„Džiugi žinia ir pozityviai jaudinantis momentas, nes patvirtintas sprendimas, kuriuo Baltijos šalių antrajam sinchronizacijos etapui skiriama 720 milijonų eurų parama.
Ši parama yra beprecedentė ir iš CEF fondo tokios paramos nėra gavęs nei vienas projektas. {...} Ši paraiška ES buvo įvertinta aukščiausiais balais iš visų paraiškų EK ir dėl to skiriamas toks finansavimas.
Mes užsitikrinsime svarbų energetinį sprendimą. Galėsime nebepirkti nei baltarusiškos, nei rusiškos elektros energijos“, – spaudos konferencijoje džiaugėsi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Skirtas maksimalus finansavimas
Lietuvai skirta 300 mln. eurų. Projektui skiriamas maksimaliai galimas 75 proc. finansavimas.
Ministras pažymėjo, kad pirmasis finansavimo etapas ir parama praėjusiais metais buvo skirta 333 milijonai eurų. Antruoju etapu skiriama 720 milijonų eurų. Baltijos šalių ir Lenkijos paraiška buvo 915 milijonų eurų: „Baltijos šalių projektui buvo skirta daugiau nei 75 proc. viso šio CEF finansavimo etapo. {..} Likusi dalis bus teikiama kitiems CEF finansavimo etapams.“
Pasak ministro, už šiuos pinigus bus įgyvendinami kritiškai svarbūs projektai – „Harmony Link“ ir sinchroninių kompensatorių statyba ir užtikrinta Lenkijos vidaus tinklų infrastruktūra.
Vaičiūnas: gali būti šiek tiek anksčiau
Pasiteiravus, ar būtų realu paspartinti sinchronizavimo projektą, Ž. Vaičiūnas teigė, kad Baltijos šalių sistemų pasirengimas be didžiausio „Harmony Link“ projekto gali būti užtikrintas šiek tiek anksčiau.
„Šis skirtas finansavimas mums leidžia daryti visus reikalingus įgyvendinimo darbus. Jei būtų skiriama mažesnė suma, tai natūralu, kad dėl projekto įgyvendinimo galbūt turėtume tam tikrų techninių niuansų. Kalbant apie sinchronizacijos spartinimą – tai pats svarbiausias ir didžiausias „Harmony Link“ projektas. Šis projektas bus įgyvendintas 2025 metais.
Kiekvieną dieną, kiekvieną pusmetį yra daromi darbai, kad mūsų Lietuvos, tiek Baltijos šalių sistemos būtų patikimesnės, saugesnės. Kalbame apie tai, kad galime užtikrinti mūsų sistemos pasirengimą nenumatytiems atvejams.
Tai galutinė sinchronizacijos data yra 2025 metais. Mūsų Baltijos šalių sistemų pasirengimas be didžiausio „Harmony Link“ projekto gali būti užtikrintas šiek tiek anksčiau“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Nausėda: tikimės sinchronizuoti tinklus greičiau
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat tikisi, kad projektą pavyks įgyvendinti greičiau.
„Puiki žinia. Mes esame už tai, kad sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas kaip galima greičiau, tačiau jis negali būti įgyvendintas be atitinkamų finansinių išteklių ir, svarbiausia, be organizacinių priemonių“ – žurnalistams Briuselyje penktadienį sakė G. Nausėda.
„Manau, kad įskaitant ir tas priemones, kurių ėmėmės tobulindami teisės aktus, visi šitie dalykai padės įgyvendinti projektą dar greičiau ir dar sėkmingiau“, – pridūrė šalies vadovas.
G. Nausėda ne kartą ragino spartinti sinchronizavimo projekto įgyvendinimą ir jį baigti greičiau nei 2025 metais.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad tai svarbi diena Europai, tuo metu G. Nausėda spaudos konferencijoje dėkojo EK už „asmeninį įsitraukimą“ į sinchronizavimo projektą.
Tai svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas
Lėšas Europos Komisija (EK) skiria iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).
Gegužę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Europos Komisijai. Lietuva prašė 462 mln. eurų, Latvija – 100 mln. eurų, Estija – 111 mln. eurų, Lenkija – 521 mln. eurų ES paramos. Likusi pavasarį prašytos pramos suma, tikimasi, bus gauta kitais metais, kitame jos skirstymo etape.
Iki 700 megavatų (MW) nuolatinės srovės (HVDC) jūrinė jungtis „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas, jo vertė – apie 680 mln. eurų. Be jungties, numatoma pastatyti ir sinchroninius kompensatorius kiekvienoje iš Baltijos šalių. Bendra viso antrojo etapo vertė yra apie 1,22 mlrd. eurų.
Baltijos šalys jau gavo paramą pirmam sinchronizavimo etapui, kurio metu už 432 mln. eurų stiprinami šalių vidaus tinklai. Tuomet Lietuva, Latvija ir Estija gavo maksimalų galimą 75 proc. finansavimą – 323 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 125 mln. eurų. Sinchronizavimas yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas ir prioritetinis ES projektas, kurio bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų.
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigė, kad EK sprendimą skirti maksimalią sumą vertina kaip rimtą įsipareigojimą visus projektus atlikti gerai ir laiku.
„Kartu su Lenkijos operatoriumi atliekame paruošiamuosius „Harmony Link“ jungties darbus, o sinchroninių kompensatorių konkursą jau paskelbėme“, – pranešime teigė D. Virbickas.
Lenkijos klimato ministras Michalas Kurtyka teigė, kad Lenkija remia Baltijos šalių sinchronizavimosi pastangas.
„Užtikrinu, kad Lenkija remia šias pastangas. Padedant„Harmony Link“ su didžiausia istorijoje CEF parama mes visi dalyvaujame didinant energetinį saugumą regione. Taip pat manau, kad esant COVID-19 pandemijai mums kaip niekada reikia bendrų veiksmų ir ekonominio ES potencialo stiprinimo“, – spaudos konferencijoje sakė M. Kurtyka.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad finansavimo sutartis turėtų būti pasirašyta kitais metais.
