„Būtų labai gerai, kad besidžiaugdami laimėjimais Briuselyje mes vis dėlto žiūrėtume sau po kojomis. Mes dažniausiai šauname patys sau į kojas. Pagal dabartinę parengtą metodiką mes atsiveriame rytų elektrai.
Europos Komisijos skirti pinigai (720 mln. eurų – aut. past.) bus sėkmingai panaudoti, bet sistema neveiks. Patvirtinus metodologiją, realiai pradėtume patys finansuoti monstrą šalia savęs“, – tv3.lt sakė konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Baltijos šalys ketina tvirtinti metodiką boikotuojant Astravo elektrą
Praėjusią savaitę pranešta, kad Baltijos šalys sutarė dėl metodikos boikotuojant Astravo elektrą. Joje, kaip ir prašė Lietuva, įtraukta elektros kilmės garantijų sistema, kad ji yra pagaminta ne Baltarusijos gamintojų.
Metodika pateikta viešajai konsultacijai, vėliau ji bus perduota tvirtinti nacionaliniams reguliuotojams.
Konservatorius Ž. Pavilionis piktinosi, kad Lietuvai patvirtinus metodiką, patys savo parašą padėtume ir finansuotume Astravo AE statybą.
„Tai atvertų kelius antram, galimai ir trečiam, ketvirtam Astravo blokui. Stabdytų mūsų pačių energijos generavimo pajėgumų atkūrimą ir esminį tikslą – kuo spartesnę sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
Techniškai, politiškai ir nacionalinio saugumo aspektu – tai ne tik kvailas, bet išdavikiškas sprendimas. Todėl mes kreipėmės į Valstybės saugumo departamento vadovus ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių“, – teigė Ž. Pavilionis ir vylėsi, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) metodikos tvirtinimą sustabdys.
„Iš Rusijos į Latviją importuota elektra privalės turėti kilmės garantiją, kad ji yra pagaminta ne Baltarusijos gamintojų“, – teigiama metodikos dokumente, kurį prieš savaitę skelbė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Prieš savaitę energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS teigė, kad kaip ir prašė Lietuva, į metodiką įtraukta elektros kilmės garantijų sistema ir šis esminis papildymas dabar visiškai atitinka Lietuvos vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą.
Anot jo, Baltijos šalys dar labiau priartėjo prie to, kad turėtų bendrą poziciją dėl prekybos rusiška elektra, neįsileidžiant elektros iš Baltarusijos.
„Šiandien iš esmės sutarta tarp trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių papildyti prieš tai buvusią metodiką labai svarbia Lietuvai nuostata, ko nuosekliai iki šiol siekėme, tai būtent, jog į pralaidumų metodiką būtų įtraukta nuostata, kad negalėtų patekti į Baltijos šalis elektra, jeigu ji neturės įrodymo, kad ji nėra iš Baltarusijos. Turėdamos politinį solidarumą, Baltijos šalys dabar eina „link techninio šio solidarumo įgyvendinimo“, – komentavo Ž. Vaičiūnas.
Sertifikatai turėtų būti išrašinėjami Kremliuje
2018 metais metodika prekiauti Astravo elektra Baltijos šalių rinkoje uždraudė. Pasak konservatoriaus Ž. Pavilionio, dabartinė pasiūlyta metodika realiai šiai prekybai atveria duris, sudarydama galimybes prekiauti šia elektra Latvijos biržoje.
„Pamatėme, lyg tai Lietuva neprekiauja, tačiau komercinėse formulėse, kurios sudėtingos suprasti paprastam žmogui, vėl matome, kad yra įskaičiuota dalis mūsų komercinio srauto, kuriuo galės latviai savo biržoje prekiauti. Tai reiškia, kad elektra pateks ir pas mus“, – teigė Ž. Pavilionis.
Parlamentaras kalbėjo apie sertifikavo sistemą ir pažymėjo, kad ji net nėra sutarta su Maskva.
„Fiktyvūs „sertifikatai“, kurie turėtų garantuoti, kad elektra rusiška, o ne iš Astravo, pagal šią metodiką turėtų būti išrašinėjami Kremliuje. Tai yra tas pats, kaip Kremliaus prašyti patvirtinti, kad ne Putinas nunuodijo Navalną“, – lygino Ž. Pavilionis.
„Jei latviai ir estai vis dėl to drįstų tvirtinti – tai jie faktiškai formaliai pasirašytų po režimo diktuojamais sprendimais. Patys sugriautų Baltijos šalių solidarumą ir mūsų siekius sinchronizuotis. Juos akivaizdžiai labai smarkiai spaudžia Kremlius, o gal net ir Lukašenkos režimas.
Tuomet mums kiltų klausimas: ar mes sinchronizuojamės su jais, ar be jų? Yra galimybės ir vienai Lietuvai sinchronizuotis su Lenkija“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Sinchronizacija beliks tik popieriuje“
Penktadienį pranešta, kad Europos Komisija Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrė 720 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 300 mln. eurų. Penktadienį apie tai pranešė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Gerai, kad tie pinigai skirti, bet mes turime suprasti, kad dar turime išgyventi iki tų 2025 metų. Čia yra didžiausia problema – gavę pinigus sinchronizacijai, mes kita ranka įvirtiname tai, kas gali sugriauti tą pačią sinchronizaciją.
Jei mes įtvirtinsime ir atversime duris Astravo elektros pirkimui, jei neužkardysime pardavimų elektros, tai mūsų visi pinigai, kuriuos mes gausime, jie bus labai sėkmingai išleisti energetikų ir iš kitos kišenės gaudami pinigus iš Astravo elektros.
Jei ši metodologija bus patvirtinta – praleisime dar vieną smūgį į mūsų vartus. Mūsų rinką užtvindys ne tik pirmojo reaktoriaus elektra, bet netrukus ir antrojo. Ir sinchronizacija beliks tik popieriuje“, – teigė Ž. Pavilionis.
Vaičiūnas: gali būti šiek tiek anksčiau
Pasiteiravus, ar būtų realu paspartinti sinchronizavimo projektą, Ž. Vaičiūnas penktadienį teigė, kad Baltijos šalių sistemų pasirengimas be didžiausio „Harmony Link“ projekto gali būti užtikrintas šiek tiek anksčiau.
„Šis skirtas finansavimas mums leidžia daryti visus reikalingus įgyvendinimo darbus. Jei būtų skiriama mažesnė suma, tai natūralu, kad dėl projekto įgyvendinimo galbūt turėtume tam tikrų techninių niuansų. Kalbant apie sinchronizacijos spartinimą – tai pats svarbiausias ir didžiausias „Harmony Link“ projektas. Šis projektas bus įgyvendintas 2025 metais.
Kiekvieną dieną, kiekvieną pusmetį yra daromi darbai, kad mūsų Lietuvos, tiek Baltijos šalių sistemos būtų patikimesnės, saugesnės. Kalbame apie tai, kad galime užtikrinti mūsų sistemos pasirengimą nenumatytiems atvejams.
Tai galutinė sinchronizacijos data yra 2025 metais. Mūsų Baltijos šalių sistemų pasirengimas be didžiausio „Harmony Link“ projekto gali būti užtikrintas šiek tiek anksčiau“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Nausėda: tikimės sinchronizuoti tinklus greičiau
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat tikisi, kad projektą pavyks įgyvendinti greičiau.
„Puiki žinia. Mes esame už tai, kad sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas kaip galima greičiau, tačiau jis negali būti įgyvendintas be atitinkamų finansinių išteklių ir, svarbiausia, be organizacinių priemonių“ – žurnalistams Briuselyje penktadienį sakė G. Nausėda.
„Manau, kad įskaitant ir tas priemones, kurių ėmėmės tobulindami teisės aktus, visi šitie dalykai padės įgyvendinti projektą dar greičiau ir dar sėkmingiau“, – pridūrė šalies vadovas.
G. Nausėda ne kartą ragino spartinti sinchronizavimo projekto įgyvendinimą ir jį baigti greičiau nei 2025 metais.
Nausėdos patarėjas: nebus pritarta Baltarusijos elektros pirkimui
Primename, kad antradienį tv3.lt jau rašė, kad opoziciniams konservatoriams sukritikavus Baltijos šalių elektros perdavimo operatorių suderintą prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, prezidento patarėjas sako, kad tai yra principinis sprendimas, leisiantis neprekiauti Astravo ir kitų nesaugių branduolinių jėgainių pagaminta elektra.
Kaip skelbė BNS, Jaroslavas Neverovičius kartoja, jog sinchronizavus tinklus su Europa, nebeliks jokių abejonių ar rizikų, kad Astravo atominės jėgainės elektra pateks į Lietuvą. Todėl jis dar kartą paragino greičiau įgyvendinti sinchronizavimo projektą.
„Šioje vietoje jau per daug emocijų, per daug viskas suasmeninama. Svarbu pastebėti, kad pasiektas principinis sprendimas, kaip Lietuvoje priimti įstatymai, taip ir su mūsų Baltijos kaimynais, ir su Europos Komisija iš principo sutarta, kad neprisidėsime prie nesaugių projektų komercializavimo, kad nebus pritarta prekybai elektra, kuri pagaminta nesaugiuose projektuose, konkrečiai Baltarusijos elektra“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė J. Neverovičius.
„Dabar tai perdavimo sistemos operatorių, reguliatorių darbas įtvirtinti tokį mechanizmą, kuris visiškai įgyvendins susitarimą ir eilę mūsų įstatymų“, – pridūrė jis.
J. Neverovičius pakartojo, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimo, reikia spartinti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
„Tiesa, kad bus rizikų ir galimybių, kad kažkas bandys piktnaudžiauti tuo, kad fizinis srautas yra atskiras nuo komercinio, bet tam galutinai išspręsti turime spartinti sinchronizaciją ir įgyvendinti ją kuo greičiau, tada neliks jokių abejonių ar rizikų“, – sakė prezidento patarėjas.
Baltijos šalių elektros energetikos sistema priklauso posovietiniam BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiedui ir yra valdoma iš dispečerinės Maskvoje.
Iki 2025 Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su žemynine Europa. Nuo tada turėtų būti užkirstas kelias ne tik komerciniams, bet ir fiziniams Astravo AE elektros srautams į Baltijos šalis. Lietuva kritikuoja branduolinio projekto Astrave saugumą. Tuo metu Baltarusija atmeta kritiką.
