Dokumentą su keturiomis šios šakos profesinėmis sąjungomis pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei profesinių sąjungų vadovai.
Žada didesnes algas
Nauju susitarimu koreguojama 2017 metų Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinė sutartis – dėl šių pakeitimų sutarta dar liepą.
Pasak A. Monkevičiaus ir profesinių sąjungų atstovų, sutartyje numatyta nuo kitų metų rugsėjo 10 proc. didinti mokytojų atlyginimus, taip pat sulyginti ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimus su mokyklų mokytojų algomis.
Anot ministro, taip darželių darbuotojų atlyginimai per metus turėtų augti apie 30 procentų.
Taip pat numatomos papildomos lėšos specialiajai pedagogų pagalbai, specialus optimizavimo fondas padengti išlaidoms jungiant mokyklas.
A. Monkevičius patikino, kad darželių pedagogų atlyginimų koeficientų žirkles numatyta koreguoti jau nuo sausio, tad jiems atlyginimai pradės didėti greičiau nei likusiesiems.
Be šių vasarą su ministerija suderėtų punktas įtrauktas ir aukštųjų mokyklų atstovų reikalavimas nuo kitų metų rugsėjo 1-osios didinti darbo užmokestį 10 procentų. Sutartyje numatyta nuostata, kad 2025 metais dėstytojų atlyginimas turi siekti 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Viskas, kas buvo suderinta, visi šie dalykai yra“, – tikino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.
Kol kas nėra patenkintas aukštųjų mokyklų atstovų reikalavimas papildomai skirti apie 8,9 mln. eurų neakademinių darbuotojų algoms didinti, profesinės sąjungos dar tikisi, jog teigiami sprendimai bus priimti Seime.
Sutartį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir „Sandrauga“.
Premjeras Saulius Skvernelis, pasirašydamas susitarimą, sakė besidžiaugiantis, kad „visi lūkesčiai yra atliepti“ ir kvietė dialogą tęsti toliau.
„Džiaugiuosi, kad yra pasirinktas dialogo, kompromiso kelias. Tikrai suprantame situaciją, kad lūkesčiai yra labai dideli ir jie yra pagrįsti. Noriu akcentuoti, kad tai, kas pasirašyta dabar ir sutartys, kurios buvo pasirašytos, jos yra įgyvendinamos. To, kas įstatymiškai nėra patvirtinta, natūralu, kad įgyvendinti nėra teisinio pagrindo“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę dalis mokytojų ir aukštųjų mokyklų darbuotojų surengė dviejų valandų įspėjamąjį streiką, nes liepą suderėjus dėl pataisytos kolektyvinės sutarties, pagal kurią 2020 metų biudžete švietimui buvo numatyta papildomai skirti 117 mln. eurų, tebuvo suplanuota kiek daugiau nei 55 mln. eurų.
„Gal 117 mln. nesieks, bet yra arti“, – Vyriausybėje žurnalistams teigė A. Monkevičius.
Ministras negalėjo pasakyti, iš kokių šaltinių bus rasta reikiamų lėšų. Anot jo, šaltinių ieškota visą savaitgalį, tai buvo Finansų ministerijos užduotis. Galutinius sprendimus tikslinant biudžetą Vyriausybė priims vėliau pirmadienį.
Sutarties, kaip ir 2017-aisiais, nepasirašė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, siekianti atskiro susitarimo bei neatmetanti, kad imsis streiko, jei susitarti su ministerija ir Vyriausybe nepavyks.
A. Monkevičius mano, kad problemų neturėtų kilti, kadangi šios profsąjungos reikalavimai „bent jau finansine išraiška“ yra panašūs.
„Kalbėsimės, žiūrėsime kaip toliau, bet svarbiausia – galiojanti sutartis (...), bet iš esmės esminiai punktai yra tokie pat“, – tikino ministras.
Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį po Vyriausybės posėdžio teigė, kad kitų metų biudžete švietimui papildomai iš viso numatyta maždaug 100 mln. eurų.
„Visi tie perskirstymai yra įvykę ieškant kiekvienoje srityje kompromisų su bendruomene. Manau, kad kiekvienas ministras, ieškodamas kompromisų savo srityje, juos rado ir tikiuosi, kad Seimas šiems pakeitimams pritars“, – sakė V. Šapoka.
Profesinės sąjungos tikisi palankumo ir vėliau
Sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos sveikino šį žingsnį bei išreiškė viltį dėl Vyriausybės palankumo ir ateityje.
„Čia buvo tik šių metų mūsų tikslas. Tikimės ateityje platesnio bendradarbiavimo, nes turime daug įvairiausių matymų. Pagrindinis, ko trūksta šiandien, tai stabilumo, kad visi mokytojai žinotų ir kad nereikėtų jiems kiekvienais metais prieš biudžeto formavimą vėl planuoti akcijų – turi būti patvirtinta ilgalaikė programa ir, manau, šitą mes pasieksime“, – sakė LŠMPS vadovas E. Milešinas.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius sakė, kad ji džiugina šios Vyriausybės nuoseklumas, nors „kai kurie dalykai dar liko neįgyvendinti“, turėdamas omenyje finansavimą neakademiniams darbuotojams.
„Manome, kad tas punktas kitais metais pradedamoje pildyti sutartyje jau atsiras atskiru punktu, t. y. neakademinių darbuotojų darbo užmokesčių kėlimas. Nors vilčių iš tikrųjų nelaidojame ir šiemet, kadangi yra ir Seimo pasiūlymas šias lėšas skirti“, – teigė jis.
„Solidarumo“ pirmininkė Aldona Kindurienė susitarimą, ypač nuostatas dėl darželių pedagogų atlyginimų, vadino „gražia kalėdine dovana, kurios labai seniai laukėme“.
„Tikimės, kad šitas žingsnis yra žingsnis į priekį siekiant to, kas numatyta kolektyvinėje sutartyje, kad 2025 metais mokytojų, švietimo darbuotojų atlyginimai turėtų sudaryti 130 proc. vidutinio šalies uždarbio“, – sakė A. Kindurienė.
„Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis ragino ministeriją labiau įsitraukti palengvinant kolektyvinius susitarimus dėl darbo krūvio ir atlyginimų pačiose mokyklose.