiant mokymo turinį, mokytojų rengimo sistemą, suteikiant naujas priemones mokykloms.
„Reikalingas toks kompasas, tokie tyrimai, kurie padeda orientuotis, kokie vaikų pasiekimai ir šalies viduje, ir suteikia galimybę pasilyginti Europoje, pasaulyje“, – trečiadienį kalbėjo ministras.
A. Monkevičius pripažino, kad viena esminių Lietuvos švietimo problemų – netolygi mokymo kokybė skirtingose savivaldybėse.
„Jeigu rezultatai geri, negaliu sau prisiimti absoliučiai jokių nuopelnų, jeigu blogi – turiu prisiimti atsakomybę“, – sakė ministras.
Prieš trejus metus lietuviai buvo per vidurį
PISA tyrimas vykdomas kas trejus metus nuo 2000-ųjų, Lietuva jame dalyvauja nuo 2006-ųjų. Tiriamos privalomos sritys: skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas, gamtamokslinis raštingumas, taip pat pasirenkamos mokinių ugdymo sritys: problemų sprendimas, finansinis raštingumas.
2015 metais pagal gamtamokslinį raštingumą Lietuvos penkiolikmečiai užėmė 36–38 vietas, matematinio raštingumo rezultatas panašus – 36 vieta, vertinant skaitymo gebėjimus teko 39 vieta iš daugiau kaip 70 vertintų šalių ir regionų.
Tuomet tarp tyrime dalyvavusių EBPO narių geriausiai įvertinti Japonijos, Estijos, Suomijos ir Kanados penkiolikmečiai. Latviai lietuvius lenkė pagal gamtamokslio raštingumo ir skaitymo gebėjimų vidurkius.
PISA tyrimą sudaro užduotys moksleiviams, jų bei tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų anketos.
