Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, Lietuvoje išlieka dešiniojo ekstremizmo ideologijų plitimo rizika.
2024 m. rugsėjį užkardyta šalyje veikusios ekstremistinės grupuotės veikla. Grupę sudarė socialiniuose tinkluose radikalizavęsi jaunuoliai, dalis jų – nepilnamečiai.
Jie įtariami sistemingai vykdę smurtinius neapykantos nusikaltimus. Grupės smurtinių išpuolių taikiniai buvo Azijos ir Afrikos valstybių piliečiai, etninių mažumų atstovai ir asmenys, kuriuos grupės nariai laikė ideologiniais priešininkais.
Paaiškino, kaip verbuoja jaunuolius
Kaip aiškina žvalgybos pareigūnai, asmenys į ekstremistinę veiklą įsitraukia žavėdamiesi smurtu, siekdami socialinio pripažinimo ar ieškodami nuotykių.
„Pirminis jauno amžiaus asmenų radikalizavimasis dažniausiai įvyksta jiems pradėjus lankytis didelėse viešose socialinių tinklų grupėse. Šiose grupėse dalijamasi radikalaus pobūdžio vaizdo medžiaga – ekstremistinio pobūdžio „memais“ ar vaizdo siužetais, kuriuose nufilmuotos atviro smurto apraiškos“, – teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Tuomet iš viešų socialinių tinklų grupių pereinama į privačias. Norinčių į jas patekti gali būti prašoma atskleisti savo tapatybę ir užpildyti anketą apie ideologines nuostatas, turimas žinias, įgūdžius bei motyvaciją. Patekus į uždaras grupes, prasideda veiksmai, vedantys prie smurtinių nusikaltimų.
„Uždarose struktūruotose grupėse dalijamasi ne tik bendro pobūdžio ekstremistine informacija, bet ir savadarbių ginklų, padegamųjų bei sprogstamųjų užtaisų gamybos instrukcijomis, ideologinių priešininkų asmens duomenimis. Prie tokių grupių naujai prisijungę asmenys dažnai tiesiogiai skatinami neapsiriboti vien virtualia veikla ir pereiti prie fizinių veiksmų.
Pradžioje skatinama įvykdyti nesunkius teisės pažeidimus, pavyzdžiui, viešose vietose išklijuoti plakatus ar lipdukus su nuoroda į grupę socialiniame tinkle. Palaipsniui bandoma naujai prisijungusius asmenis įkalbėti vykdyti sudėtingesnes nusikalstamas veikas“, – rašoma grėsmių vertinime.
Rizikų kelia imigrantai
Anot VSD, rizikų saugumui Lietuvoje kelia išaugusi musulmonų bendruomenė. Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą atvykusių užsieniečių iš Centrinės Azijos skaičius išaugo daugiau nei dešimt kartų – 2024 m. pabaigoje siekė 24 tūkstančius.
Kasmet tarp į Lietuvą atvykstančių Centrinės Azijos gyventojų nustatomi keli grėsmę keliantys asmenys. 2023–2024 m. tokiais pripažinti penki Centrinės Azijos valstybių piliečiai, dar penkiems dėl sąsajų su terorizmu rekomenduota neišduoti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje ar vizų.
Tarp į Lietuvą atvykusių migrantų iš Centrinės Azijos nustatomi pavieniai radikalių (antivakarietiškų ar antisemitinių) pažiūrų asmenys, tačiau asmenų, ketinančių įvykdyti teroristinius ar smurtinio pobūdžio aktus, Lietuvos institucijos nenustatė.
Visgi, jei situacija nesikeis, VSD perspėja dėl augančių grėsmių ateityje.
„Išaugęs musulmonų imigrantų skaičius Lietuvai kelia iššūkių – auganti musulmonų bendruomenė, tikėtina, susidurs su nepatogumais dėl nepakankamų vietų maldos namuose, kalbos barjero. Labai tikėtina, kad šios bendruomenės nariai sieks kurti atskirus ar neoficialius maldos namus, o į radikalizmą linkę asmenys, neatmestina, pradės burtis į uždaras grupes, kuriose, kaip žinoma iš kitų Europos valstybių patirties, didėja radikalizacijos tikimybė“, – nurodo žvalgyba.
Kita vertus, dalis migrantų atvyksta į Lietuvą, siekdami patekti į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Taip daro ir darbuotojai, ir studentai.
Taip pat fiksuojama atvejų, kai į Lietuvą studijuoti atvykę užsieniečiai patys pradėjo organizuoti kitų užsieniečių atvykimą.
„Tarp migracijos schemomis piktnaudžiavusių ir į Lietuvą atvykusių užsieniečių buvo nustatyta radikalių pažiūrų ir teistumą nuslėpusių asmenų. 2024 m. grėsme valstybės saugumui paskelbti du užsieniečiai, organizavę „pilkosios migracijos“ schemas“, – teigia žvalgyba.
Bendra saugumo situacija – kiek tikėtini teroro aktai Lietuvoje?
Anot žvalgybos, Lietuvos saugumo situacija netiesiogiai veikiama terorizmo tendencijų kitose Europos valstybėse. Nors mūsų šalyje nenustatoma islamistų grupuočių ar pavienių teroristų, dėl islamistinės propagandos prieinamumo internete išlieka nuolatinė rizika, kad lengvai įtikinami ar linkę radikalizuotis asmenys Lietuvoje perims radikalias pažiūras ir įsitrauks į ekstremistinę veiklą.
Tuo metu islamistinio terorizmo grėsmė Europoje, tikėtina, išliks didelė dėl Vidurio Rytuose tebesitęsiančio konflikto, kuris skatina musulmonų radikalizaciją.
„Artimoje perspektyvoje Europos šalyse tikėtini pavienių ekstremistų savais resursais ir gebėjimais surengti išpuoliai viešose žmonių susibūrimo vietose ar prieš pareigūnus bei taikinius, siejamus su Izraelio valstybe ir žydų bendruomene“, – rašoma grėsmių vertinime.
Visgi Lietuvoje terorizmo aktų tikimybė, labai tikėtina, išliks maža.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
